Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui V. R. (V. R.), atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 9 d. teismui padavė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 10–10–S–6582; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą arba įpareigoti atsakovą panaikinti teisės vairuoti transporto priemonės apribojimus, arba įpareigoti atsakovą panaikinti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) suspendavimą (b. l. 1-4, 39-45).

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, be kitą ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Suėjus metų terminui vairuotojo pažymėjimas vis dar buvo negaliojantis, todėl pareiškėjas 2014 m. balandžio 26 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybą (toliau – ir Kelių policijos valdyba) dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Kelių policijos valdyba 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 10-10-S-6582 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) atsisakė patenkinti prašymą. Teigia, kad Kelių policija nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pakeisti vairuotojo pažymėjimo statusą iš negaliojančio į galiojantį. Nurodo, kad teisės aktai, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime reglamentuoja vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarką pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o ne pagal Baudžiamąjį kodeksą. Uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, todėl atsakovo ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai yra netaikytini.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 10-10-S-6581, kuriuo jam buvo atsisakyta panaikinti vairuoti transporto priemones apribojimą, kol pareiškėjas neįvykdys vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų, nustatytų Tvarkos apraše (b. l. 54–55).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta 1 040 Lt dydžio bauda ir Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu jam taikytas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ( b.l. 10–12).

Byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 10-10-S-6582 pagrįstai ir teisėtai atsisakė panaikinti teisės vairuoti transporto priemones apribojimus.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykių teisinis reguliavimas nenumatė tvarkos, pagal kurią uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones sąlygotų ir papildomas sąlygas. Atsakovai ginčijamame sprendime rėmėsi bendraisiais principais ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2013-06-13 projekte Nr. XII–360 numatytu papildymu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sąvoka apima ir uždraudimą naudotis šia teise. Šis pakeitimas turėjo įsigalioti 2014-07-01. Sprendimas nagrinėjamu atveju buvo priimtas 2014-05-08.

Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal Baudžiamąjį kodeksą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą sukelia tuos pačius teisinius padarinius, tačiau yra skirtingų teisinių procedūrų dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šias sąvokas naudoja pakeičiamai, pavyzdžiui byloje Nr. 2K–448/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – lėmė tai, kad G. D. padarė šiurkštų KET pažeidimą (net 48 km/h viršijo gyvenvietėje leistiną greitį), dėl kurio kilo sunkūs padariniai. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik jei kartu su bausme bus paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė. [...] Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–448/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas). Todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 30).

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodo, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata 24 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į 2009–07–29 LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V–418 patvirtintą Transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punkte nurodyta, jog Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas reglamentuoja motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytais pagrindais, ir atimtų vairuotojo pažymėjimų grąžinimo tvarką.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01) 24 straipsnio 1 dalies pirma punktas nustato, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama įstatymuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus ir tai, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal Baudžiamąjį kodeksą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą sukelia tuos pačius teisinius padarinius, daro išvadą, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones patenka į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Tai, kad skiriasi lingvistinės normų išraiškos nepaneigia fakto, kad teisinės pasekmės abiem atvejais yra identiškos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aprašo, kuris detalizuoja įgyvendinimo tvarką, 1 punktas išskiria du teisių vairuoti transporto priemones netekimo būdus: 1) pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir 2) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę netekimas yra galimas arba administracine arba baudžiamąja tvarka, laikytina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalis teikia nuorodą būtent į uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Svarbu atsižvelgti ir į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia šio įstatymo paskirtį, t.y. nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Todėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalys yra sietinos ne su procedūra (administracine ar baudžiamąją), kurios pasakoje asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones, bet su kitų eismo dalyvių saugumu ir tolesnių pažeidimų prevencija. Kaip minėta aukščiau, reikalavimas perlaikyti egzaminą nustatytas tam, kad asmuo, ilgą laiką nedalyvavęs kelių eisme, prieš atgaudamas teisę vairuoti transporto priemones, patvirtintų savo kvalifikaciją, tokiu būdu užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumą. Analogiškai reikalavimas užbaigti papildomus vairuotojų mokymus lygiai taip pat sietinas su kitų eismo dalyvių saugumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas aiškinimas suponuotų tokią teisinę situaciją, kai administracinė atsakomybė, švelnesnė pavojingumo visuomenei pobūdžiu, taptų labiau ribojančia ir griežtesne priemone nei ta, kuri yra nustatyta Baudžiamajame kodekse, o toks teisės aiškinimas prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 10-10-S-6582, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Nustačius, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė