- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1-157-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47136-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2019 m. lapkričio 4 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), L. J. priklausančių namų koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą pastūmė L. J. bei dešinės rankos delnu sudavė per kairįjį skruostą, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Kaltinamoji V. P. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad daug metų draugavo su J. šeima. Jie kartu šventė šventes, vieni kitiems padėjo. Maždaug prieš pusantrų metų graži draugystė pasibaigė. Prasidėjo apkalbos, kurios ją labai skaudino. 2019 m. rudenį vyras jai papasakojo apie dar vienas nepagrįstas apkalbas. Jai trūko kantrybė, todėl 2020-11-04 apie 18 val. 30 min. ji su vyru nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pas J. į namus pasiaiškinti. Duris pradarė L., pasakė „o ir P. atvyko“ ir juos įsileido į butą. Ji pradėjo kalbėtis su L. ir prašė paaiškinti kodėl ją apkalba. L. nustebo ir liepė jiems dingti iš jos namų. Tiek jos, tiek L. kalbos tonas pakilo. Matė, kad L. rankoje laikytu telefonu nori paskambinti į policiją. Ji uždėjo ranką ant telefono ir neleido rinkti numerio. Jai tikrai nesinorėjo, kad į konfliktą įsikištų policija. L. antrą kartą bandė rinkti telefono numerį, mosikavo rankomis. Tada ji trenkė ranka per telefoną, o dėl to kad L. mosikavo rankomis, galėjo netyčia jai suduoti per veidą. Tikrai neturėjo jokių ketinimų tyčia suduoti smūgį L. per veidą, nes tik norėjo išsiaiškinti kilusias apkalbas. Jų konfliktą stebėjo už jos nugaros buvęs vyras A., o už L. nugaros buvo jos dukra V. V. pasakė, kad iškvietė policiją. Jos vyras ją išsivedė iš J. namų. Daugiau su nukentėjusiąja nebuvo susitikusi, su ja nebendravo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2019-11-04 apie 18:30 val. suskambėjo durų skambutis. Ji tuo metu vaizdo skambučiu kalbėjo su savo vyru. Ji manė, kad sūnus grįžo iš treniruotės. Atidariusi duris, ji pamatė P. Apie tai ji pasakė vyrui ir vaizdo skambutį išjungė. Vos tik įėjusi į jos butą V. P. pradėjo šaukti „ko tu loji kale, ar tu baigsi loti kale“. Ji nesuprato kas vyksta, todėl prašė paaiškinti kas čia vyksta. Tada V. paminėjo E. iš grožio studijos ir įsiutusi ją pastūmė. Ji paprašė paaiškinti apie kokią E. kalbama, nes ji pažinojo kelias E. V. P. šaukdama liepė skambinti Žydriui ir išsiaiškinti ką ji prikalbėjo. Ji neturėjau Žy. telefono numerio, tada V. liepė savo vyrui A. skambinti Ž. Tuo metu jai skambino jos vyras, bet V. P. neleido atsiliepti, toliau įsiutusi rėkavo. Vieną kartą nevalingai buvo pajungtas atsiliepimas ir vyras girdėjo kaip ant jos šaukė V. P.. Nuo tokio išpuolio ji susijaudino ir pasakė, kad kvies policiją. V. neleido jai surinkti numerio, ranka uždengė jos telefoną. Išgirdusi triukšmą iš savo kambario atėjo dukra V. Ji rankoje laikė valgomą ledą. Ji liepė P. nekelti triukšmo. P. ją apšaukė. Dukra truputį atsitraukė nuo jų ir paskambino į policiją. Grįžusi prie jų apie tai pasakė. Tad V. P. įsiutusi dešine ranka trenkė jai per kairį skruostą. Dukra gindama ją iškėlė rankas į viršų ir jos rankoje laikytas ledas išslydo per P. Po to A. P. sugriebė savo žmoną per pečius ir ją išsivedė iš buto. Visas konfliktas vyko apie 5-7 minutes. Nuo suduoto smūgio per žandą ji jautė skausmą, žandas paraudo. Po smūgio šiek tiek svaigo galva. Patirtą skausmą vertina 8 balais iš 10. Tada ji dėjo šauktą ant žando ir tokiu būdu šaldė skaudamą vietą. Tam kad nurimtų, ji išgėrė raminamųjų. Atvykę policijos pareigūnai, ją apklausė. Ji papasakojo apie įvykį, o pareigūnai iškvietė medikus. Medikai atvyko maždaug 21- 21:30 val. Medikė ją apžiūrėjo, o žande raudonumas buvo sumažėjęs. Gydytoja žymių sužalojimų nenustatė ir rekomendavo pablogėjus sveikatai kreiptis į šeimos gydytoją. Jokio ieškinio nepareiškė ir žalos atlyginimo neprašė priteisti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. J. parodė, kad 2019-11-04 apie 18:30 val. į jų butą atėjo P. Ji tuo metu buvo savo kambaryje ir valgė ledą. V. P. iš karto pradėjo rėkti, kad mama kažką apkalbinėja. Ji išlėkė iš savo kambario ir pasakė, kad nerėktų. V. P. pasakė „tylėk snargle“. Ji išsigando, nes niekada nebuvo mačiusi tokios įsiutusios V. P.. Tada ji nuėjo į virtuvę-koridorių ir paskambino į policiją. Grįžusi priėjo prie mamos ir pasakė, kad iškvietė policiją. Ji stovėjo tarp mamos ir V. P. ir matė kaip V. trenkė jos mamai per veidą. Ji stojo ginti mamą, iškėlė rankas į viršų ir jos rankose laikytas ledas nukrito ant P. Tada A. suėmė V. ir ištempė per duris. Konfliktas truko apie 6-7 minutes. Po sudavimo mama dėjo šaltą šaukštą ant skruosto. Pareigūnai atvyko greitai, bet P. jau nebuvo. Pareigūnams mama papasakojo apie įvykusį konfliktą. Kitas pareigūnas atvyko maždaug už valandos, o gal ir dviejų. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji atvyko maždaug už 15 minučių. Kai atvyko greitoji pagalba, sumušimo žymė dar šiek tiek matėsi, bet jau nesimatė taip ryškiai, kai buvo tuoj pat po sudavimo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. J. parodė, kad jis tuo metu kalbėjo su žmona video skambučiu. Kažkas paskambino į buto duris ir žmona nuėjo atidaryti durų. Ji atidarė duris ir pasakė, kad atvažiavo P. Ji pakvietė juos užeiti. Jis išgirdo, kai V. P. pasakė žmonai „nustosi kale loti“. Tuomet vaizdo skambutis išsijungė. Po to jis skambino žmonai paprastu skambučiu ir kai ji atsiliepė, girdėjo kaip V. garsiai kalbėjo ir rėkavo. P. išėjus jam paskambino žmona ir papasakojo apie nemalonų išpuolį jų bute. Į namus jis grįžo sekančią dieną ir sumušimo žymių ant veido nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie nusikaltimą. Į įvykio vietą pirmieji atvyko patruliai. Po to jie iškvietė operatyvinę grupę. Nukentėjusioji skundėsi, kad ją sumušė pažįstama moteris, todėl buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ant nukentėjusios veido buvo paraudimas ir tai buvo užfiksuota nuotraukoje. Nuotrauką darė tuoj po pokalbio su nukentėjusiąja. Nukentėjusiai pavojaus gyvybei nebuvo, bet ji buvo susijaudinusi, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Gydytoja pasakė, kad tai tik paprastas sumušimas ir važiuoti į gydymo įstaigą nėra tikslo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad dirbant buvo gautas iškvietimas dėl konflikto, įvykusio (duomenys neskelbtini). Nuvykę rado išsigandusią moterį, kuri paaiškino, kad į jos namus atvyko pažįstama moteris, pradėjo jai priekaištauti ir su ranka trenkė per veidą. Moters veido kairė pusė buvo stipriai raudona, ji buvo blaivi. Žando paraudimą jis užfiksavo savo telefonu. Namuose dar buvo jos dukra. Pas nukentėjusią užtruko apie 15 minučių, ji sakė, kad reikš pretenzijas dėl sumušimo. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė operatyvinio reagavimo grupės darbuotojas pagal mūsų suteiktą informaciją. Apie rastą padėtį jis informavo PK budėtoją, o jis organizavo tolimesnius veiksmus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. V. parodė, kad tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes su šia byla susijęs įvykis įvyko praeitais metais. Į nukentėjusios namus juos iškvietė policijos pareigūnas. Namuose buvo moteris, kuri papasakojo apie jai suduotą smūgį per žandą. Ji pamatavo kraujo spaudimą, pulsą, apžiūrėjo suduotą vietą. Paraudimo nesimatė, kraujosruvų nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad jam paskambino bendras pažįstamas Ž. G. ir paminėjo, kad jo žmona galimai šmeižia jo seserį. Apie tai jis papasakojo savo žmonai. Ji įsižeidė ir nutarė išsiaiškinti. Jie norėjo pasikalbėti ir nuvažiavo pas J. Paskambino į duris, jas atidarė L. Pasisveikino ir užėjo į vidų. Jis pokalbyje nedalyvavo, tik viską stebėjo. Jo žmona L. paklausė, kodėl ji skleidžia apkalbas. L. tai neigė. Tarp V. ir L. vyko aiškinimasis, kuris peraugo į kivirčą. L. norėjo kviesti policiją, žmona bandė uždengti telefoną. Netoliese buvusi L. dukra taip pat sakė, kad skambins į policiją. Jis pajuto, kad jo galvoje atsirado ledas, kurį į jį metė L. dukra. Jis pasiėmė žmoną už rankos riešo ir ją išsivedė iš buto. Jiems nueinant, L. dar pagrasino jo žmonai, kad „dabar tau jau bus“. Tuo viskas ir baigėsi. Po to jam paskambino L. vyras ir pasakė, kad atvažiuoja policija ir liepė važiuoti pas juos. Jis nuvažiavo į jų namus, bet policijos nerado. Jis nusprendė, kad atvažiuos kitą dieną, kai namuose bus N. J. ir viską išsiaiškins.
Teismo medicinos specialistas P. P. paaiškino, kad pagal advokato V. A. prašymą atliko tyrimą ir surašė konsultacinę išvadą. Iš byloje esančių objektyvių duomenų, galima konstatuoti, kad L. J. 2019-11-04 18:30 val. nepatyrė sužalojimų, remiantis VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės duomenimis. Delnu suduotas smūgis į veidą ne visada sukelia fizinį skausmą, nes kuo didesnis stresas tuo mažesnis skausmo jutimas. L. J. veido paraudimą galėjo sąlygoti nukentėjusiajai kilusi nervine įtampa, įniršis ir kita asmens emocinė būklė ar odos patologinė būklė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2019-11-04 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Namuose grumtynių pėdsakų neaptikta. Kambaryje yra nukentėjusioji L. J., kurios kairės pusės skruostas (žandas) paraudęs (b. l. 21-27).
Iš VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės matyti, kad 2019-11-04, 21.50 val., buvo gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl moters užpuolimo (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinimai V. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra pagrįsti ir įrodyti.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta kaltinamąja V. P. kaltės nepripažino. Ji teigė, kad į nukentėjusios namus atvyko su tikslu išsiaiškinti apkalbas. Pokalbis buvo emocingas, ji bandė uždengti telefoną, kad nebūtų skambinama policijai, buvo mosikuojama rankomis. V. P. mano, kad tuo metu galėjo kliūti nukentėjusiai per veidą. Tyčios jai suduoti per veidą ji neturėjo. Dėl to ji gailėjosi ir nukentėjusios posėdžio metu atsiprašė. Tokių kaltinamosios parodymų davimą teismas vertina kaip jos gynybine taktika, siekimu išvengti bausmės.
Nukentėjusioji L. J. davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu. V. P. iš pradžių ją pastūmė, o vėliau trenkė ranka per veidą. Nuo smūgio ji jautė skausmą, kurį vertina 8 balais 10 balų sistemoje. Skaudamą vietą ji šaldė šaukštu. Kaltinamosios suduotą smūgį matė bute kartu buvusi nukentėjusios dukra V. Policijos pareigūnas K. R., atvykęs į įvykio vietą, matė žando paraudimą ir tai užfiksavo nuotraukoje. Žando paraudimą matė byloje apklaustas policijos pareigūnas E. M. Dėl nukentėjusios susijaudinimo, K. R. priėmė sprendimą iškviesti greitąją pagalbą. Liudytoja N. V. savo parodymuose patvirtino, kad vyko į nukentėjusios namus, bet paraudimo ant nukentėjusios žando nematė. Iš VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties (b.l.30-32) pateiktos informacijos matyti, kad L. J. buvo apžiūrėta 22 val. 14 min. Po įvykio jau buvo praėjusios beveik 4 valandos, per tą laikotarpį nukentėjusioji žandą šaldė šaukštu. Dėl šių priežasčių ant nukentėjusios žando jau galėjo nesimatyti paraudimo. Liudytojas A. P. teigė, kad jis nematė, kad būtų suduotas smūgis. Jis matė visą konfliktinę situaciją, todėl turėjo galimybę matyti suduotą smūgį. Tokį liudytojo parodymų davimą teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajai išvengti atsakomybės. Šiuos liudytojo parodymus paneigė ir pati kaltinamoji V. P., nes posėdžio metu ji jau pripažino, kad galėjo netyčia suduoti. Nukentėjusios vyras N. J. į namus grįžo sekančią dieną, todėl veido paraudimo nematė, bet įvykio dieną telefonu girdėjo kilusią konfliktinę situaciją ir nepagarbius žodžius. Teismo medicinos specialistas P. P. paaiškino, kad delnu suduotas smūgis į veidą ne visada sukelia fizinį skausmą, nes kuo didesnis stresas tuo mažesnis skausmo jutimas. L. J. veido paraudimą galėjo sąlygoti nukentėjusiajai kilusi nervine įtampa, įniršis ir kita asmens emocinė būklė ar odos patologinė būklė. Tokius specialisto paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Specialisto pateikta analizė veido raudonį vienai veido pusei nepaaiškina. L. J. buvo suduotas vienas smūgis į kairį žandą ir jis paraudo, tuo metu nukentėjusioji jautė skausmą, kurį vertina 8 balais. Kaltinamoji ir nukentėjusioji patvirtino, kad pokalbio metu kilo įtampa. Loginė įvykių seka patvirtina smurtą.
Pagal nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes V. P. 2019 m. lapkričio 4 d., apie 18.30 val., koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą pastūmė L. J. bei dešinės rankos delnu sudavė per kairįjį skruostą. V. P. tyčia pastumdama L. J. bei delnu suduodama jai per kairįjį skruostą, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir suprato, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir to norėjo, tačiau teismo vertinimu tokiems kaltinamosios veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp jos ir nukentėjusiosios įsivyravę konfliktiški santykiai. Taigi, nustatytos V. P. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad jos padaryta veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Galiojantys įstatymai ir teisminė praktika smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip itin neigiamą socialinį reiškinį, kovai su kuriuo turi būti taikomos griežtos, smurtaujančius asmenis atgrasančios priemonės. Vien tik tai, kad L. J. po 2019-11-04 įvykių gydymosi tikslais nesikreipė į medikus, nesigydė, nevartojo medikamentų ir nepatyrė jokių neigiamų pasekmių savo tiesioginėje veikloje, nėra pagrindas kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnį ir veiką pripažinti mažareikšme. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamajai buvo išaiškinta galimybė bylos nagrinėjimą baigti BK 38 str. pagrindu – šalims susitaikius. Kaltinamoji šia teise nepasinaudojo ir nebuvo visų būtinųjų sąlygų susitaikymui taikyti.
Bausmės skyrimas.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.
Kaltinamoji V. P. teisiama pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Byloje nenustatyta V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji dirba, neteista (b. l. 1130), administracine tvarka nebausta (132-136), charakterizuojama teigiamai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistosios asmenybė bei faktinis padaryto nusikaltimo bei pačios nuteistosios pavojingumas leidžia pasiekti bausmės tikslus paskiriant vieną iš švelniausią BK 140 straipsnių 1 dalies sankcijose numatytą bausmę. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nuteistajai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšių vidurkis. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei vadovaujantis BK 48 straipsnio dalimis V. P. kartu su laisvės apribojimo bausme skirtinas įpareigojimas.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu
nusprendžia:
V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja L. J. ir įpareigoti tęsti darbą.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.