Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų I. J. K., E. K., K. K. ir R. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys sutaria Žemės sklypų dovanojimo sutartį, sudarytą 2010-05-05, notar.reg. DŽM-1862, (toliau- Dovanojimo sutartis) laikyti sudarytą suklydimo įtakoje ( LR CK 1.90 str.) ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.R. K., E. K. ir K. K. grąžina I. J. K. gautą visą turtą pagal Dovanojimo sutartį, t.y., grąžina po 1/3 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje gautus 11,0014 ha dydžio žemės sklypą, adresas Marijampolės sav., - k., unikalus Nr. -, kadastrinis adresas -, - k.v., ir 1.2615 ha dydžio žemės sklypą, adresas Marijampolės sav., - km., unikalus numeris -, kadastrinis Nr. - k.v.K. K. įsipareigoja apmokėti teismo patirtas išlaidas (pašto išlaidas), jeigu tokios bus patirtos ir priskaičiuotos.Šalys pareiškia, kad jos viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl šioje taikos sutartyje išspręsto ginčo, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šią Taikos sutartį.Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos ir galioja iki tinkamo ir visiško Šalių prievolių pagal šią Taikos sutartį įvykdymo.

Šalys, remdamosi LR CPK 140 str. 3 d., susitaria kreiptis j teismą dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka.Taikos sutartis sudaryta 5 (penkiais) egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, kurių po vieną tenka kiekvienai šią sutartį pasirašiusiai šaliai, o penktasis yra pateikiamas Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Taikos sutartis netvirtinama.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. taikos sutartį apibrėžia kaip susitarimą, šalių tarpusavio nuolaidomis išsprendžiantį kilusį teisminį ginčą, užkertantį kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžiantį teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 6.984 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju nei iš teismui pateiktos tvirtinti 2016-07-18 taikos sutarties nuostatų, nei iš pačio prašymo patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neaišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo sudaryta ši taikos sutartis. Nors taikos sutarties įvadinėje dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi pareiškėjai nusprendė baigti ginčą dėl 2010-05-05 žemės sklypų Dovanojimo sutarties sudarymo dar neiškėlus civilinės bylos, kad pareiškėja I. J. K. suklydimo įtakoje surašė minėtą sutartį, o apdovanotieji sutinka grąžinti žemės sklypus pareiškėjai, tačiau jokių aplinkybių, kad tarp pareiškėjų yra kilęs ginčas ar toks ginčas gali kilti ateityje pareiškėjai nenurodo, taip pat nenurodo ir suklydimo faktinių aplinkybių (CPK 111 str. 2 d. 5 p., CK 1.90 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, daro išvadą, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, nes tarp pareiškėjų sudaryta ir notarine forma patvirtinta žemės sklypų Dovanojimo sutartis, remiantis CK 1.90 str. 1 d., gali būti pripažinta negaliojančia tik ginčo teisena. Nuginčijamam sandoriui, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 str. 2 d.). Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi negali susitarti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ir taikyti restituciją (grąžinimą natūra), juolab, kad žemės sklypų 2010-05-05 Dovanojimo sutartis sudaryta ir patvirtinta įstatymo nustatyta notarine forma (CK 6.469 str. 2 d.). Be to, taikos sutartimi šalys susitarė ir dėl trečiojo asmens notarės Dalios Labanauskienės, tvirtinusios dovanojimo sutartį, teisių ir pareigų, kuri nėra šios taikos sutarties šalis (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas gali tvirtinti tik tokią taikos sutartį, kuri nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Esant aptartų aplinkybių ir sąlygų visetui, pareiškėjams nepateikus jokių duomenų, kad tarp jų yra kilęs ginčas ar toks ginčas gali kilti ateityje, bei taikos sutartyje esant sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms CK nuostatoms, tokia taikos sutartis supaprastinto proceso tvarka netvirtinama.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).

Taikos sutarties netvirtinimas neatima iš pareiškėjų teisės kreiptis į notarą dėl sandorio sudarymo, o būtent dėl to, kad E. K.. K. K. ir R. K. padovanotų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą I. J. K. ir taip žemės sklypas grįžtų I. J. K. ir būtų pasiektas tas rezultatas kurio galimai siekia pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti tvirtinti 2016-07-18 pareiškėjų I. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 18 d. sudarytą taikos sutartį.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams ir pareiškėjos atstovui.

Nutartis neskundžiama.