- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- I-172-342/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00003-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- J.S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J.S., atsakovo atstovei Olgai Aleksierienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2009-11-09 sprendimo Nr. SLP-43465 panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J.S. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 5-6; 98-99) prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau- ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2009-11-09 sprendimą Nr. SLP-43465, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-10-12 iki 2009-11-04, nes jis neturi reikiamo socialinio draudimo stažo bei priteisti 930,90 Lt turtinę žalą, 5 procentus palūkanų nuo 930,90 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo skundo pateikimo datos iki pilno ligos pašalpos išmokėjimo, priteisti neturtinę 150 000 litų žalą.
Nurodo, jog nuo 2002-04-03 dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nuo 2009-10-12 iki 2009-11-04 sirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. 5780219. Pažymi, jog jis kreipėsi į atsakovą dėl ligos pašalpos skyrimo, tačiau 2009-11-09 sprendimu Nr. SLP-43465 atsakovas nusprendė jam neskirti ligos pašalpos. Ligos pašalpa neskirta, kadangi tariamai jis neturi socialinio draudimo stažo. Nesutinka su sprendime nurodyta ligos pašalpos nemokėjimo priežastimi, jog jis per 24 mėnesių laikotarpį turi 10 dienų socialinio draudimo stažą. Teigia, jog sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri paliko 2009-11-09 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą nepakeistą. Mano, jog nepagrįstai konstatuota, jog draudėja UAB (duomenys neskelbtini) nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų bei pateikė neteisingas ir nepilnai užpildytas finansines ataskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu duomenys apie draudimo laikotarpius nėra įvesti į registrą. Nurodo, jog sirgo 16 darbo dienų, todėl atsakovas turėjo skirti jam ligos pašalpą, kuri sudaro 930,90 Lt. Prašo priteisti minėtą sumą kaip turtinę žalą bei 5 procentus delspinigių nuo skundo pateikimo teismui datos iki ligos pašalpos išmokėjimo. Neturtinę žalą įvertina 150 000 Lt.
Pareiškėjas J.S. prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimuose prašo skundo netenkinti, kadangi skundas nepagrįstas. Atsiliepime į skundą ir jo patikslinime (b.l. 27-30; 110-112) nurodo, jog atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neskirti pareiškėjui ligos pašalpos, nes pareiškėjas 2009-10-12 pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis neturi reikalingo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. I ketvirčio iki 2009 m. I ketvirčio nėra pateikusi socialinio draudimo pranešimų, atitinkančių Fondo valdybos direktoriaus įsakymais patvirtintus socialinio draudimo pranešimų užpildymo reikalavimus, nėra pateikti SAM pranešimai apie apdraustuosius už 2009 m. II-IV ketvirčius, o teikiami dokumentai neužpildyti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Mano, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jo reikalavimas dėl patirtų rūpesčių, nepatogumų, pergyvenimų priteisti neturtinę žalą, yra nepagrįstas. Teigia, jog priimtas sprendimas yra teisėtas, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti ligos pašalpą yra nepagrįstas. Pažymi, jog tarp atsakovo ir pareiškėjo yra kilęs ginčas iš administracinių teisinių santykių, todėl atsakovui nėra jokios civilinės prievolės sumokėti 5 procentus palūkanų nuo prašomos atlyginti turtinės žalos.
Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė Olga Alekserienė prašo atmesti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą ir jo patikslinimą (b.l. 55-57; 108-109) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnį bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19 punktą teisę gauti ligos pašalpą turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys, tapę laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos ir dėl to praradę darbo pajamas, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną jie turi ne trumpesnį kaip trijų mėnesių per paskutiniuosius 12 mėnesių arba ne trupesnį kaip šešių mėnesių per paskutiniuosius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis iki pirmos laikinojo nedarbingumo dienos, tai yra 2009-10-12, J.S. neturėjo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ligos pašalpai gauti, todėl atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą neskirti ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-10-12 iki 2009-11-04. Mano, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų buvimo fakto, neįrodė, jog buvo patirta žalą ir nepagrindė jos dydžio, todėl prašo atmesti reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kaip nepagrįstus. Mano, jog nepaskirta ligos pašalpa negali būti laikoma negautomis pajamomis ir negali būti laikoma turtine žala, nes pareiškėjas neturi teisės jos gauti.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. 2010-03-04 teisme gautame pranešime nurodo, jog administracinės bylos išsprendimas nesukels UAB (duomenys neskelbtini) teisinių pasekmių, todėl informuoja, jog byloje bendrovės atstovas nedalyvaus (b.l. 83).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas J.S. 2009 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių su prašymu skirti ligos pašalpą bei pateikė laikinojo nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 31, 32). VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SLP-43465 atsisakė pareiškėjui skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 10 12 iki 2009 11 04, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19, 58 punktais, nes J.S. neturi trijų mėnesių per paskutiniuosius 12 mėnesių arba šešių mėnesių per paskutiniuosius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (b.l. 33-35). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM 2009 12 14 sprendimu Nr. (11.1) 1-7556 atsakovo 2009 11 09 sprendimas Nr. SLP-43465 paliktas nepakeistas (b.l. 62-63).
Administracinis ginčas kilo dėl VSDFV 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. SLP-43465 bei VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. (11.1)1-7556 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo.
Dėl 2009 m. lapkričio 9 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimų.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.2 punkte nurodyta, kad teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, kurie prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutiniuosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutiniuosius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui J.S. pagrįstai neskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 10 12 iki 2009 11 04, kadangi 2009 10 12 jis neturėjo reikalingo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad atsakovo santykiai su darbdaviu negali būti panaudojami prieš fizinius asmenis ir ligos pašalpa neskiriama dėl trečiųjų asmenų UAB (duomenys neskelbtini) neveikimo, nepagrįstas, nes nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ne kartą buvo informuotas dėl duomenų apie apdraustuosius asmenis pateikimo, tačiau VSDFV Klaipėdos skyriaus nurodymų nevykdė, įmokų už pareiškėją J.S. nemokėjo. Pareiškėjas nenuginčijo pateiktų atsakovo argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už pareiškėją J.S. buvo mokamos socialinio draudimo įmokos bei jis turi reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Teismas laiko, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. SLP-43465 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM 2009 12 14 sprendimas Nr. (11.1) 1-7556 priimti pagrįstai, kadangi į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turi reikiamą ligos ir motinystės stažą ligos pašalpai gauti. Taip pat konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) neveikimas negali būti traktuojamas kaip pagrindas ligos pašalpai skirti, kadangi jos skyrimo prielaidos yra atitinkamų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas, kurių nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs tinkamai užpildytas finansines ataskaitas ir sumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokas bei pateikęs reikalingus duomenis, kuriuos atsakovas galėtų įvesti į Registrą. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnyje numatytos draudėjų pareigos : visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (1 dalis); draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų (2dalis); draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (3dalis).
Atsižvelgiant į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. SLP-43465 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM 2009 12 14 sprendimas Nr. (11.1) 1-7556 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą kildina iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM priimtų sprendimų bei duomenų neįvedimo į Registrą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta viešojo administravimo subjektų atsakomybė (2006 06 27 Nr. X-736 redakcija, įsigaliojo 2007 01 01). Viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Administracinės teisės normos nereguliuoja žalos atlyginimo teisinių santykių. Tai - civilinės teisės institutas.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.
Neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti dvejopai: neteisėtu veikimu, t. y. neteisėtais aktyviais veiksmais, ir neteisėtu neveikimu, pasyviu institucijų elgesiu, ar vilkinimu.
Išdėstytų teisės normų pagrindu teigtina, kad pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio. 1 dalis 3 punktas) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais.
Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl atsakovo veiksmai neskirti ligos pašalpos nukreipti prieš jo interesus, kurie yra tyčiniai, vykdyti sąmoningai siekiant jam pakenkti, todėl jam buvo padaryta moralinė-neturtinė žala 150000 Lt, nes neužteko lėšų pragyvenimui, vaistams, oriai pragyventi. Taip pat teigia, jog dėl negautos pašalpos turėjo daug rūpesčių, nepatogumų, pergyvenimų. Teismas konstatuoja, kad jokių nurodytą neturtinę (moralinę) žalą pagrindžiančių įrodymų J.S. teismui nepateikė. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip atsakovo veiksmai jam sukėlė daug rūpesčių, nepatogumų, pergyvenimų. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta turtinė (žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pripažinus atsakovo VSDFV bei trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus, priimant 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. SLP-43465 bei 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (11.1)1-7556, teisėtais, turtinė žala pareiškėjui neatsiranda, todėl nepriteistina.
Pareiškėjui penkių procentų dydžio metinės palūkanos nepriteistinos, nes tik terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo J.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.