Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-07-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2819-837/2021 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei K. B., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), gauna 2 412 Eur mėnesinį atlyginimą, išlaidos sudaro 1 997 Eur, tokiu būdu pragyvenimui lieka 415 Eur. Su sugyventine augina du jos nepilnamečius vaikus, laukiasi bendro vaiko.

4. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo sutartį pasirašė nepasitaręs su teisininku. Ja nustatytas dukros išlaikymo dydis nepagrįstai didelis. Bandė tartis dėl jo sumažinimo su atsakove, bet ji prašymus ignoruoja. Teikiamas išlaikymo dydis jį gali nugramzdinti į skolas.

5. Mano, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pakaktų 500 Eur, todėl ieškovo dalis išlaikyti dukrą sudarytų 250 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Vykstant teismo posėdžiui dar nebuvo praėjęs net mėnuo po sūnaus gimimo, todėl atsakovas nepateikė sūnaus išlaikymo įrodymų. Jis 2021-07-15 yra atlikęs 288 Eur pavedimą sūnaus išlaikymui. Teikti didesnį išlaikymą jis neturi galimybių. Mano, kad gimusio vaiko poreikiai neturėtų nukentėti dėl šiuo metu mokamo neproporcingai didelio išlaikymo dukrai.

14. Pabrėžia, kad dabartinis išlaikymo dydis net kelis kartus didesnis už įstatymuose ir teismų praktikoje nustatytą minimalų orientacinį dydį ir nepagrįstai apsunkina apelianto pragyvenimo galimybes.

15. Atsakovės gaunamos pajamos yra ne 760 Eur, o 250 Eur nedarbo išmoka. Ji pripažino, kad iš apelianto gaunamus dukros išlaikymui skirtus pinigus naudoja būsto kredito įmokoms ir kitiems poreikiams. Akivaizdu, kad apelianto vaikui skirtas išlaikymas naudojamas ne pagal paskirtį - apeliantui tenka materialiai pasirūpinti ne tik dukra, bet ir atsakovės poreikiais.

16. Nurodo, kad šalių nepilnametė dukra lanko darželį, kur visą dieną vaikas yra prižiūrimas ir juo pasirūpinama. Todėl nedarbas, nesusikuriant finansinių galimybių materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, negali būti pateisinamas vaiko priežiūros poreikiu, nes tokiu būdu visa vaiko išlaikymo našta paliekama vienam apeliantui.

17. Mano, kad atsakovė būdama darbinga ir neturinti sveikatos problemų privalo taip pat proporcingai materialiai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

18. Ieškovo vertinimu, išlaidos dukros išlaikymui per mėnesį turėtų būti ne didesnės nei 500 Eur. Dalis atsakovės nurodomų išlaidų arba neproporcingai išdidintos (maistui, higienos prekėms, arba nebūtinos (būsto paskolos dalis, telekomunikacijų paslaugos, automobilio draudimas), arba nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

19. Apelianto skaičiavimais, atsakovė negali patirti didesnių išlaidų per mėnesį dukrai, nei 450 Eur, t.y. maistui 120 Eur; būstui 40 Eur.; drabužiams 90 Eur; darželiui 55 Eur; sveikatos priežiūrai 30 Eur; higienai 30 Eur; lavinimui, laisvalaikiui 40 Eur; žaislams 30 Eur; kitoms reikmėms 15 Eur.

20. Teismas, atsižvelgdamas į pablogėjusią apelianto padėtį, padidėjusias išlaidas (nuomą), realias finansines galimybes, pareigą pasirūpinti neseniai gimusio sūnaus būtinais poreikiais, turėtų sumažinti dukrai skirtą išlaikymą. Apelianto mokamą dukros išlaikymą sumažinus iki 250 Eur, apeliantas vis vien didesne dalimi už atsakovę prisidėtų prie dukros poreikių. Šalia to, reikia įvertinti ir atsakovės kas mėnesį gaunamą 70 Eur vaiko išmoką, kuri irgi skirta būtent vaiko poreikių tenkinimui.

22. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendimu nustatytas dukros išlaikymo dydis yra užaukštintas. Pažymi, kad ieškovas tokio dydžio išlaikymą nusprendė teikti laisva valia.

23. Nurodo, kad šalių santuoka buvo nutraukta, nes ieškovas atsakovei buvo neištikimas, kuomet jų dukrai buvo 3 mėnesiai. Tokio dydžio išlaikymą ieškovas pasiūlė, nes atsakovei teko grįžti su dukra į Lietuvą. Ji turėjo įsigyti nekilnojamojo turto, kad turėtų kur gyventi su dukra. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų dėl turtinės padėties pablogėjimo ar, kad yra priteistas išlaikymas (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui. Apelianto teiginiai dėl vieno mokėjimo pavedimo atlikimo leidžia daryti prielaidas, kad sūnui mokamas išlaikymas yra vienkartinis. Atsakovo nurodomos ieškinyje sveikatos problemos yra senos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė nuomos sutartį ir banko sąskaitos išrašą, kuriuos prašė priimti ir vertinti visų įrodymų kontekste. Atsakovė prašė šių naujų įrodymų nepriimti, nes ieškovas laisva valia nerealizavo savo teisės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

26. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalys dėl jų priėmimo turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymas nepilnametei dukrai iš ieškovo buvo nustatytas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3670-233/2019 patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovas nuo 2019-03-01 dukters išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 700 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas teismo prašė sumažinti dukros išlaikymo dydį iki 250 Eur, tokį reikalavimą grįsdamas pasikeitusia turtine padėtimi ir naujai atsiradusia pareiga išlaikyti neseniai gimusį sūnų.

28. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) <...> ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

29. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (LAT 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Todėl atsakovės atsiliepime teikiami argumentai, kad tokio dydžio išlaikymą ieškovas nusprendė teikti laisva valia, nepaneigia jo teisės kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo. Tačiau teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (LAT 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

30. Pirmosios instancijos teisme ieškovas vieną iš argumentų dėl jo pasikeitusios turtinės padėties, lemiančios negalėjimą teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą dukrai, nurodė, jog gyvena su sugyventine, turinčia du nepilnamečius vaikus ir besilaikančia jų bendro vaiko ir dėl to patiriamomis išlaidomis.

31. Šiai dienai šių aplinkybių vertinimas nebėra aktualus dėl pasikeitusios faktinės situacijos. Atsakovas jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme užsiminė apie išsiskyrimą su sugyventine, o su apeliaciniu skundu pateikė ir naujai sudarytą būsto nuomos sutartį. Taigi, vienas iš aspektų, kuriuo ieškovas motyvuoja savo turtinės padėties pablogėjimą, po aptartų, jo asmeninio gyvenimo pokyčių, yra tai, kad dėl skyrybų su buvusia sugyventine, 194 eurais padidėjo išlaidos skirtinos būsto nuomai.

32. Pagrindas sumažinti teikiamą išlaikymą yra iš esmės pasikeitusi tėvo ar motinos materialinė padėtis, kas reiškia, kad turtinės padėties pokytis turi būti ženklus, lemiantis itin sumažėjusias pajamas. Apelianto pateikti įrodymai – naujai sudaryta būsto nuomos sutartis, visgi neleidžia spręsti, kad šis aspektas lemia jo turtinės padėties esminį pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą mažinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, ieškovas teismui patvirtino, kad gaunamos pajamos iš darbinės veiklos nėra pakitusios, o jo deklaruojamos sveikatos problemos nėra naujos. Todėl spręstina, kad ieškovo nurodytas pajamų sumažėjimas dėl būsto nuomos, atsižvelgus į jo gaunamų pajamų dydį (2 412 Eur), yra nežymus ir nelemia esminio turtinės padėties pablogėjimo. Kaip ir jo turimos sveikatos problemos negali būti vertinamos, kaip ribojančios galimybę tęsti darbinę veiklą ar ženkliai mažinančios gaunamas pajamas.

33. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) su buvusia sugyventine susilaukė sūnaus, kurį ieškovas, kaip vaiko tėvas, taip pat privalo išlaikyti, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas mažinti išlaikymo dukrai dydį.

34. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos vertinimu, kad ieškovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Teismo posėdžio, vykusio 2021-06-30 metu ieškovas nurodė, kad išsiskyrė su sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), motina ir dar sūnaus išlaikymo klausimas nėra išspręstas. Pateikto ieškovo sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad jis nėra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti sūnų. Akivaizdu, kad iki vaiko gimimo ar kelių savaičių bėgyje po vaiko gimimo numatyti ir susitarti dėl konkrečių jam būtinų, atskirai gyvenančio tėvo skirtinų lėšų, sudėtinga. Todėl vertinti, kad ieškovas apskritai pareigos išlaikyti savo sūnų neturi ar neturės, ar, kad jis tokias aplinkybes dėl papildomo išlaikytinio turėjo numatyti prisiimdamas įsipareigojimus dėl dukros išlaikymo, nėra jokio pagrindo.

35. Kolegijos vertinimu, antro vaiko gimimas mažina ieškovo galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą, dėl kurio buvo susitarta su atsakove iki ieškovo antro vaiko gimimo. Toks vertinimas neprieštarauja ir kasacinio teismo praktikai, jog kitų pagal įstatymą atsiradusių išlaikytinių asmenų atsiradimas yra viena iš galimų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

36. Akivaizdu, kad ieškovas šiuo metu privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl teisinga, sąžininga ir protinga būtų sumažinti išlaikymą šalių dukrai. Priešingas vertinimas, t.y. nesumažinus ieškovui nustatyti teiktino išlaikymo dukrai būtų visiškai ignoruojami ne tik ieškovo, bet ir kito mažamečio vaiko interesai, gyvenimo kokybė ir t. t. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ieškovo paaiškinimų esmę ir, priimdamas sprendimą bent iš dalies nemažinti išlaikymo dydžio, nepakankamai įvertino jų turinį ir ignoravo aplinkybę, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo kitokia faktinė ieškovo gyvenimo situacija, o pasikeitus aplinkybėms, įstatyme yra numatyta teisė peržiūrėti išlaikymą teikiančio asmens galimybes.

37. Pažymėtina, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrintas visapusiškas vaiko vystymasis, būtų tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taip pat išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pasisakoma, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

38. Apelianto tvirtinimu, šalių dukrai per mėnesį reikalinga suma – 500 Eur, atsakovė mano, kad išlaikymui būtina -1 037 Eur, o teismo posėdžio metu ji nurodė 1 000 Eur sumą. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčo šalių poziciją šiuo klausimu vertina, kad 1 000 Eur suma pakankama šalių dukros poreikiams tenkinti.

39. Pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą tuo aspektu, kad dukros poreikiai sumažėjo, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias esminį vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškovas tokių aplinkybių, apart išsakomos nuomonės kiek pakaktų dukros poreikiams tenkinti, neįrodinėjo.

40. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pagrindo spręsti, kad šalių dukros poreikiai yra sumažėję, neturi, bet laiko reikšminga tai, jog iš dukrai būtinos išlaikymo sumos nėra išskaičiuota ieškovės kas mėnesį gaunama 70 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą. Išmokų vaikams įstatymo pagrindu valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

41. Kadangi atsakovė pripažino, jog gauna 70 Eur valstybės skiriamą išmoką dukrai, todėl dalis jos poreikių tenkintina būtent šiomis lėšomis, kas atitinkamai sudaro pagrindą mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį šia suma.

42. Apelianto argumentai, susiję su netinkamu teikiamo išlaikymo lėšų panaudojimu, atmestini kaip deklaratyvūs. Tai, kad atsakovė dalį šių lėšų naudoja ir daliai būsto kredito (kredito gavėja jos mama), kuriame gyvena ji ir dukra, padengimui, nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymo lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ar, kad toks lėšų panaudojimas prieštarauja vaiko interesams. Užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas yra abiejų tėvų pareiga ir akivaizdu, kad atsakovė, šią pareigą, pasirūpindama, kad šalių dukra turėtų kur gyventi, vykdo tinkamai.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad ieškovo teikiamas išlaikymo dydis net ir atsižvelgus į teiktiną valstybės paramą ir papildomo išlaikytinio gimimą, šalių dukrai turėtų būti sumažintas iki 250 Eur, t.y. beveik tris kartus nei buvo nustatyta teismo sprendimu, nėra pagrindo ir tai neatitiktų prioritetinių vaiko interesų.

44. Ieškovo gaunamos pajamos sudaro 2 412 Eur, tuo tarpu ieškovės pateikti duomenys apie gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką rodo, kad ji neviršijo 342,97 Eur per mėnesį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad atsakovė nuo 2021-10-26 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir už draudiminį laikotarpį nuo 2021-10-26 iki 2021-10-31, suma nuo kurios skaičiuotinos socialinio draudimo įmokos sudaro 122,29 Eur (CPK 179 straipsnis). Ginčo šalys savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, abu turi transporto priemones. Ieškovas nurodė, kad turi kreditą automobiliui, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų neteikė. Atsakovė nurodo, kad gyvena dviejų kambarių bute, kurio įsigijimui jos mama yra paėmusi paskolą, būsto išlaikymas kainuoja apie 400 Eur. Ieškovas pateikė duomenis, kad būsto nuomai išleidžia 864 Eur.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko mama, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors pirmosios instancijos teisme atsakovė tvirtino, kad jos galimybes įsidarbinti riboja ta aplinkybė, kad ji viena augina dukrą ir darbdaviai, svarstydami jos priėmimą į darbą, jos kandidatūrą atmeta, iš esmės irgi yra pasikeitusi. Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad po 2019-04-19 teismo sprendimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes (duomenys neskelbtini) gimė sūnus ir atitinkamai atsirado papildoma gimusio vaiko išlaikymo prievolė, o atsakovės turtinė padėtis kaip tik pagerėjo, nes ji pradėjo dirbti ir gauti darbines pajamas.

46. Nors akivaizdu, kad ieškovui, gyvenant užsienyje, atsakovei tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, pavyzdžiui aprūpinti dukrą būstu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo daug didesnį išlaikymą (perkelti daug didesnę išlaikymo naštą), tačiau mano, kad visgi ieškovas, atsižvelgiant į jo gaunamas didesnes pajamas, į tai, kad būtent atsakovei teko ieškoti būdų aprūpinti dukrą būstu Lietuvoje ir jį išlaikyti, spręstina, kad visgi atsakovas gali prisidėti didesne dalimi prie dukros poreikių tenkinimo.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualaus laikotarpio faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos ginčo klausimui, šalių turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo proporcingumo aspektu, konstatuoja, kad nors ir nėra tikslinga, teisinga ir protinga mažinti ieškovo teikiamą išlaikymo nepilnametei dukrai iki 250 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus, specialiuosius poreikius ar reikalingą išimtinę priežiūrą, į tai, kad ieškovas kartu su buvusia sugyventine turi išlaikyti kitą jiems gimusį nepilnametį vaiką, kad atsakovė gauna pajamas iš darbinės veiklos, proporcingumo principą atitinkančia ieškovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo suma pripažintina iki 500 Eur per mėnesį.

48. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, vertindamas šalių gaunamas pajamas ir vaiko poreikius, į išlaikymo dydį įskaičiuotinas sumas, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinant. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį tenkinti iš dalies – priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 500 Eur per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

50. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 045 Eur (75 Eur žyminis mokestis, 400 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už atstovavimą ir 170 Eur vertimo paslaugų apmokėjimas). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 675 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė pagrindė, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 450 Eur išlaidų, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas konstatuoja, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio ir iš esmės atitinka suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtis. Įvertinus, kad yra tenkinta 44 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsižvelgus į atmestų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką (56 procentai) iš ieškovo atsakovei priteistina 252 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė pirmosios instancijos teise. Atitinkamai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovui iš atsakovės priteisiant 297 Eur, o iš ieškovo atsakovei – 168 Eur.

52. Apskaičiavus šalių patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų (piniginių) įskaitymą(459,80+297= 756,80 – 252+168= 420) ieškovui iš atsakovės priteisiama 336,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja 2020-01-13 redakcija), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų išlaidos yra 7,60 Eur. Kadangi paskirsčius šią sumą šalims, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma neviršys 5 Eur, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-07-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies - sumažinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3670-233/2019 iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis priteistą 700 Eur (septynių šimtų eurų) per mėnesį išlaikymą iki 500 Eur (penkių šimtų eurų) per mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės K. B. atsakovui T. B. 336,80 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.