- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2-2-504/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00868-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Ieškovas
- Z. D.
- Atsakovas
- I. S., Rokiškio rajono trečiojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono I-o notaro biuro
- Advokatai
- Jonas Stankevičius, Rasa Čibirienė
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovei Z. D., ieškovės atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, atsakovei I. S., atsakovės atstovei advokatei Rasai Čibirienei, teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės Z. D. patikslintą ieškinį atsakovams Rokiškio rajono trečiojo notaro biuro notarei V. V., I. S., tretieji asmenys byloje Rokiškio rajono I-o notaro biuro notarė R. Š., E. V., dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintame ieškinyje( I t., b.l. 105-109), nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2004 m. kovo 17d. mirė jos brolis A. T. 2004 m. kovo 29d. notarei R. Š. pateikė prašymą dėl brolio palikimo priėmimo. Notarė išdavė pažymą, kad ji priėmė brolio palikimą ir paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti termino nėra, todėl ji gali pas notarą atvykti bet kada ir tik turėdama dokumentus, patvirtinančius apie A. T. turimą nekilnojamąjį turtą. Tuo metu brolio vardu nebuvo jokio nekilnojamojo turto. 2007m. spalio mėn. iš Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus gavo 2007m. spalio 8d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimą Nr. 27-107306-22304, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę 0,38 ha ir mišką 2,30 ha brolio A. T. vardu. 2004m. lapkričio 5d. priėmė ir motinos A. T. palikimą. Kadangi tiek brolio, tiek motinos palikimo dokumentus tvarkė ta pati notarė R. Š., tai nutarė abiejų palikimą tvarkyti kartu. Motinos sodyba nebuvo inventorizuota, tam reikėjo daug lėšų, o ji didesnę dalį turimų lėšų naudojo dukros gydymui, todėl negalėjo sutvarkyti nuosavybės dokumentų. 2009 metų vasarą kreipėsi į notarę, kad paaiškintų ar galima pradžioje gauti paveldėjimo teisės liudijimą į žemę, o po to į kitą turtą. Notarė pranešė, kad yra brolio testamentas, kuriuo jis visą savo turtą paliko A. K. Iki susirgimo brolis kalbėjo, kad visą savo turtą palieka dukterėčiai, jos dukrai L. Norėdama išsiaiškinti kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado brolio testamentas, ji kreipėsi į Zarasų advokatą, bet jis dėl užimtumo nepriėmė ir patarė kreiptis į advokatą J. V. Rokiškio mieste. Advokatas sutiko padėti ir paprašė atnešti išrašą iš VĮ Registrų Centras apie žemės sklypą. 2009 metų birželio pirmomis dienomis ji išrašą pateikė advokatui J. V. Susipažinęs su išrašu pasakė, kad jame nėra nurodyta pagal kieno testamentą K. paveldėjo dalį žemės sklypo. Advokatas pasakė, kad kai jis gaus išraše nurodytą testamentą, tai tada galės spręsti, ar jis atitinka įstatymo reikalavimams. 2009m. birželio 30d. advokatas pranešė, kad ji turi atvykti ir pasirašyti su juo atstovavimo sutartį, nes be jos notarė jam neduoda testamento kopijos. 2009m. birželio 30 d. su advokatu pasirašė atstovavimo sutartį. 2009m. rugsėjo mėn. advokatas supažindino iš notarės V. V. gautu brolio vardu surašytu testamentu. Susipažinusi su testamentu pamatė, kad jis sudarytas 2004 m. vasario 26 d., o vietoje, kur turėjo būti brolio vardas, pavardė ir paršas buvo kažkokia rašto imitacija. Brolio rašto braižą ji puikiai žino, nes jo raštas buvo dailus, o parašas išraiškingas. Ant testamento iš viso nėra brolio parašo. 2004 m. vasario 26d. brolis jau sirgo sunkia liga, nes praėjus vos devyniolikai dienų -2004 m. kovo 17 d. jis mirė. Brolio sveikata staigiai pablogėjo po 2003 m. liepos 30d. patirto išeminio smegenų infarkto. Jam buvo pažeistos smegenys, nevaldė kairės rankos. 2003m. gruodžio 22d. jam buvo diagnozuotas liežuvio šaknies vėžys su metastazėmis į galvos smegenis. 2004 m. sausio 28d. dėl liežuvio šaknies IV stadijos ir metastazių į galvos smegenis ir navikinio proceso išplitimo gydymas Vilniaus Universiteto Onkologijos institute broliui buvo nutrauktas ir jis išsiųstas į namus kaip beviltiškas ligonis. 2004 metų sausio antroje pusėje pradėjo nebesiorientuoti kur esąs. 2004 m. pradžioje jis visai nekalbėjo, nebegalėjo pasakyti žodžių. Esant tokiai brolio sveikatos būklei, notarei V. V. turėjo būti akivaizdu, kad toks žmogus negali suformuoti savo valios dėl testamento. Juo labiau, kad ne jis pats nuvyko pas notarą, o notaras atvyko pas jį. Notarės trafaretinis įrašas „ Testatoriaus veiksnumu įsitikinau“ šiuo atveju yra niekuo nepagrįstas. Be to, notarė tvirtindama tokio tūrinio ir be testatoriaus parašo testamentą, pažeidė LR Notariato įstatymo 32 str., kur pasakyta, kad „ Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ar kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui“. Kad brolis galėjo pasirašyti tvirtina ta aplinkybė, kad jis, 2003m. lapkričio 3d. labai aiškiai ir suprantamai parašė savo pavardę, vardą ir pasirašė ant pareiškimo skirti senatvės pensiją. Palyginus 2003m. lapkričio 3d jo rašto braižą ir 2004m. vasario 26 d. testatoriaus rašto imitaciją ant testamento, tampa akivaizdu, kad ant testamento rašto imitaciją atlikęs žmogus nesuvokė užrašo atlikimo tikslo. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad testamentas yra testatoriaus valios aktas. Sudarydamas testamentą asmuo turi suprasti testamento teisines pasekmes ir jų norėti ( LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-894/2001). Mano, kad A. T. 2004m. vasario 26d. dėl ligos, pakenkusios jo galvos smegenims, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2004 m. vasario 26 d. A. T. vardu sudarytas testamentas ( registro Nr. (duomenys neskelbtini) notarė V. V. ) pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas.
Kadangi neteisėti asmenų veiksmai negali sukurti įstatymų saugomų teisų ir pareigų, tai pripažintini negaliojančiais ir naikintini vėlesni dokumentai, kuriais neteisėtai perleistos nuosavybės teisės į A. T. nuosavybės teise valdytą 0,38 ha žemės ir 2,2,30 ha miško - 268/1071 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rajone kitiems asmenims. Tai 2007m. spalio 19d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (registro Nr. IRRS-6730) išduotas A. K. į A. T. palikimą, 2008 m. sausio 28d. A. K. testamentas ( registro Nr. IRRŠ-755 tvirtintas notarės R. Š.) dalyje dėl 268/1071 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikimo I. S., 2010-03-30 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas ( registro Nr.IRRŠ-1106 notarė R. Š.)) dalyje, kur I. S. paveldėjo 268/1071 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad įstatymo nustatyto termino ieškiniui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateikti ji nepraleido, kadangi apie testamentą sužinojo 2009m. vasarą. Ji kreipėsi į notarę R. Š., kad paaiškintų dėl žemės paveldėjimo. Notarė pasakiusi, kad yra A. T. testamentas, kuriuo visą turtą jis paliko A. K. Iki to laiko ji girdėjusi tik gandus, kad yra testamentas. Tada ji ir kreipėsi į advokatą pagalbos dėl ieškinio surašymo. Neigia buvusi pas notarę V. V. 2004m.
Vadovaujantis išdėstytu, bei LR CPK 135 str. , teismą prašo:
pripažinti 2004m. vasario 26d. A. T. vardu surašytą testamentą, patvirtintą notarės V. V., registro Nr.(duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinti;
pripažinti 2007m. spalio 19d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (registro Nr. IRRŠ-6730), išduotą A. K. į A. T. palikimą, negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinti;
pripažinti 2008m. sausio 28d. A. K. testamentą dalyje kur ji mirties atveju palieka 268/1071 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) I. S., negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinti;
pripažinti 2010m. kovo 30d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ( registro Nr.IRRŠ-1106, notarė R. Š.)) dalyje, kur I. S. paveldėjo 268/1071 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės reikalavimai dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nepagrįsti jokiais įrodymais, yra tik jos pačios samprotavimai. Ji gyveno kaimynystėje su A. T. ir A. K. Kai A. T. susirgo, leido jam vaistus kiekvieną dieną. A. T. sunkiai, bet kalbėjo. A. T. iki pat savo mirties buvo veiksnus. Jis nesirgo jokiu CNS sutrikimu, jam nebuvo diagnozuotas joks psichinis susirgimas, o jo gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti išliko iki pat mirties.
Teigia, kad ieškovė tvirtina netiesą ir apie parašo ant testamento nebuvimą. Kad testatorius pasirašė ant testamento, ji matė pati, kadangi notarės V. V. vizito pas A. T. metu buvo jo namuose. Jis pats buvo prašęs atvežti notarę. Ji girdėjo, kaip A. T. notarei sakė viską paliekąs N. (t.y. A. K., su kuria kartu gyveno). Testamentas buvo surašomas virtuvėje. Jis atėjo į virtuvę prie stalo, užsidėjo akinius, perskaitė testamentą ir pasirašė. Notarė prieš sudarant testamentą jo klausinėjo, ar tikrai tokia jo valia, ar jis supranta ko nori. Ji su A. T. pilnai susišnekėjo. Nekilo jokia abejonė dėl A. T. proto ir suvokimo galimybių, nes su juo bendravo kasdien, iki tol ilgą laiką jį pažinojo, o jo elgesys ir kalba tą dieną niekuo nesiskyrė nuo ankstesnio bendravimo. Tik pačiomis paskutinėmis savo gyvenimo dienomis, prieš mirtį likus 2-3 dienoms, jis nebekalbėjo, bet silpnais galvos judesiais parodydavo savo atsakymus į klausimus. Tačiau ir tuomet buvo aišku, kad sąmonės jis nėra praradęs ir viską normaliai supranta.
Teigia, kad ieškovės teiginys, kad nuo 2003-07-30 A. T. nevaldė kairės rankos, taip pat neteisingas. Jis 2003 m. vasarą ir rudenį važinėjo dviračiu, nešė po du kibirus vandens, atliko visus kitus ūkio darbus, kurių, būdamas beveik vienarankis, nebūtų galėjęs atlikti. Prieš mirtį ant patalo gulinčiu ligoniu jis buvo tik nepilną savaitę - 5 ar 6 dienas. Visą tą laiką, kai leido jam vaistus, pasikalbėdavo su juo. Kai kada paprašydavo šį bei tą nupirkti parduotuvėje. Pažino pinigus, mokėjo susiskaičiuoti jos nupirktų prekių kainą ir pasitikrinti grąžos teisingumą. Šie sugebėjimai jam išliko beveik iki pat mirties, nes paskutinį tokį jo prašymą nupirkti jogurto vykdė 2004 kovo mėn., per Moters dieną.
Ieškovė pas notarę atvyko 2004m. pavasarį. Jai buvo pasakyta apie testamentą, tačiau į teismą ji kreipėsi tik 2010m. spalio mėn., seniai praleidusi vienerių metų terminą, nustatytą CK 5.8str., 5.17str. Terminas skundui dėl notaro veiksmų yra 10 dienų nuo sužinojimo datos. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašymo atstatyti terminą nereiškia, tad ji, atsakovė I. S., vadovaudamasi CK 1.126str., prašo taikyti ieškinio senatį, ir ieškinį atmesti todėl, kad praleistas terminas.
Atsiliepimas
Atsakovė, notarė V. V. atsiliepime į ieškinį, ir 2011m. sausio 5d. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2004-02-26 buvo patvirtintas A. T. testamentas, registras (duomenys neskelbtini). Testamentas patvirtintas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Testamentas jam buvo perskaitytas, be to, jis pats nuėjo prie stalo, užsidėjo akinius, atidžiai perskaitė, ir apie tai pats savo ranka parašė. Notarinė praktika susiklosčiusi tokia, kad notaras privalo reikalauti, kad klientas pilnai parašytų savo vardą ir pavardę, nes kuo daugiau grafinių elementų, tuo lengviau ekspertui pateikti išvadą dėl parašo autentiškumo. Būtent, to ji ir reikalavo. CK 5.28 str.3 d. nepažeista,- testamentą pasirašė pats testatorius.
A. T. visą savo turtą paliko A. K., su kuria pragyveno ilgą laiką. Bendravimas su testatoriumi A. T. nekėlė abejonių, kad jis nesuvoktų, nesiorientuotų, nebuvo apsvaigęs nuo vaistų ir pan., dėl ko būtų negalėjusi patvirtinti testamento. Jis pats sakė, kad serga gerklės vėžiu, šnekėjo sunkokai, negarsiai, švogždamas, bet jis pasakė, kad visą turtą nori palikti po mirties A. K.,- jo valią išsiaiškino pilnai. Be to jis skaitė gerai, ir surašytą testamentą jis pats atidžiai perskaitė, apie ką jis ir parašė pats savo ranka, be niekieno pagalbos.
Testamente yra visi sandorio elementai (subjektas, valia, valios išreiškimas, turinys, testamentas testatoriui perskaitytas, paties testatoriaus pasirašytas, įregistruotas notariniame registre).Testamentas atitinka įstatymo reikalavimus.
Kadangi jis pats įskaitomai rašė vardą, pavardę, parašė pats "testamentą perskaičiau" , nebuvo prasmės , kaip to reikalauja LR Notariato įstatymo 32 str., kad kitas asmuo už jį pasirašytų.
Ieškinį prašo atmesti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Rokiškio rajono I-ojo notaro biuro notarė R. Š. atsiliepime (I t., b.l.) nurodė, kad ieškinyje minimi jos išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir tvirtintas testamentas rėmėsi 2004-02-26 A. T. sudarytu testamentu, o testamentas ir kiti notaro patvirtinti dokumentai galioja, kol teismas nenustato kitaip, todėl palieka šiuos klausimus spręsti teismui. 2004-03-17 mirus A. T., 2004-03-29 palikimą Z. D. priėmė, paduodama pareiškimą Rokiškio rajono I-ajam notarų biurui. Kadangi tuo metu veikusi Testamentų registro sistema neleido iš karto patikrinti, ar buvo sudarytas mirusiojo testamentas, o tik po to, kai būdavo užregsitruojamas palikimo priėmimas, Rokiškio rajono I notarų biuras Z. D. pareiškimą paėmė kaip įstatyminės įpėdinės po brolio mirties. 2004-03-31 gautame Testamentų registro išraše matosi, kad A. T. 2004-02-26 buvo sudaręs testamentą, tvirtintą notarės V. V. Apie sudarytą testamentą Z. D. sužinojo vėliau, atvykusi į notarų biurą (tai galėjo būti 2004-2005 metai).
Tretysis asmuo E. V. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ji pritaria ieškiniui. Teigia, kad brolis A. T. dėl ligos 2004m. sausio mėn. kalbėti negalėjo. Vasario mėn. sesuo Z. D. sakiusi, kad broliui liežuvis išverstas. 2003m. rudenį buvo nuvažiavę pas A. T. Jis išbėgo į brūzgynus basomis kojomis, tad atrodė, kad jis nebesiorientavo. Sveikas jis buvo protingas žmogus. Jis buvo pažadėjęs sesers Z. D. dukrai paveldėjimą palikti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
2004m. vasario 26d. testamentu, reg. (duomenys neskelbtini), A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, paliko A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ( t. I, b.l.7).
2004m. kovo 17d. A. T. mirė(mirties liudijimas, t.I, b.l.6).
LR CPK 178str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Ieškovė prašymą pripažinti negaliojančiu A. T. 2004-02-26 surašytą testamentą, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, grindžia tuo, kad dėl sunkios ligos jam buvo pažeistos smegenys, jis 2004m. sausio antroje pusėje pradėjo nebesiorientuoti kur esąs, nebekalbėjo, tad savo valios neišreiškė. Testamento surašymo metu jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tad negalėjo jo ir palikti. Be to, testamentas nepasirašytas A. T., nėra jo parašo.
Tai, kad A. T. 2003m. rudenį „nepažino žmonių dėl nesuvokimo“, bei tai, kad jis basomis išbėgo iš namų į brūzgynus, nurodė trečiasis asmuo – Z. D. sesuo E. V.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės prašymu apklausti liudytojai, taip pat ir atsakovės I. S. pasikvieti liudytojai, nepatvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad A. T. testamento surašymo metu buvo nenuovokus, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
Liudytoja E. K., Kazliškio seniūnijos socialinė darbuotoja, teisme nurodė, kad ji A. T. dažnai lankydavo, nes jam reikėdavo pagalbos. Jis buvo sąmoningas, daug pasakodavo. Prieš savaitę, ar kelias dienas iki mirties, jis sunkiai kalbėjo, tačiau galima buvo suprasti ką nori pasakyti. Jis suprasdavo, kas jam sakoma, palinksėdavo galva. Nekilo jokių abejonių, kad supranta, kas jam sakoma.
Liudytojas V. Š. nurodė, kad jis pas A. T. buvo savaitė, ar pusantros iki jo mirties. A. T. kalbėjo sunkiai, bet viską suprato. Atsakydavo galvos linksėjimu, mykimu.
Liudytoja Z. B. nurodė, kad ji pas A. T. buvo vasario mėnesį. Jam buvo sunkoka kalbėti, bet susikalbėjo, atsakymai į klausimus buvo prasmingi.
Liudytoja R. L. nurodė, kad ji dirba laiškininke ir nešioja pensijas. Paskutinį kartą ji pas A. T. buvo kovo mėnesį. Nurodo, kad jis visą laiką buvo sąmoningas, persiskaičiuodavo gautus pinigus.
Atsakovė notarė V. V. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme nurodė, kad ji su A. T. testamento sudarymo metu, ilgai kalbėjo. Jis sunkiai, švokšdamas pasakė, kad visą turtą palieka N., su kuria ilgą laiką gyvena. Bendavimas su A. T. nekėlė abejonių, kad jis nesuvoktų, nesiorientuotų. Jis savo valią išdėstė pilnai.
Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą - ar A. T., sudarydamas testamentą 2004m. vasario 26d., Nr. (duomenys neskelbtini), suprato savo veiksmus ir juos galėjo valdyti?
Atlikus ekspertizę, teismo psichiatras ekspertas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, A. T. medicininius dokumentus, konstatavo, kad A. T., testamento surašymo 2004m. vasario 26d. metu psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nenustatė.( Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas 2011m. kovo 03-lapkričio 14d., Nr.75U-A-11, t.II, b.l.46-49).
Įvertinus virš išdėstytų įrodymų visetą, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu A. T. 2004m. vasario 26d. surašytą testamentą, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Ieškovė teigia, kad A. T. testamento surašymo metu nebekalbėjo, tad negalėjo išsakyti savo valios.
Atsakovė notarė V. V. nurodė, kad A. T. testamento surašymo metu šnekėjo sunkokai, švogždamas, negarsiai, tačiau jo valią, kad visą turtą palieka A. K., išsiaiškino pilnai.
Tretysis asmuo E. V. nurodė, kad ji A. T. lankė 2004 sausio mėn. A. T. 2003m. pabaigoje, 2004 m. pradžioje visai nekalbėjo, nebegalėjo pasakyti žodžių.
Tuo tarpu liudytojai su A. T. bendravę 2004m. vasario – kovo mėn. iki jo mirties nurodė, kad A. T. sunkiai, bet kalbėjo: E. K. nurodė, kad paskutiniu metu, prieš mirtį A. T. „žodžiai buvo suprantami, tik kalba apsunkinta. Ką jis nori pasakyti buvo galima suprasti“;
liudytoja B. S. nurodė, kad ji pas A. T. buvo 2004m. vasario 23d., „jis kalbėjo sunkiai, balsas buvo silpnesnis, bet aiškiai tarė žodžius“;
liudytoja L. K. nurodė, kad 2004m. kovo mėn. A. T. draugas G., aplankęs A. T. sakė, kad jis jau labai sunkiai kalba;
liudytojas V. Š. nurodė, kad lankė A. T. likus savaitei ar pusantros iki mirties. Jis kalbėjo sunkiai, „mykdamas“;
liudytoja Z. B. nurodė, kad ji A. T. lankė 2004m. vasario mėn., „jam sunku buvo kalbėti, bet susikalbėjo. Jis kalbėjo pusbalsiu“;
liudytoja R. L. nurodė, kad „kovo mėn., pasiimant pensiją, jis sunkiai, mykdamas, bet atsakė į klausimus“.
Iš išdėstyto darytina išvada, kad A. T. testamento surašymo metu galėjo kalbėti, nors ir apsunkintai, tačiau suprantamai galėjo išsakyti savo valią dėl savo turto palikimo jo mirties atveju. Ieškovės teiginys, kad A. T. 2004m. pradžioje nebegalėjo kalbėti, nepagristas jokiais įrodymais.
Ieškovės teiginys, kad notarė tvirtindama tokio tūrinio ir be testatoriaus parašo testamentą, pažeidė LR Notariato įstatymo 32 str., kur pasakyta, kad „ Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ar kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui“, laikytinas visiškai nepagrįstu.
Byloje nustatyta, kad A. T. testamentas surašytas jo namuose, (duomenys neskelbtini). Tai yra pažymėta testamente(I t., b.l.7). Testamentas surašytas notarui atvykus į jo namus. Testamentas surašytas, ir testatoriaus pasirašytas dalyvaujant notarui, jo akivaizdoje. Aplinkybę, kad A. T. pats pasirašė testamente, patvirtino atsakovė I. S., kuri nurodė, kad testamento surašymo metu, ji buvo A. T. namuose. Ji nurodė, kad „jis atėjo į virtuvę prie stalo, užsidėjo akinius, perskaitė testamentą ir pasirašė“.
Netikėti notarės ir I. S. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.
Įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti pasirašoma testatoriaus testamente. CK 5.28str. 3d. nurodyta, kad testamentą pasirašo pats testatorius. Tai, kad testamentą A. T. pasirašė, parašydamas pilną savo vardą ir pavardę, negali būti laikoma, kad jo parašo testamente nėra.
Ieškovė teigia, kad brolis rašydavęs gražiai, o ant testamento yra „rašto imitacija“.
Vertinant byloje nustatytą aplinkybę, kad A. T. 2004m. vasario mėn. buvo labai sunkus ligonis, pilnai tikėtina, kad jo raštas testamento surašymo metu skiriasi nuo ankstesnio rašto. Jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad kažkoks kitas asmuo pasirašė už A. T. testamente, nėra.
Ieškovė teigia, kad A. T. jokio nekilnojamojo turto neturėjo, tad ir negalėjo jo palikti testamentu. Nuosavybės teisė į žemę jam buvo atstatyta po jo mirties 2007-10-08.
CK 5.1str. 1d. ir 2d. nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai, nematerialūs dalykai, taip pat ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės.
2004m. vasario 26d. testamentu, A. T. savo mirties atveju darė tokį patvarkymą: „visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys man mano mirties dieną, palieku A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).“(I t., b.l.7).
Mirė A. T. 2004m. kovo 17d.(mirties liudijimas, b.l.6). Kaip nustatyta byloje, nuosavybės teisės į 268/1071 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. buvo atstatytos Apskrities viršininko sprendimu 2007-10-08.
Byloje nėra duomenų, kad A. T. testamento surašymo metu būtų turėjęs kokį nors nekilnojamąjį turtą. A. T. testamento surašymo metu, bei jo mirties dieną turėjo teisę į nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymą. Ji realizuota jam mirus.
Paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, t.y. palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui. Pagal 1997m. liepos 1d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2str. 1d.2p. nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą.
Atkūrus testatoriui A. T. nuosavybės teises, ir esant jo valiai, išreikštai testamente, kad visas jo turtas po jo mirties atitenka A. K., žemę teisėtai paveldėjo testamentinė įpėdinė – A. K.(CK 5.19str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2str. 1d.2p.)
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl A. T. 2004m. varario 26d. sudaryto testamento, reg .Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Pripažinus ieškinį dėl A. T. testamento panaikinimo nepagrįstu ir atmestinu, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu ieškovės ieškinys likusioje dalyje, t.y. dėl pripažinimo 2007m. spalio 19d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, reg. Nr. IRRŠ-6730, išduoto A. K. į A. T. palikimą, negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinimo; pripažinimo 2008m. sausio 28d. A. K. testamento, dalyje kuria ji mirties atveju palieka 268/1071 žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. S., negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinimo; pripažinimo 2010m. kovo 30d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, reg. Nr.IRRŠ-1106, dalyje, kuria I. S. paveldėjo 268/1071 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo surašymo dienos ir panaikinimo.
Atsakovė I. S. teismą prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateikti.
Teismas vertindamas tai, kad ieškovės ieškinys pripažintas nepagrįstu ir atmestinu, ieškinio senaties taikymo klausimo nebesvarsto.
Priteistina iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei( LR CPK 88str.1d.3p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš Z. D., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 43,60Lt bylinėjimo išlaidų, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.