Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-7693-1059/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
2YT-7693-1059/2018
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00581-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Pareiškėjas
L. P.
Skolininkas
G. B.
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7693-1059/2018Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00581-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.5.1; 3.5.24 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotiems asmenims skolininkei G. B., antstolei, kurios veiksmai skundžiami – Irenai Bakšienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės I. Bakšienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės I. Bakšienės 2018 m. gegužės 24 d. patvarkymą dėl išvadų pateikimo dalyje, kurioje antstolė I. Bakšienė atsisakė tenkinti išieškotojo prašymą užtikrinti psichologo dalyvavimą procese bei dalyje, kurioje antstolė nurodė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui iki 2018 m. liepos 3 d. pateikti antstolei išvadą apie L. P. dukros O. P. pasiruošimą praleisti atostogas su tėvu L. P. jo atostogų laikotarpiu nuo 2018-07-05 iki 2018-07-15, bei Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai iki 2018 m. liepos 3 d. pateikti antstolei išvadą apie L. P. dukros O. P. pasiruošimą praleisti atostogas su tėvu L. P. jo atostogų laikotarpiu nuo 2018-07-05 iki 2018-07-15 ir įpareigoti antstolę užtikrinti psichologo dalyvavimą procese. Priteisti iš antstolės I. Bakšienės išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio skundo nagrinėjimu teisme.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri tapo privaloma visoms su šios tvarkos vykdymu susijusioms valstybės ar savivaldybių institucijoms, visiems tarnautojams ar pareigūnams bei, taip pat – išieškotojui ir skolininkei bei sprendimą vykdančiai antstolei. Nurodo, kad pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.) <...> užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog ši sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata dėl psichologo dalyvavimo vykdymo procese yra imperatyvi, tad išieškotojui prašant užtikrinti psichologo dalyvavimą procese, antstolis privalo priimti patvarkymą ir psichologą kviesti. Tai, kad antstolė atsisakė kviesti psichologą vienu sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdymo epizodu ir tokio atsisakymo proceso šalys neskundė, neatleidžia antstolio nuo pareigos kviesti psichologą kitu sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdymo epizodu, kai to prašo bet kuri šalis. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad antstolės atsisakymas kviesti psichologą yra neteisėtas. Antstolė prašymas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir pedagoginei psichologinei tarnybai pateikti išvadas apie L. P. dukros O. P. pasiruošimą praleisti atostogas su tėvu prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. nuostatai, pagal kurią antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, tad antstolis pagal šią normą turi teisę kreiptis ne į pedagoginę psichologinę tarnybą, o tik į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir ne išvados, o tik informacijos. Mano, kad toks prašymas prieštarauja aukščiau nurodytiems teismo sprendimams, kur nėra numatyta, kad nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos gali būti nesilaikoma, jeigu vaikas tam nėra pasiruošęs. Nurodo, kad antstolės užklausimas išvados, ar vaikas yra pasirengęs bendrauti su tėčiu atostogų metu, suteikia skolininkei akivaizdų pretekstą ir galimybę toliau nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, motyvuojant, kad vaikas su tėčiu bendrauti yra „nepasirengęs“ arba „dar nepasirengęs“. Pažymi, jog pagal aukščiau minimą Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p., prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu turi aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Mano, jog šia nuostata antstolė ir privalo šiuo atveju vadovautis, kai skolininkė sistemingai nevykdo teismo sprendimo. Išvadą apie vaiko ir tėvo pasirengimą bendrauti tarpusavyje jau yra padaręs teismas, kai nustatė jų tarpusavio bendravimo tvarką, tad šiuo metu vaiko teisių apsaugos institucija turi padėti antstoliui teismo sprendimą įvykdyti, o ne teikti išvadas apie vaiko pasirengimą bendrauti su tėvu. Pažymi, jog dukra su tėvu praleido 2015 ir 2016 metų atostogas, o 2017 metais tėvas su dukra neatostogavo kartu, nes vaiko motina G. B. nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, už ką ji buvo nubausta 2018-02-28 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1629-1059/2018. Nurodo, kad neaišku, kokią įtaką vienokia ar kitokia institucijos išvada turės sprendimo vykdymui, neaišku, kaip antstolė elgsis gavusi vienokią ar kitokią išvadą, neaišku, kaip antstolė elgsis, jei institucijų išvados bus skirtingos. Nurodo, kad pateikti išvadą ir atsakyti į antstolės pateiktus klausimus tiek vaikų teisių apsaugos specialistai, tiek psichologas gali tik pakalbėję su vaiku, tačiau šiuo atveju vaikas bus įtrauktas į nebūtinus bylos vykdymo veiksmus, t. y. išvadų teikimą.

Antstolė I. Bakšienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018-06-12 priėmė patvarkymą Nr. S – 324, kuriuo atsisakė patenkinti išieškotojo skundą ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolė atsižvelgė į Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologų išvadą, kad vaiko teisių atstovo, advokato, antstolės ir kitų asmenų dalyvavimas vaiko susitikime su tėvu yra netikslingas ir tik dar labiau komplikuojantis tarpasmeninius santykius. Nurodė, kad psichologo dalyvavimas yra išspręstas 2018-01-11 antstolės patvarkymu Nr. S-19, kuriame nurodė, kad tolesniuose L. P. susitikimuose su dukra O. P. psichologas nedalyvaus. Šio patvarkymo vykdymo proceso šalys neskundė. Vykdymo proceso šalims buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl individualių psichologo konsultacijų vaikui. Vykdant teismo sprendimą, specialisto išvada jau yra gauta, o šiuo metu L. P. su dukra O. P. bendravimo aplinkybės nėra pasikeitusios. G. B. teigimu, bendravimas per psichologą dukrai taip pat sukelia tik neigiamas emocijas, todėl, mano, kad nepasikeitus aplinkybėms, netikslinga L. P. susitikimuose su dukra O. P. dalyvauti psichologui.

Atsiliepimas

G. B. 2018-06-06 pateikė antstolei atsiliepimą, kad patvarkyme minimas atostogų laikas su L. P. 2018-04-09 jau yra suderintas. Taip pat susirašinėjimą su L. P., iš kurio matyti, kad atostogų laikas yra derinamas liepos 13-23 d. L. P. bendravimo su dukterimi O. P. tvarka, vaiko pasiėmimo ir pristatymo laikas, bendravimo trukmė gali būti keičiama abiejų tėvų L. P. ir G. B. bendru susitarimu, tačiau antstolei informacijos apie atostogų laiko pasikeitimą L. P. nepateikė. Pažymi, kad tai ne pirmas atvejis, kai pakeitus L. P. ir jo dukros O. P. pasimatymo laiką, antstolė apie tai neinformuojama. Dėl to, 2017-12-12 buvo surašytas aktas dėl sprendimo vykdymo Nr. S-1572.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo nagrinėjimo medžiagos, bei vykdomosios bylos Nr. 0115/17/01947 dokumentų matyti, kad antstolės I. Bakšienės kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-222-726/2016 dėl L. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos. 2018-05-22 išieškotojas L. P. pateikė antstolei I. Bakšienei prašymą dėl vasaros atostogų su dukra, kuriuo nurodė, kad remiantis teismo sprendimu patvirtinta jo bendravimo su dukra tvarka, 2018-04-02 G. B. elektroniniu laišku informuota apie jo planuojamas atostogas su O. P. nuo 2018-07-05 iki 2018-07-15, tačiau konkretaus atsakymo, ar dukra tuo metu su juo vyks atostogų, negavo. Skolininkė bendrauti ta tema su juo nesutinka, todėl prašo užtikrinti priverstinį teismo sprendimo vykdymą 2018-07-05 11.00 val., užtikrinti psichologo dalyvavimą vykdant teismo sprendimą, informuoti skolininkę apie jo ir O. P. atostogų laiką.

2018-05-24 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dalyje dėl psichologo dalyvavimo vykdymo procese, nurodydama, kad psichologo dalyvavimas jau yra išspręstas antstolės 2018-01-11 patvarkymu Nr. S-19. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolės priimtu sprendimu netenkinti prašymo dėl psichologo dalyvavimo užtikrinimo, skunde nurodė, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p., išieškotojui prašant užtikrinti psichologo dalyvavimą procese, antstolis privalo priimti patvarkymą ir psichologą kviesti. Akcentuoja, kad paskutinį kartą antstolės nurodytos institucijos su vaiku bendravo prieš pusę metų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Nr. 1R-222, 2015-08-07, paskelbta TAR 2015-08-10, i. k. 2015-12177) (toliau – SVI) 25 p. numatyta, kad sprendimai dėl vaikų perdavimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 764 str. nustatyta tvarka. Vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Taigi ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos turi būti pasirenkami tokie būdai ir formos, kurie labiausiai atitiks jo poreikius ir darys mažiausią psichologinę žalą.

Pažymėtina tai, kad iki šiol šalims L. P. ir G. B. geranoriškai nebendraujant vienas su kitu ir toliau besitęsiant šalių konfliktams, inicijuojant teisminius procesus, turėtų būti neužmirštama tėvų pareiga siekti nepažeisti bei kuo tinkamiau užtikrinti nepilnametės O. P. interesus.

Antstolė 2018-01-11 patvarkymu Nr. S-19 jau yra išsprendusi psichologo dalyvavimo vaiko ir tėvo susitikimuose klausimą bei nurodžiusi, kad L. P. susitikimuose su dukra O. P. psichologas nedalyvaus. Minimas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologų išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad vaiko teisių atstovo, advokato, antstolės ir kitų asmenų dalyvavimas vaiko susitikime su tėvu yra netikslingas ir tik dar labiau komplikuojantis tarpasmeninius santykius. Minimas antstolės patvarkymas proceso šalių skųstas nebuvo. Skunde nėra nurodyta duomenų, kad nuo minimo antstolės patvarkymo aplinkybės vykdant teismo sprendimą būtų pasikeitusios iš esmės dėl ko reikėtų priimti savo esme priešingą sprendimą. Pažymėtina, kad ir G. B. 2018-06-21 pateiktame atsiliepime į L. P. skundą nurodo, kad nuolatinis O. P. lankymasis pas psichologus, vaikų teisių specialistus, turi neigiamų pasekmių. Taigi tiek mamos su kuria vaikas gyvena, tiek Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologų nuomone kitų, nei vykdymo proceso šalys, asmenų dalyvavimas, vaiko ir tėvo susitikimuose nėra tikslingas ir iš esmės tik dar labiau komplikuoja vykdymo proceso šalių santykius.

Taipogi pažymėtina, kad iš 2018-06-21 teisme gauto G. B. atsiliepimo, kuriame pateiktas šalių balandžio mėnesio susirašinėjimas, matyti, kad L. P. ir dukros O. P. derinama atostogų data yra liepos 13-23 dienomis. G. B. nurodo pritarianti L. P. atostogoms su dukra o atostogų laikas pakeistas į visiems tinkamą, kadangi O. P. pasirinkta stovykla vyks 2018 m. liepos 1-7 dienomis. Taigi iš skolininkės G. B. paaiškinimų ir kitos teismo turimos medžiagos negalima daryti išvados, kad skolininkė prieštarauja, kad dukra vyktų atostogų su L. P. sutartu laiku ar imtųsi veiksmų trukdančių teismo sprendimo vykdymui.

Skundo medžiagoje gauti duomenys nepatvirtina, kad psichologo dalyvavimas pasiimant O. P. vykti atostogų su tėvu, nesant tam išreikštų prieštaravimų, yra būtinas ir tikslingas, atsižvelgiant į nepilnametės O. P. interesus. Dėl tikslingumo ateityje psichologui dalyvauti L. P. susitikimuose su O. P. bei vykdant teismo sprendimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos, toliau turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į vykdymo proceso eigą.

Taipogi pažymėtina, kad iš 2018-06-21 teisme gauto G. B. atsiliepimo matyti, kad vykdymo proceso šalys sutiko bandyti siekti geranoriškai išspręsti tarpusavio nesusikalbėjimą bei kylančius ginčus, pasinaudodamos alternatyvia ginčų sprendimo procedūra – mediacija. Atsiliepime nurodoma, kad L. P. šiai procedūrai neprieštaravo. G. B. nurodė, kad mediacijos seansas yra paskirtas liepos 2 d., t. y. prieš pareiškėjo skunde nurodomą 2018-07-05 atostogų vykimo su dukra datą, todėl teismo vertinimu, yra visos galimybės, padedant specialistams, abiem šalims taikiai išspręsti kylančius ginčus tiek dėl teismo nustatytos L. P. bendravimo su O. P. tvarkos, tiek dėl tikslios L. P. vykimo atostogų su dukra datos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo įpareigoti antstolę užtikrinti psichologo dalyvavimą, nėra.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolės 2018-05-24 patvarkymą, dalyje, kurioje Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnybai yra įpareigotos pateikti išvadą apie L. P. dukros O. P. pasiruošimą praleisti atostogas su tėvu L. P. jo atostogų laikotarpiu nuo 2018-07-05 iki 2018-07-15.

2018-05-24 patvarkymu dėl išvadų pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0115/17/01947, antstolė nurodė, kad tikslinga išreikalauti minėtas išvadas siekiant užtikrinti O. P. bendravimą su tėvu L. P. jo atostogų metu, nustatant ar vaikas pasirengęs praleisti laiką su tėvu L. P. nuo 2018-07-05 iki 2018-07-15. Pareiškėjas, nesutikdamas su patvarkymu dėl išvadų pateikimo, nurodo, kad toks antstolės prašymas prieštarauja SVI 25 p. nuostatai bei pareiškėjo skunde nurodytiems teismo sprendimams.

Pažymėtina, kad antstolio pareiga yra viso sprendimo vykdymo metu būti aktyviam. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami CPK normų bei Antstolių įstatymo. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors įstatymas konkrečiai nereglamentuoja antstolio veiksmų neprasidėjus priverstinio vykdymo procesui, tačiau nei SVI, nei CPK nei kiti antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia antstoliui kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrius ar Psichologines tarnybas, esant poreikiui, su jomis konsultuotis, o manant, kad yra tikslinga, prašyti ar įpareigoti minėtas institucijas pateikti išvadas ar rekomendacijas teismo sprendimo vykdymo klausimais. Be to SVI 25 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas numato Vaiko teisių apsaugos institucijų dalyvavimą vykdymo procese.

2015-12-31 Nr. 6-588 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijoje „Dėl vaiko teisių apsaugos skyrių veiksmų nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo vykdymo proceso metu“ nurodoma, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau – VTSA), teikdami antstoliui rekomendacijas dėl sprendimo vykdymo tvarkos gali efektyviai bei nešališkai spręsti vykdymo proceso metu iškilusias krizines situacijas, kurių metu gali būti pažeidžiamos silpniausios visuomenės grupės – vaikų teisės bei geriausi interesai, taip pat, esant būtinybei, padėti antstoliui nustatyti sprendimo vykdymo priemones bei jų vykdymo tvarką. Pažymima, kad rekomendacijos teikimo būtinumas teisės aktais numatytas tik vykdant priverstinį vaiko perdavimą (bendravimo proceso metu tokia VTAS funkcija nereglamentuota), tačiau siekiant užtikrinti vaiko, dalyvaujančio vykdymo proceso metu, tinkamą teisių ir geriausių interesų apsaugą, bendradarbiavimo turėtų būti siekiama ne tik tuo atveju, kai tam tikrų funkcijų vykdymas įtvirtintas įstatyme, tačiau ir kai tokių funkcijų vykdymas nėra reglamentuotas.

2018-06-12 patvarkyme, kuriuo atsisakyta patenkinti L. P. skundą, antstolė nurodė, kad priimant 2018-05-24 patvarkymą dėl išvadų pateikimo atsižvelgė į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-04-24 priimtą nutartį Nr. e2VP-4831-233/2018, kurioje nurodoma, kad siekiant ateityje užtikrinti priimto teismo sprendimo vykdymą dėl skyrium gyvenančio O. P. tėvo L. P. bendravimo su dukra, tokiu būdu užtikrinant tiek teisėtus nepilnametės O. P., tiek teisėtus jos tėvo L. P. interesus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaidmuo itin svarbus, užtikrinant reikiamą specialistų pagalbą tiek skolininkei G. B., tiek mažametei O. P.. Taigi antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą rėmėsi ir teismo sprendimu.

Teismo nuomone pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad antstolės priimtas patvarkymas, įpareigojant institucijas pateikti išvadas dėl vaiko pasirengimo praleisti atostogas su tėvu suteikia skolininkei akivaizdų pretekstą ir galimybę toliau nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei, kad nėra aišku, kokią įtaką vienokia ar kitokia institucijų išvada turės teismo sprendimo vykdymui. Teismas pažymi, kad reikalaujamų išvadų pateikimas niekaip negali įtakoti teismo sprendimo vykdymo privalomumo.

Prireikus, antstolis vykdymo procese sprendžia, kokių vykdymo veiksmų būtina imtis, kokia informacija yra reikalinga bei kokių priemonių reikia užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas. Šiuo atveju antstolis gavęs išvadas spręs kiek, ir ar iš viso jomis reikia vadovautis, todėl nesant konkrečių antstolio veiksmų ar sprendimų nėra pagrindo spėlioti apie reikalaujamų duomenų įtaką antstolio veiksmams. Šie išieškotojo spėliojimai yra toli siekiantys ir, šiuo atveju, nepagrįsti.

Teismo nuomone, išvados pareikalavimas savo esme negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, nes juo jokie vykdymo klausimai juo nėra išsprendžiami bei, kol gautų išvadų pagrindu nėra priimti atitinkami antstolio patvarkymai vykdymo procese, jokių padarinių vykdymo proceso šalims jis nesukuria.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolės Irenos Bakšienės patvarkymas dalyje dėl išvadų pateikimo bei psichologo dalyvavimo užtikrinimo vykdomojoje byloje Nr. 0115/17/01947 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo šioje dalyje nėra pagrindo.

Valstybės patirtos proceso išlaidos teismo šaukimams iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. P. atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Ignas Totilas