Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Skraida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo ir 2014 m. gruodžio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „CPO LT“ ieškinį atsakovui UAB „Skraida“ dėl baudos priteisimo,

Ieškovas VšĮ „CPO LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Lt dydžio sutarties vykdymo užtikrinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013 m. kovo 16 d. paskelbė apie viešąjį energijos efektyvumo konsultacinių paslaugų pirkimą. Atsakovas UAB „Skraida“ 2013 m. birželio 13 d. paskelbtas viešojo pirkimo laimėtoju, su juo sudaryta preliminari sutartis dėl investicijų planų, energetinio naudingumo sertifikatų ir energijos vartojimo auditų parengimo pirkimų per CPO Nr.2013/4-245. Remiantis sutarties 9.4.1 p., ieškovui leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovas nepateikia pasiūlymų ieškovo elektroniniame kataloge trisdešimtyje paslaugų užsakymų. Atsakovui nevykdant šio įsipareigojimo, ieškovas 2014 m. birželio 2 d. ir birželio 9 d. raštais informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl neįvykdytų atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir paprašė sutarties 11.3 p. numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, t.y. sumokėti 5000 Lt baudą, tačiau atsakovas jos nesumokėjo. Ieškovas paaiškino, kad sutarties 11.3 p. esanti nuoroda į 9.5 p. yra sutarties projekto rengimo metu, keičiant atskirų sutarties nuostatų numeraciją, padaryta techninė klaida, vietoje šio punkto turi būti nuoroda į sutarties 9.4 p.

Atsakovas UAB „Skraida“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis Preliminariosios sutarties 11.3 p., bauda mokama sutartį nutraukus bendru šalių sutikimu. Preliminarioji sutartis nebuvo nutraukta šiuo pagrindu, todėl neegzistuoja sąlyga, įpareigojanti atsakovą mokėti baudą. Jokios kitos neigiamos pasekmės atsakovui nebuvo numatytos nei pagal pirkimo dokumentus, nei pagal sutartį, todėl klausimas dėl netesybų šiuo atveju turi būti nagrinėjamas išimtinai tik pagal sutarties sąlygas. Atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsakovas nebūtų dalyvavęs konkurse, jei būtų turėjęs galimybę įvertinti, jog sutarties tekste yra klaidų, sutarties sąlygos yra kitos nei sutarties tekste. Dalyvaudamas pirkime atsakovas įvertino aplinkybę, kad jis ne visuose pirkimuose galės dalyvauti, tačiau atsižvelgdamas į sutarties sąlygą, kad jam atsakomybė nėra taikoma vienašališkai nutraukiant sutartį, priėmė sprendimą dalyvauti pirkime ir sudaryti preliminarią sutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo VšĮ „CPO LT“ ieškinį tenkino, iš atsakovo UAB „Skraida“ priteisė ieškovui 5000 Lt baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 960 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo 2014 m. gegužės 30 d. pareiškimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina jo valią nutraukti sutartį, tačiau nepašalina atsakomybės dėl netesybų, su kuriomis, atsakovo aiškinimu, jis sutiko tik sutarties nutraukimo abiejų šalių bendru sutikimu atveju. Įvertinęs aplinkybę, kad sutarties 11.3 p. redakcijoje, kurioje aplinkybės, dėl kurių nutraukiama sutartis, nurodytos daugiskaitos forma, konstatavo, kad šiame punkte nuoroda į 9.5 punktą įtraukta dėl apsirikimo, kadangi 9.5 p. nurodoma tik viena sutarties aplinkybė – bendru šalių sutarimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įsipareigojimas mokėti baudą jei sutartis nutraukiama abiejų šalių sutarimu būtų nelogiškas ir prieštarautų netesybų esmei, todėl padarė išvadą, jog 11.3 punkte numatytas atsakovo įsipareigojimas mokėti baudą yra susietas su sutarties 9.4 punkte numatytomis aplinkybėmis, kuomet atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovas įgyja teisę nutraukti sutartį. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo fakto ir iš esmės neneigė savo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, pripažino, jog jau sutarties sudarymo pradžioje jam buvo aišku, kad negalės tinkamai vykdyti sutarties, tačiau nepaisant to sutartį pasirašė ir dėl jos pažeidimo atsakovui tenka neigiamos pasekmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Skraida“ 847 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo VšĮ „CPO LT“ naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu buvo priteista dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovas teismo prašė priteisti 1694 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinančius dokumentus pateikė nepraleisdamas CPK 98 str. nustatyto termino, todėl ieškovui priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Skraida“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir 2014 m. gruodžio 12 d. papildomą sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymus, jų vertinimą, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, pažeidė CK 6.193 str. nuostatas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo fakto ir neneigė savo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, taip pat, kad atsakovas prieš pasirašydamas sutartį žinojo, kad negalės jos tinkamai vykdyti. Atsakovas įvertino galimą situaciją, kai dėl tam tikrų aplinkybių jis gali nebepajėgti teikti pasiūlymų, tad su atsakomybe susijusios nuostatos jam buvo svarbios. Jeigu sutartyje būtų buvę numatyta bauda už sutarties pažeidimą jis galbūt iš viso nebūtų dalyvavęs viešojo pirkimo procedūroje. Atsakovas pasiūlymų nepateikė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad ieškovo teikiamuose užsakymuose maksimalūs perkančiųjų organizacijų biudžetai buvo mažesni už apelianto preliminarią kainą. Ir tapo aišku, kad už tokią perkančiosios organizacijos suplanuotą kainą suteikti paslaugas neįmanoma.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 11.3 p. ir kartu pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Preliminarioje sutartyje nebuvo nuostatos, kad ieškovui nutraukus sutartį vienašališkai, sutarties 9.4 punkto pagrindu bus taikoma bauda. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino vadovaudamasis ne sutartimi, o teismo logika. Baudos mokėjimą atsakovas suprato tik tada, jeigu norės pratęsti sutarties galiojimą. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad įpareigojimas mokėti netesybas nenumatytas sutartyje – neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu, todėl neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (CK 6.123 str. 4 d.). Nepagrįstai laikė, kad ieškinys yra pagrįstas dėl to, jog ieškovas kaip perkančioji organizacija turėjo teisę reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo.Apelianto tvirtinimu, ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų pagrindu sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo, keitimo, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.Esant nepagrįstam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimui, taip pat nepagrįstas ir teismo 2014 m. gruodžio 10 d. papildomas sprendimas. Jis priimtas pažeidžiant CPK nuostatas, kadangi byloje gali būti priimtas papildomas sprendimas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė šį klausimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą. Ieškovas galėjo teikti tik apeliacinį skundą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Papildomas sprendimas priimtas nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tokiu būdu pažeidžiant CPK 42 str., 277 str. 3 d. nuostatas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas VšĮ „CPO LT“ prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad netinkamą jo sutartinių įsipareigojimų vykdymą sąlygojo ieškovo veiksmai. Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Apeliantas nereagavo į nuolat siunčiamus pranešimus dėl netinkamo sutarties vykdymo. Jam buvo sudarytos sąlygos teikti pasiūlymą sutartyje sutarta kaina. Jau teismo posėdžio metu atsakovo vadovas patvirtino, kad dar prieš sutarties sudarymą žinojo, kad negalės tinkamai vykdyti sutarties. Todėl sutartis dėl atsakovo kaltės nutraukta pagrįstai. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutarties 11.3 p. esanti nuoroda į 9.5 p. yra techninė klaida. Kitoks sutarties nuostatų aiškinimas neatitiktų nei loginio, nei lingvistinio sutarties nuostatų aiškinimo, taip pat paneigtų šalių susitarimo kaip abipusio konsensuso prasmę ir visiškai neatitiktų verslo logikos.Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl tai turėtų sąlygoti CK 6.193 str. 4 d. taikymą. Būdamas nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis atsakovas turėjo žinoti apie ieškovui taikytinas imperatyvias VPĮ 30 str. nuostatas, įpareigojančias ieškovą reikalauti sutarties vykdymo užtikrinimo. Atsakovas prieš sudarydamas sutartį turėjo galimybę teikti ieškovui paklausimus, siūlymus ir pretenzijas. Nepagrįstas apelianto siūlymas neaiškias ir dviprasmiškas sutarties nuostatas aiškinti atsakovo naudai, kadangi pirmumą turi principas reikalaujantis išsiaiškinti tikrąją šalių valią.Nepagrįstas apelianto argumentas, jog ši byla teisminga apygardos teismui, šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl VPĮ pažeidimų. Sutartiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę, ieškinys yra pareikštas dėl sutartinės atsakomybės taikymo, ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį.Nepagrįsti apelianto argumentai dėl papildomo sprendimo neteisėtumo. Papildomo sprendimo institutas skirtas teismo sprendimo trūkumams pašalinti. Šiuo atveju ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi teismo sprendime nebuvo išspręstas klausimas dėl 847 Lt dydžio ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo ir paskirstymo, ieškovas prašė priimti papildomą sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas VšĮ „CPO LT“ su viešojo pirkimo laimėtoju atsakovu UAB „Skraida“ sudarė preliminarią sutartį, kurios viena iš esminių sąlygų buvo atsakovui pateikti pasiūlymus ieškovo elektroniniame kataloge vykdomame varžymesi trisdešimtyje užsakymų. Atsakovui nevykdžius šios sutarties sąlygos, ieškovas nutraukė preliminarią sutartį ir prašo pritiesti iš atsakovo 5000 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Byloje kilo ginčas dėl sutarties 11.3 p. numatytos atsakomybės už sutarties nevykdymą.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo fakto ir iš esmės neneigė savo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Apelianto tvirtinimu, jis pasiūlymų nepateikė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad kvietimuose pateikti pasiūlymus buvo nurodytos sąlygos, kurios nebuvo aptartos Preliminarioje sutartyje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas sutarties pažeidimu laikė atsakovo veiksmus, kurie buvo protingi ir neišvengiami susiklosčiusioje situacijoje. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu apeliantas neneigė fakto, kad sutartį vykdė netinkamai, nurodė, kad neteikė pasiūlymų dėl to, kad ieškovo elektroniniame kataloge esančių užsakymų kaina buvo mažesnė nei atsakovo nurodyta preliminari kaina, todėl teikti pasiūlymus atsakovui buvo finansiškai nenaudinga. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, ginčydamas sutarties nutraukimo teisėtumo faktą, privalėjo įrodyti, kad jis sutartį vykdė tinkamai, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Iš skundžiamo sprendimo turinio motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas nepaneigė sutarties netinkamo įvykdymo fakto, aplinkybės, kad dar prieš pasirašydamas sutartį atsakovas numatė, jog pagal savo įmonės pajėgumus negalės šios sutarties vykdyti tinkamai, kad neteikė pasiūlymų, kaip to reikalauja preliminarioji sutartis, nes suvokė, jog negali perkamos paslaugos parduoti už užsakovo suplanuotą sumą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nevykdė sutarties dėl savo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog preliminarios sutarties tinkamas vykdymas buvo susietas su pasiūlymo pateikimu, sutartyje nebuvo numatytas draudimas atsakovui siūlyti savo kainą. Iš preliminariosios sutarties 1.1.11 p. matyti, kad šiuo atveju galutine kaina laikytina užsakymo metu tiekėjo pasiūlyta kaina. Vienintelis apribojimas, kuris numatytas tiekėjo siūlomai kainai, kad ji negali būti didesnė nei nurodyta preliminariosios sutarties kaina (Sutarties 5.2 p.), tačiau nėra jokių įpareigojimų siūlyti didesnę kainą nei gali mokėti užsakovas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą su paklausimais ar pretenzijomis, dėl to, kad ieškovo elektroniniame kataloge pateikiamų užsakymų kaina gerokai mažesnė už atsakovo preliminarioje sutartyje nurodyta suma, nors jam nuolat buvo siunčiami pranešimai, jog jis netinkamai vykdo preliminarią sutartį.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 11.3 p. ir pažeidė sutarties aiškinimo taisykles, nepagrįstai vertino sutarties 11.3 p. nuorodą į 9.5 p. kaip techninę klaidą, atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl šios sutarties sąlygų, nes ją sudarė prisijungimo būdu, netinkamai parengęs sutarties nuostatas ieškovas suklaidino atsakovą. Nesutiktina su šiais apelianto argumentais.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str., vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, skirtingai nei nurodo apeliantas, vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgė į Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias perkančiąją organizaciją pareikalauti, jog sutarties vykdymas būtų užtikrintas prievolių užtikrinimo būdais, taip pat atsižvelgdamas į sutarties nuostatų tarpusavio ryšį bei pasitelkdamas lingvistinį sutarties aiškinimo metodą priėjo pagrįstos išvados, jog Sutarties 11.3 p., 9.5 p. nurodytas dėl apsirikimo. Apelianto argumentai, jog jis sutartį sudarė prisijungimo būdu ir negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl jos turėtų būti aiškinamos ieškovo nenaudai, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog atsakovas yra dažnas viešųjų pirkimų konkursų dalyvis. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu atsakovui buvo žinoma apie Viešųjų pirkimų įstatymo 30 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog perkančiajai organizacijai suteikta teisė reikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrintas, kad sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių užtikrinimo būdais. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad prieš pasirašydamas preliminarią sutartį atsakovas įdėmiai gilinosi į atsakomybės sąlygas taip pat sudaro pagrindą teigti, jog atsakovui žinoma, kad paprastai sutarties vykdymas būna užtikrinamas CK nustatytais prievolių užtikrinimo būdais. Nors apeliantas ir nurodo, kad negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, tačiau LR Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato draudimo teikti perkančiajai organizacijai paklausimus, siūlymus dėl sutarties išaiškinimo ar tikslinimo, tačiau duomenų apie tokius atsakovo veiksmus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas būdamas atidus, rūpestingas ir protingas, laisva valia sutiko su sutarties sąlygomis, todėl aiškinti sutarties nuostatas atsakovo, kaip prisijungusios prie sutarties šalies, naudai nėra teisinio pagrindo.

Nesutiktina su apelianto argumentais, jog ši byla išnagrinėta pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato teismingumo taisyklę ginčams, kylantiems iš viešojo pirkimo teisnių santykių, spręsti. Tokius ginčus pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai (VPĮ 95 str. 2 d., CPK 27 str. 9 d.). Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, apygardų teismai pirmąja instancija nagrinėja tik tuos ginčus, kurie kyla iš viešojo pirkimo procedūrų, viešojo pirkimo rezultatų ar kitų galimų VPĮ nuostatų pažeidimų, atsiradusių iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 93 str. 1 d.), ir tik tuo atveju, jeigu iki ieškinio teismui pateikimo dienos yra išlaikyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra (VPĮ 94 str., 95 str. 1 d.). Sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 2 d. 1 p.) ir Viešųjų pirkimų įstatymo teismingumą apygardos teismams reglamentuojančios nuostatos nėra taikomos. Nagrinėjamu atveju, tarp viešąjį konkursą laimėjusio atsakovo UAB „Skraida“ ir perkančiosios organizacijos VšĮ „CPO LT“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tai reiškia, kad viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, šioje byloje kilęs ginčas iš sutartinių teisinių santykių, todėl šiuo atveju byla išnagrinėta nepažeidžiant išimtinio teismingumo taisyklių. Tokia šiuo klausimu yra ir formuojama Vilniaus apygardos teismo praktika (civilinė byla Nr. e2A-2358-345/2015).

Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas šiuo atveju negalėjo priimti papildomo sprendimo. CPK 277 str. 1 d. 3 p. numatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė dokumentus pagrindžiančius 490 EUR (1694 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, t.y. 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašymas dėl 847 Lt dydžio išlaidų už ieškinio parengimą patvirtinančių dokumentų prijungimo, bei 2014 m. rugsėjo 5 d. dubliko priedas patvirtinantis 847 Lt išlaidas už dubliko parengimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, tačiau priteisė tik 960 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 113 Lt žyminio mokesčio ir 847 Lt atstovavimo išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsprendė tik dėl dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, liko neišspręstas klausimas dėl 847 Lt ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ir paskirstymo. Todėl teismas priimdamas papildomą sprendimą procesinių normų nepažeidė.

Apeliantas taip pat argumentuoja, jog teismas neturėjo teisės priimti papildomą sprendimą, kadangi nebuvo suteikta galimybė atsakovui išreikšti savo nuomonę dėl šio prašymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju visus atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ieškovas pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovas turėjo galimybę su jais susipažinti. CPK 277 str. 3 d. reglamentuoja papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Minėtas straipsnis nurodo, jog papildomą sprendimą teismas priima rašytino proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą ir laiką teismas turi pareigą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis tik tuo atveju, kai pripažįsta, jog pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Taigi, šiuos klausimus teismas sprendžia savo dispozicija.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus priėmė pagrįstą sprendimą, nepažeidė materialinės ar proceso teisės normų ir tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir 2014 m. gruodžio 12 d. papildomą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Ieškovas VšĮ CPO LT“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą priteisti 525.14 EUR už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo UAB „Skraida“ apeliacinis skundas atmestinas, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 525.14 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui VšĮ „CPO LT“ iš atsakovo priteistinos 525,14 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir 2014 m. gruodžio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skraida“ (į.k.122227496) 525,14 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo VšĮ „CPO LT“ (į.k. 302913276) naudai.