Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-205-278/2012

Teisėja L. Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00868-2010-0

2012 m. balandžio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-504/2012 pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovėms I. S., Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. V., tretiesiems asmenims E. V., Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. Š. dėl testamentų, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Byloje nustatyta, kad 2004-03-17 mirė A. T., kuris 2004-02-26 testamentu visą savo turtą paliko A. K. (1 t., b.l. 6-7, 2 t., b.l. 4). Ieškovė Z. D. teigia, kad dėl sunkios ligos, A. T. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu. Civilinio kodekso (toliau CK) 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja. Viena iš sandorio galiojimo sąlygų yra jį sudarančių asmenų veiksnumas ir tai reiškia, kad testamentą sudaręs asmuo turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, jo valia turi būti išreikšta laisvai. Iš byloje esančios Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, jog eksperto išvada paneigia apeliantės Z. D. teiginį, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes ekspertizės akte konstatuota, jog nenustatyta, kad A. T. testamento sudarymo dieną, 2004-02-26, turėjo kokių nors psichikos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti (2 t., b. l. 53-56). Be to, iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. V., V. Š., E. K., Z. B., R. L., S. M. parodymų matyti, jog nors A. T. sirgo sunkia liga, tačiau iki mirties jis suprato ko yra klausiamas, atsakydavo galvos linksėjimu ar parodydamas. Tai, jog A. T. dar 2004 m. kovo mėn. pradžioje kalbėjo, teismui patvirtino liudytoja B. S. bei tai iš kitų asmenų girdėjusi liudyt. L. K. (2 t., b. l. 24-28, 34-36). Minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. T. iki mirties suprato savo veiksmus, reagavo į aplinką, pažino jį aplankiusius kaimynus, kitus asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad testamento sudarymo metu A. T. suprato savo veiksmus. Nors tretysis asmuo E. V. nurodė, kad A. T. 2003 m. rudenį jau nesiorientavo aplinkoje, o nuo 2003 m. gruodžio mėnesio nekalbėjo, tačiau tretysis asmuo retai lankydavosi pas brolį, be to, apie A. T. sveikatos būsena jai buvo žinoma iš sesers, ieškovės Z. D. paaiškinimų, kuri taip pat tik aplankydavo brolį, pastoviai prie jo nebudėjo, todėl trečiojo asmens parodymus kolegija vertina kritiškai. Be to, E. V. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl atmesti kaimynų parodymus ir vadovautis jos bei ieškovės teiginiais teismui taip pat nebuvo pakankamo pagrindo.

Apeliantė teigia, jog testamentas yra nepasirašytas, todėl brolio valia dėl turto palikimo A. K. nėra išreikšta. Iš atsakovės Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V. atsiliepimo į ieškinį, jos paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pats A. T. išreiškė norą turtą palikti A. K., pats perskaitė sudarytą testamentą ir jį pasirašė (1 t., b.l. 130-131, 2 t., b.l. 18-28). Civilinio kodekso V knyga nereglamentuoja kaip testatorius turi pasirašyti testamentą. CK 5.28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testamentą pasirašo pats testatorius. Iš byloje esančio testamento matyti, kad testamentas yra pasirašytas, todėl tai, jog A. T. testamente parašė visą savo vardą ir pavardę, nereiškia, jog nesant parašo, nebuvo tinkamai išreikšta testatoriaus A. T. valia. Be to, parašas ties įrašu apie atliktą notarinį veiksmą (duomenys neskelbtini), yra ir notarinio registro išraše (1 t., b. l. 7, 86-87). Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog brolio parašas buvo aiškus, gražus, neduoda pagrindo konstatuoti, jog aukščiau paminėtuose dokumentuose pasirašė kitas asmuo. Neatmestina, jog dėl sveikatos būklės, amžiaus A. T. braižas yra pasikeitęs. Be to, teismo 2012-01-21 nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas skirti rašysenos ekspertizę, ieškovė neskundė, todėl konstatuoti jog testamentą bei notarinio registro knygose pasirašė ne A. T., o kitas asmuo, teismas neturi pagrindo (2 t., b. l. 76-77, CPK 178 str.). Liudytojos R. L. nurodyta aplinkybė, kad atnešus A. T. pensiją, pasirašyti dokumentus apie pensijos gavimą jis padavė A. K., neduoda pagrindo konstatuoti, jog A. T. dėl ligos negalėjo pasirašyti testamento. Kaip nurodyta aukščiau, liudytojų teigimu A. T. iki mirties suprato savo veiksmus, reagavo į aplinką, pažino jį aplankiusius kaimynus, kitus asmenis, todėl konstatuoti jog daugiau nei dviems savaitėms likus iki mirties jis nesuprato kad bendrauja su notare, nėra pakankamo pagrindo. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog notarę atvežė kaimynė E. Ž., taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. T. buvo apgautas. Teiginiai, kad E. Ž. ir notarė V. V. yra giminaitės, teismui nepateikti, be to, šiai aplinkybei ir pasitvirtinus, pripažinti jog pasirašydamas testamentą A. T. jo nesuprato, neišreiškė savo valios, teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta, jog A. T. testamento sudarymo metu buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, jog testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad naikinti testamentą nėra pagrindo (CK 5.15 str., 5.18 str., 5.28 str., 1 d., 3 d.). Nors ieškovė teigia, kad apie A. T. sudarytą testamento ji nebuvo informuota, tačiau iš notarės V. V. parodymų matyti, jog apie brolio testamentą ieškovė buvo informuota 2004 m. ir ši aplinkybė byloje nepaneigta (2 t., b. l. 18-28, CPK 178 str.).

Testatorius A. T. testamento surašymo metu bei jo mirties dieną turėjo teisę į nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymą, todėl atkūrus nuosavybės teises ir esant A. T. išreikštai valiai testamente, kad visas jo turtas po jo mirties atitenka A. K., jam priklausiusią žemės sklypo dalį teisėtai paveldėjo testamentinė įpėdinė – A. K. (CK 5.19 str., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p.). Apeliantės nurodyti teiginiai, kad A. T. ir A. K. tarpusavio santykiai nebuvo geri, neduoda pagrindo konstatuoti, jog testamento sudarymo metu A. T., kuris su A. K. išgyveno kartu 30 metų, buvo suklaidintas ar testamentas buvo suklastotas. A. K. priėmus palikimą, ji įgijo teisę savo nuožiūrą turtą palikti kitiems asmenims (CK 5.19 str.). Konstatavus, jog A. T. sudarytą testamentą bei jo pagrindu A. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir dalyje dėl A. K. testamento pripažinimo negaliojančiu (1 t., b. l. 72-75, 2 t., b. l. 2-3).

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesupažindino jos su psichiatrinės ekspertizės aktu, tuo nesudarydamas galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. CPK 42 straipsnyje yra numatytos proceso šalių teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė susipažinti su bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovę atstovavo advokatas, todėl jis turėjo pareigą ieškovei išaiškinti jos teises bei 2011-11-22 pirmosios instancijos teismui informavus apie bylos atnaujinimą ir bylos skyrimą nagrinėti 2011-12-14 teismo posėdyje, susipažinti su minėtu aktu bei gauti jo nuorašą (1 t., b. l. 138, 2 t., b. l. 57). Be to, susipažinti su bylos dokumentais ir pasiruošti bylos nagrinėjimui ieškovė turėjo galimybę ir atidėjus bylos nagrinėjimą, bylą skyrus nagrinėti sekančiame teismo posėdyje 2012-01-12 dienai, todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovė, jos atstovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su minėtos ekspertizės aktu. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad 2012-01-12-26 teismo posėdžio protokole nurodoma, kad šalys yra susipažinusios su bylos medžiaga, jos garsinti nepageidauja (2 t., b. l. 78-84). Pastabų dėl protokolo šalys nėra pareiškusios, todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, darė pagrįstas išvadas, todėl sprendimą naikinti ar jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.