Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-3229-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2A-3229-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01265-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-3229-577/2013(Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01265-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; (S) 74.2.4.; 78.2.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. N. ieškinį atsakovui J. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. N. pateikė teisme ieškinį atsakovui J. K., prašydama: 1) nustatyti vaikų L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pakeičiant Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004-07-23 įsakymą Nr. 2-1029-04-04 ir 2005-07-07 sprendimą Nr. 2-868-181-05 dėl priteisto jiems po 30 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam; 3) priteistą vaikams išlaikymą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskirti ją vaikų gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 5) konstatuoti, kad atsakovas J. K. turi teisę bendrauti, dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyme, kontroliuoti išlaikymo lėšų panaudojimą; 6) konstatuoti, kad atsakovas J. K. lėšas vaikų išlaikymui perduoda iki einamojo mėnesio paskutinės dienos asmeniškai ieškovei R. N. arba pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank. Ieškovė R. N. nurodė, kad su atsakovu J. K. pradėjo kartu gyventi 2001 m., tačiau santuokos įregistravę nebuvo. 2003-06-17 jie susilaukė nesantuokinio vaiko – dukros L. N., o 2005-05-23 – sūnaus V. N.. Atsakovas savo tėvystę pripažino nuo pat pradžių ir to neginčijo. Atsakovas geranoriškai teikti išlaikymą vaikams atsisakė, į jos prašymus nereagavo ir visiškai vaikais nesirūpino, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo; 2004 m. ir 2005 m. buvo priteista kiekvienam vaikui po 30 Lt išlaikymas, tačiau jau daugiau nei 2 metus atsakovas neteikia net ir to išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad vaikai sparčiai auga, todėl jų maitinimui, drabužiams, sveikatos priežiūrai, higienai reikia skirti nemažai lėšų, o ankstesnis priteistas išlaikymas dabartinėmis sąlygomis yra per mažas. Ieškovė pažymėjo, kad jos finansinė padėtis neleidžia vienai užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, nes ji nedirba, yra vieniša motina, socialiai remiama. Vaikų poreikių viena patenkinti negali, kas mėnesį ji išleidžia vaikams nemažą sumą pinigų, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, vaistams, higienai, mokyklinėms prekėms ir kt. Ieškovės manymu, minimaliems vaiko poreikiams tenkinti jai reikėtų bent jau 400 Lt išlaikymo sumos kiekvienam vaikui, priteistinos iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas J. K. teismui nurodė, kad sutinka mokėti po 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi mokėti po 400 Lt dydžio išlaikymą jam neleidžia prasta materialinė padėtis. Jis ilgą laiką nedirbo, gyveno tik iš darbo biržos mokėtos pašalpos, dabartiniu metu jam pavyko įsidarbinti, tačiau gauna minimalų atlyginimą, jokio vertingo turto neturi, iš jo atlyginimo antstolio patvarkymu yra vykdomas skolos išieškojimas. Išlaikymą vaikams jis stengėsi teikti pagal savo galimybes, prieš mokslo metų pradžią buvo juos aprūpinęs būtinomis prekėmis, nupirko vaikams kai kuriuos daiktus.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė su ieškiniu sutinka visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė vaikų L. N. ir V. N. nuolatinė gyvenamoji vieta su vaikų motina R. N.; 2) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. N. ir sūnui V. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-12-13 iki vaikų pilnametystės, pakeičiant Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005-07-07 sprendimą Nr. 2-868-181-05 dėl priteisto jiems po 30 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui; 3) nutarė priteistą vaikams išlaikymą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskyrė R. N. vaikų gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 5) konstatavo, kad atsakovas J. K. turi teisę bendrauti, dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyme, kontroliuoti išlaikymo lėšų panaudojimą; 6) konstatavo, kad atsakovas J. K. lėšas vaikų išlaikymui perduoda iki einamojo mėnesio paskutinės dienos asmeniškai ieškovei R. N. arba pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank; 7) priteisė valstybės naudai iš J. K. 180 Lt žyminio mokesčio bei 310,75 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pabrėžė, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėjo, kad išlaikymas priteistas 2004 m. ir nuo to laiko didintas nebuvo. Įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pozicijas ir jų materialinę padėtį, pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo 250 Lt dydžio periodinę išmoką kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Ieškovė R. N. apeliaciniu skundu prašo: 1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2012-12-06, iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, t.y. 2013-06-05, po 250 Lt kiekvienam vaikui, kas sudaro 3 300 Lt. 2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo vaikams kas mėnesį mokama periodine išmoka po 400 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Apeliantė pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas prieš bylos nagrinėjimą išėjo iš darbo, siekdamas pabloginti savo finansinę padėtį, kad galėtų išvengti išlaikymo savo vaikams mokėjimo. Apeliantės nuomone, tai, kad atsakovas vengia dirbti ir užsidirbti, neturėtų atleisti jo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Pažymi, kad vaikų poreikiai vis didėja, abu vaikai mokosi, o jos gaunamos pašalpos yra per menkos, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Apeliantė nurodo, kad dėl to, kad augina vaikus, įsidarbinti Vilniuje negali, o gyvenamojoje vietoje darbo faktiškai nėra. Ieškovės įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius šiuo konkrečiu atveju, nebuvo tinkamai įvertinos atsakovo ir ieškovės galimybės išlaikyti vaikus. Ieškovė pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus apie jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas nebuvo pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, todėl faktiškai pusę metų atsakovas nebuvo įpareigotas teikti išlaikymą. Ieškovė pažymi, kad ji prašė priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau tokia nutartis nebuvo priimta, o tai, kad teismas priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nepateisina teismo ignoravimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad jog bylos šalims būnant nesusituokus, 2003-06-17 gimė dukra L. N., o 2005-05-23 gimė sūnus V. N. (b. l. 4, 5). 2004 m. ir 2005 m. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 30 Lt. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog savo vaikų materialiai neišlaikė, tačiau nurodė, kad periodiškai padėdavo jiems materialiai pagal savo galimybes. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji nuolat gyvena su nepilnamečiais vaikais, nedirba, išskyrus socialines pašalpas ir išmokas, jokių kitų pajamų neturi, jokio vertingo turto jos vardu nėra įregistruota (b. l. 19). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos B. V. seniūnijos pažyma patvirtina, jog ieškovė savo gyvenamąją vietą deklaravo A. M. g. 9-11, B. V., Šalčininkų r., ir jos šeima susideda iš: dukros N. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ieškovės sunkią materialinę padėtį patvirtina ir VSDFV Vilniaus skyriaus, Vilniaus teritorinės darbo biržos Šalčininkų skyriaus bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus pažymos (b. l. 11, 16, 17, 19 ir kt.), taip pat Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą atleidžiant 100 proc. nuo visų išlaidų (b. l. 21-23). Iš 2013-05-20 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos B. V. seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad ieškovė R. N. nuoširdžiai rūpinasi savo vaikais, gyvena tvarkingai ir taupiai, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, o vaikų tėvas J. K. su jais nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, materialiai nepadeda. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2013-05-20 pranešime nurodoma, jog vaikai V. N. ir L. N. yra puikūs mokiniai, į mokyklą ateina tvarkingi, švarūs ir laiku, yra aktyvūs, išauklėti, gerai mokosi, jiems skirtas nemokamas maitinimas, jų motina R. N. aktyviai dalyvauja visuose tėvų susirinkimuose, lanko atvirų durų dienose pamokas, bendrauja su mokytojais, nuolat domisi vaiku ugdymu ir pasiekimais. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį, nurodė, kad nuo 2013-05-21 išėjo iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo, kitų išlaikytinių neturi (b.l. 77). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo vardu nėra registruota jokio vertingo turto (b. l. 19). Atsakovas sutiko vaikams mokėti po 250 Lt kas mėnesį (b.l. 77).

Taigi nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas, nėra, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo dydžio.

Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str., CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str. 1 d. vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 23 d. įsakymu ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimu nepilnamečiams šalių vaikams buvo priteista po 30 litų, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. CK 3.201 str. yra įtvirtinta galimybė teismui pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Pabrėžtina, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, tai vadovaujantis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, iš atsakovo turėtų būti priteisti 500 Lt, tačiau, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo, atsižvelgiant į tėvo sunkią finansinę padėtį, išlaikymas buvo padidintas tik iki 250 Lt vaikui. Pastebėtina, kad paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Tačiau pažymėtina, kad teismas gali išskirtiniais atvejais priteisti mažesnį išlaikymą, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Kiekvienu konkrečiu atveju tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Taip pat pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turi galimybę gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ar pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Iš atsakovo teismo posėdžių metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jo atlyginimas buvo tik 1 000 Lt, o 2013-05-21 atsakovas iš darbo išėjo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo (b.l. 59, 77), tačiau teiginiai, kurie yra nepagrįsti įstatymo leistinais įrodymais, laikytini tik deklaracijomis, vien kuriomis teismas negali remtis priimdamas procesinius sprendimus. Kitokių įrodymų apie atsakovo pajamas byloje nėra.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad, nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-394/2010). Taigi vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju 250 Lt dydžio kasmėnesinės periodinės išmokos neleistų tinkamai užtikrinti vaikų bendrųjų poreikių tenkinimo.

Pabrėžtina ir tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius tenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Pastebėtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pakartotinai pažymėtina, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius, o ne tik deklaruoti savo geranoriškumą ir rūpinimąsi vaikais, mokant jiems net minimalių poreikių neužtikrinantį išlaikymą.

Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).

Taigi, nors tėvai ir turi nekvestionuojamą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas taip pat įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti ir tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Nors byloje ir nėra duomenų apie konkrečias atsakovo pajamas, tačiau iš bylos medžiagos visumos darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, todėl ir ši aplinkybė negali būti ignoruojama sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, be abejo, sudarė pagrindą teismui pakeisti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais atsakovui nustatytą vaikų išlaikymo dydį, kas ir buvo padaryta. Akivaizdu, kad vaikų poreikiai nuo 2004-2005 metų išaugo, atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių, padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), apskritai pakilo pragyvenimo lygis, todėl ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma (30 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir paties minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ir 250 Lt dydžio periodinės išmokos neleistų tinkamai užtikrinti vaikų bendrųjų poreikių tenkinimo. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas ir užtikrinti reikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors ir matyti, kad atsakovo pajamos nėra didelės, tačiau konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ar pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą, į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bei į atsakovo finansinę padėtį, būtų teisinga pakeisti nepilnamečiams vaikams jau kartą priteistą išlaikymą ir jį padidinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

Be to, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiams šalių vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos. Nors šis prašymas pirmos instancijos teisme ir nebuvo išspręstas, tačiau apeliantei išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus padidinti išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį bei priteisus jį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, per laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nesumokėtos lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui tokiu būdu yra kompensuojamos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne apskritai dėl išlaikymo priteisimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendime išdėstyti teiginiai, kad išlaikymas yra priteisiamas, keistini nurodant, kad padidinamas jau priteisto išlaikymo dydis.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti, minėto sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą išdėstant taip:

„Iš J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005-07-07 sprendimu c.b. Nr. 2-868-181/2005 ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004-07-23 teismo įsakymu c.b. Nr. N-2-1029-04/2004 priteistą 30 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), padidinti iki 300 Lt (trijų šimtų litų) kiekvienam vaikui, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2012-12-13, iki vaikų pilnametystės.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Zita SmirnovienėHenrichas Jaglinskis