Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-268-966/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
1S-268-966/2024
Teisminio proceso Nr.
1-07-6-00001-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
I. K.
Advokatai
Mindaugas Barkauskas
Kategorijos
  • 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-268-966/2024
Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00001-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties, kuria be kita ko, šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise I. K. ir D. Č. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-13-908/2024, kurioje, be kitų asmenų, I. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad būdamas UAB “I.” akcininkas ir generalinis direktorius, veikdamas UAB “I.” vardu ir jos naudai, nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. tyčia apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, dalį UAB “P.š.t” lėšų – 116 282 Eur, skirtų projektui „N.“ įgyvendinti; nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. rangos sutarties vykdymo metu piktnaudžiavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo suteiktomis teisėmis rangovui, rangos sutarties vykdymą neteisėtai perleisdamas kitam ūkio subjektui UAB “I.”, todėl Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o UAB “P.š.t” rangos sutarties darbams apmokėti 139 337,64 Eur buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų; taip pat 2014 m. liepos 10 d. UAB “I.” vardu su VšĮ R. K. L. (toliau – ir ligoninė) pasirašęs VšĮ R. K. L. pastatų atnaujinimo darbų sutartį Nr. 159P/2014, kurios vertė 2 693 466,17 Eur (9 300 000 Lt) su PVM, 2015 m. rugpjūčio 18 d. pasirašęs susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties dėl papildomų 103 529,48 Eur (357 466,59 Lt) vertės darbų pirkimo ir 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimą Nr. 2 prie rangos sutarties, nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2016 m. birželio 20 d., rangos sutarties vykdymo metu, su UAB “N.” pasirašė VšĮ R. K. L. pastatų atnaujinimo darbų sutartį Nr. 02/05, kuria, atstovaudamas UAB “I.”, rangos sutarties vykdymą neteisėtai perleido kitam ūkio subjektui – UAB “N.”; 2015 m. spalio 19 d. Vilniuje UAB “I.” vardu su UAB “S.” pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2015/10/19-1 dėl visų papildomų šildymo sistemos rekonstravimo darbų atlikimo, kuria, atstovaudamas UAB “I.”, rangos sutarties susitarimo Nr. 1 papildomų darbų vykdymą neteisėtai perleido kitam ūkio subjektui – UAB “S.”, ir tai padarė siekdamas UAB “I.” turtinės naudos, nes UAB “N.” ir UAB “S.”, kaip subrangovės, UAB “I.” darbus atliko už mažesnę kainą, negu numatyta rangos sutartyje, ir tokiu būdu ligoninei rangos sutarties darbams apmokėti 202 769,98 Eur buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų, dėl to ligoninė, kaip viešasis juridinis asmuo, patyrė didelę turtinę žalą.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai buvo apribotos I. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 314 100 Eur ir 10 000 JAV dolerių, kurios buvo rastos 2017 m. kovo 28 d. atliekant kratą I. K. naudojamame seife Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame AB SEB banko individualių seifų saugojimo patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis piniginėms lėšoms naudotis, jas valdyti ir jomis disponuoti.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 8 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimas iš dalies pakeistas, sumažintas laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas iki 150 000 Eur, o kiti pinigai, paimti atliekant kratą, grąžinti I. K.. Dėl tolesnio laikino nuosavybės teisių apribojimo į nurodytą pinigų sumą kreiptasi nebuvo.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam I. K. ir D. Č., uždraudžiant šį nekilnojamąjį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu civiliniams ieškiniams užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms –150 000 Eur, rastoms 2017 m. kovo 28 d. atliekant kratą I. K. naudojamame seife Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame AB SEB banko individualių seifų saugojimo patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis piniginėms lėšoms naudotis, jas valdyti ir jomis disponuoti. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi, patenkinus I. K. gynėjo prašymą, panaikintas laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 150 000 Eur – apribojimas, bet nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 26 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas butui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam I. K. ir jo sutuoktinei D. Č.. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis aptartos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

7. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 30 d. gautas kaltinamojo I. K. gynėjo advokato M. Barkausko prašymas nepratęsti laikino kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimo, taikomo kaltinamojo I. K. atžvilgiu, termino ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi, gynėjo įsitikinimu, I. K. nuosavybės teisės apribojimas taikomas pažeidžiant jo teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Taip pat buvo pateiktas alternatyvus prašymas, netenkinus prašymo, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą abiem butams, panaikinti apribojimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

8. Iš dalies tenkindamas kaltinamojo gynėjo prašymą, žemesnysis teismas nutarė laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinti, o atsižvelgdamas į tai, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, šios procesinės prievartos priemonės terminą kaltinamajam I. K. pratęsė šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. spalio 12 d. iki 2025 m. balandžio 12 d., palikdamas anksčiau nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

9. Kaltinamojo I. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria pratęstas I. K. nuosavybės teisės apribojimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam I. K. ir D. Č., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam butui. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisių apsaugos aspektu neįvertino itin ilgos šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmės, daugkartinio laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų keitimo, abejones keliančių pareikštų reikalavimų pagrįstumo bei naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos (2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas Narbutas prieš Lietuvą, 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinic prieš Kroatiją, Nr. 38359/13; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK S. L. ir Guselnikovas prieš Lietuvą, Nr. 3330/12 ir kt.). Gynėjas, akcentuodamas nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. K. turtui nuo pat pradžių buvo taikytas nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą ir nepateisinamai ilgą laikotarpį.

9.2. Teismas neįvertino, kad procesinė prievartos priemonė kaltinamojo turtui taikoma nuo 2017 m. kovo 31 d., nors pirmasis civilinis ieškinys byloje pareikštas tik 2018 m. gegužės 9 d. Tokia situacija, kai laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas nesant pareikštam civiliniam ieškiniui, pažeidžia proporcingumo principą.

9.3. Be to, byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai nebuvo susiję su piniginių lėšų suma, į kurią buvo apribotos I. K. teisės, o įtarimai, susiję su V.S.R. rekonstrukcijos projektu, I. K. buvo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu.

9.4. Teismas neatliko tikslių turto, kuriam taikomas apribojimas, vertės ir civiliniais ieškiniais pareikštų reikalavimų dydžio apskaičiavimų, neatliko jų palyginimo ir taip nesilaikė kaltinamojo ir galimai žalą patyrusių asmenų interesų pusiausvyros.

9.5. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad kaltinamojo įgytos lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu, tačiau ilgą laiką vis tiek buvo tvirtinama, kad nuosavybės teisė į pinigines lėšas turi būti apribota siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Prokuroras nemotyvavo savo sprendimo nevertinti piniginių lėšų kaip įgytų iš nusikalstamos veikos ir tai, anot gynėjo, patvirtina, kad jokio tyrimo dėl pinigų kilmės niekada nebuvo.

9.6. UAB “P.š.t” ir VšĮ R. K. L. pareikšti civiliniai ieškiniai negali būti pagrindu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą tokį ilgą laiką ir tokia apimtimi. UAB “P.š.t” civilinis ieškinys pareikštas ne tik I. K., bet ir dar dviem asmenims, jis buvo pareikštas gerokai vėliau, nei buvo pareikšti įtarimai I. K. ir UAB “I.”, kuriuose jau buvo nurodoma apie šį galimai neteisėtai įgytą turtą. Ligoninės žala siejama tik su UAB “I.” neteisėtais veiksmais, šio juridinio asmens ieškinys taip pat buvo pareikštas vėliau, jau paraginus ikiteisminio tyrimo įstaigai, be to, jame buvo nurodyta ne galutinė, o preliminari ir tikslintina suma.

9.7. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog UAB “P.š.t” ir VšĮ R. K. L. buvo pagrįstai 139 337,64 Eur ir 202 769,98 Eur sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti paminėtus civilinių ieškinių reikalavimus, yra nepagrįstas.

9.8. Skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodoma, kad gynybos argumentai susiję su klausimais, kurie sprendžiami galutiniu teismo sprendimu išnagrinėjus bylą. Kaltinamajam tai užkerta kelią gintis nuo dėl akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų, taikomų teisių suvaržymų, tokia praktika taip pat neatitinka naujausios EŽTT praktikos (2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas Narbutas prieš Lietuvą). Atsisakant vertinti civilinių ieškinių pagrįstumą, laikino nuosavybės teisės apribojimo peržiūrėjimas iš esmės yra formalus.

Žemesnės instancijos teismas

9.9. Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas tolesnį suvaržymų kaltinamajam I. K. taikymą argumentuoja tuo, kad UAB “I.” pradėta bankroto procedūra. Tačiau UAB “I.” negalėjimas vykdyti prievolių nėra konstatuotas, todėl negalima teigti, kad už UAB “I.” prievoles bus atsakingas kaltinamasis I. K..

9.10. Atlikus individualų turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, vertinimą, paaiškėjo, kad šio turto vertė kelis kartus viršijo pareikštų reikalavimų sumą, todėl aptariama procesinė prievartos priemonė buvo taikyta nepagrįstai, neproporcingai ir neteisėtai. Skundžiamoje nutartyje teismas tai įvertino, tačiau visiškai nepasisakė, kad iki vertinimo atlikimo laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas nepagrįstai.

9.11. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – kaltinamajam taikoma nepateisinamai ilgai. Bylos sudėtingumas, apimtis, didelis kaltinamųjų skaičius yra nuo kaltinamojo nepriklausančios aplinkybės, kaltinamasis dėl ilgą laiką taikomo ribojimo patiria neturtinę ir turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

9.12. Nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis I. K. nusikalstamais veiksmais kėsinosi į normalią valstybės institucijų veiklą, šių institucijų ir apskritai valstybės tarnybos autoritetą bei viešąjį interesą, nes UAB “I.”, kuriai vadovavo kaltinamasis, užsiėmė tik su statyba susijusiais (rangos) darbais, kurie nėra susiję su viešojo intereso įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu. Taigi, jis negali būti pripažįstamas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

10. Proceso dalyvių atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo I. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo skundo reikalavimą nėra.

12. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. K. galimai padarė jam inkriminuotas apysunkes (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir sunkias (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Apygardos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.

13. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog asmeniui taikoma ribojanti priemonė būtų suderinta su Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu, kuriuo užtikrinama nuosavybės apsauga, ji turi atitikti tris esmines sąlygas: ji privalo būti taikoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, uždraudžiant savavališkus nacionalinių institucijų veiksmus, ji turi būti būtina „visuomenės interesams“, o ją taikant privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir visuomenės interesų (sprendimai bylose Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją; UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą ir kt.).

14. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam I. K. ir jo sutuoktinei priklausančiam turtui taikomas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus UAB “P.š.t” ir VšĮ R. K. L. civilinius ieškinius, kurių bendra suma sudaro 458 389,62 Eur. Kaltinamojo I. K. teigimu, tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymas yra neproporcingas. Su šiais skundo argumentais negalima sutikti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo ir jo sutuoktinės turtui pratęsimo, tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą bei kaltinamojo I. K. gynėjo pateiktus duomenis, įskaitant duomenis apie nustatytą turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, vertę. Teismas nusprendė, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas (užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius) yra neišnykęs, tačiau pagrindo tęsti ribojimus abiem kaltinamojo ir jo sutuoktinės butams nėra, nes bendra jų vertė (2 110 000 Eur) gerokai viršija civiliniuose ieškiniuose pareikštų turtinių reikalavimų sumą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo gynėjo prašymą, panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o ribojimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pratęsė.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas atliko tikslią apribojamo turto vertės ir pareikštų turtinių reikalavimų dydžio analizę, atsižvelgė į kaltinamojo gynėjo prašymą taikyti ribojimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad tolesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra pagrįstas ir proporcingas. Apygardos teismas sumažino kaltinamajam taikomus ribojimus tiek, kad kaltinamojo teisės nebūtų apribotos labiau, nei būtina siekiant proceso tikslų.

17. Anot kaltinamojo gynėjo, žemesnės instancijos teismas neįvertino, jog turtiniai reikalavimai pagal UAB “P.š.t” civilinį ieškinį pareikšti ne tik kaltinamajam I. K., bet ir kitiems asmenims, taip pat kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog UAB “P.š.t” ir VšĮ R. K. L. buvo pagrįstai 139 337,64 Eur ir 202 769,98 Eur sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

18. Pažymėtina, jog turtinių reikalavimų pareiškimas ne vienam, o keliems civiliniams atsakovams, kaip ir aplinkybė, kad įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais konstatuota, jog pagrįstai 139 337,64 Eur ir 202 769,98 Eur UAB “P.š.t” ir VšĮ R. K. L. buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti kaltinamajam I. K. taikomą procesinę prievartos priemonę. Nors baudžiamojoje byloje ir gali būti remiamasi kitose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau jos neturi prejudicinės galios ir turi būti patikrinamos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bus priimtas galutinis sprendimas ir dėl asmenų, atsakingų už galimai padarytą žalą, ir dėl jų atsakomybės apimties. Taigi, šie kaltinamojo I. K. argumentai šioje proceso stadijoje negali būti ir pagrįstai nebuvo nagrinėjami, nes dėl jų spręs bylą iš esmės nagrinėjantis teismas.

19. Kaltinamojo gynėjo skunde taip pat teigiama, kad VšĮ R. K. L. civiliniame ieškinyje nurodyta žala siejama tik su UAB “I.” neteisėtais veiksmais, todėl, anot gynėjo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti ligoninės pareikštą civilinį ieškinį yra nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. K. kaltinamas veikęs kaip UAB “I.” akcininkas ir generalinis direktorius, o UAB “I.” šiuo metu yra iškelta bankroto byla. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento visą juridinio asmens turtą valdo, jį naudoja, juo disponuoja, užtikrina turto apsaugą nemokumo administratorius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimai tenkinami pagal šio įstatymo nustatytą eiliškumą iš bendros nemokumo procese esamo juridinio asmens turto masės.

20. Bendrovės vadovo ir jos dalyvių atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiaraus pobūdžio (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-202-303/2020 ir kt.) ir už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarioji ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016). Vis dėlto būtent juridinio asmens faktinis nemokumas ir yra viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų (kasacinė nutartis Nr. 2K-80-1073/2019). Taigi, išlieka tikimybė, kad išnagrinėjus bylą kaltinamasis I. K. galėtų būti pripažintas atsakingu už VšĮ R. K. L. patirtą žalą.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kaltinamojo I. K. gynėjo skundo argumentu, kad kaltinamajam nuosavybės teisės apribojimas taikomas ilgą laiką, tačiau sutikti, kad taikymas tęsiasi nepagrįstai ilgai, nėra pagrindo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam I. K. šioje byloje taikomas nuo 2017 metų, apribojimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomas nuo 2019 m. spalio 9 d. Tačiau įvertintina ir tai, kad baudžiamoji byla yra labai didelės apimties – ją sudaro 93 tomai, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėja pagal intensyvų iš anksto nustatytą grafiką, byloje yra daug kaltinamųjų, kitų proceso dalyvių, šiuo metu byloje vis dar atliekamas įrodymų tyrimas (apklausiami liudytojai), teismo posėdžiai byloje suplanuoti iki 2024 m. gruodžio 13 d. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė požymių, kad baudžiamasis procesas būtų vilkinamas, tęstųsi nepagrįstai ilgai.

22. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog I. K. ir jo sutuoktinė patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, – skundžiama nutartimi buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam butui, kuriuo sutuoktiniai gali laisvai disponuoti, o aptariamu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis ir jo sutuoktinė taip pat gali naudotis. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skunde gausiai cituojamus EŽTT pateiktus išaiškinimus byloje Narbutas prieš Lietuvą (2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas). Šioje EŽTT byloje buvo konstatuotas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimas įvertinus, kad būtent viso pareiškėjui priklausančio turto (piniginių lėšų bankų sąskaitose ir automobilio) areštas, neatsižvelgus į pareiškėjo poreikius, buvo neproporcingas siekiamiems tikslams, kai nagrinėjamu atveju, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tik vienam iš kaltinamajam priklausančių nekilnojamojo turto objektų, nėra nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, kadangi yra leidžiama turtu naudotis, todėl spręsti, kad taikoma procesinė prievartos priemonė neproporcingai varžytų kaltinamojo teises, nėra pagrindo.

23. Pažymėtina, kad klausimas dėl civilinių ieškinių tenkinimo (netenkinimo) bei tenkinimo apimties, taip pat dėl civilinių ieškovų reikalavimų pagrįstumo, dėl kaltinamojo kaip nusikalstamos veikos subjekto atitikties valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, ankstesnių laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų, masto sumažinimo, civilinių ieškinių formos ir panašūs klausimai šioje stadijoje nėra nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų taip pat nepasisakys. Dėl šių klausimų galutiniame sprendime pasisakys bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo kaltinamojo I. K. gynėjas, tokia apygardos bei apeliacinės instancijos teismų pozicija nėra formali. Viena vertus, teismai šioje stadijoje negali nagrinėti klausimų, kurie sudaro bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyvą. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamos nutarties argumentais, neturi pagrindo teigti, kad klausimas dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – termino pratęsimo, buvo sprendžiamas neišsamiai, neįsigilinus į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, ir, kad turtiniai reikalavimai, kuriais yra grindžiami civiliniai ieškiniai, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo metu kaltinamojo I. K. teisės nėra suvaržytos labiau, nei būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl daroma išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas civilinių ieškinių įvykdymas, todėl I. K. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė