Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. T. atstovo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo O. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. T. nubaustas už tai, kad 2013-09-22, apie 00.08 val., vairuodamas transporto priemonę „BMW X5 x Drive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Savanorių pr. – Kovo 11-osios g. sankryžoje, pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir nepakluso jį stabdančio įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio specialius šviesos signalus policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 169 punktų reikalavimus.

Skunde pažymima, kad teismas, priimdamas nutartį, visaip bandė interpretuoti policijos pareigūno M. A. parodymus dėl galimo vairuotojo, nurodė, kad O. T., kaip vairuotoją, pareigūnas atpažino iš veido bruožų ir šviesių plaukų. Tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiškiai nurodyta, kad tiek stovint gatvėje, tiek važiuojant su kita mašina ir prasilenkiant su O. T. vairuojamu automobiliu, matosi tik šį automobilį vairuojančio asmens siluetas, identifikuoti asmens negalima. Be to, pagal sėdintį asmenį negalima nustatyti jo ūgio, kadangi ūgį praktiškai lemia kojų ilgis. Teismas, nubausdamas O. T., „de facto“ konstatavo, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Tačiau nutarime nėra nurodyta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent O. T. vairavo automobilį. Priešingai, liudytojai V. G., K. B. besąlygiškai patvirtino, kad vairavo ne O. T., o V. G.. Pažymėtina tai, kad nors V. G. duotame paaiškinime nurodoma, kad dalyvavo vertėjas, byloje nėra duomenų, kad už vertėją pasirašęs V. P. turi teisę ir kvalifikaciją vykdyti vertėjo veiklą. Teismas savo išvadas pagrindė tik prielaidomis ir nesant nė vieno įrodymo konstatavo, kad būtent O. T. vairavo automobilį ir pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Nagrinėjant bylą teismui neprireikė nei policijos filmuotos medžiagos, kurioje buvo užfiksuotas tariamai O. T. daromas pažeidimas, nei policijos pareigūno A. K. parodymų, nors buvo prašyta jį iškviesti ir apklausti. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas nesiėmė kokių nors veiksmų tinkamai surinkti įrodymus bei objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą taikomas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, kad asmens kaltė negali būti pagrindžiama vien tik prielaidomis. Šiuo atveju pirmos instancijos teismo išvados dėl pažeidimo padarymo yra padarytos remiantis vien tik prielaidomis neturint objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes ir yra nepagrįstos. Teismas turėjo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį nurodant įrodomąją reikšmę, turėjo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, esant esminių prieštaravimų jie aptartini ir įvertintini. Teismas šių reikalavimų neįvykdė.

O. T. atstovo advokato L. S. B. skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl O. T. kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl O. T. kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas O. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus V. G., M. A., D. V., K. B., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus ir savo išvadas dėl O. T. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę tiek dėl pravažiavimo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tiek dėl nepaklusimo teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti neigė, nurodė, kad ne jis, o V. G. vairavo automobilį, o pareigūnų, stabdančių transporto priemonė, iš viso nematė ir jų toje vietoje nebuvo, šią versiją pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, arba nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Bet kurio iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimas yra pagrindas atsirasti administracinei atsakomybei pagal minėtą straipsnį. O. T. buvo nubaustas už tai, kad pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Faktinė aplinkybė, kad automobilis „BMW X5 x Drive30d“ Savanorių pr. ir Kovo 11-osios g. sankryžą pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, yra nustatyta pažeidimą betarpiškai stebėjusių patrulių M. A., A. K. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotų aplinkybių teisingumą apklausiamas teisme patrulis M. A. patvirtino. Be to, važiavimas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų peržiūros matyti, kad automobilis „BMW X5“ pastebėtas įvažiuojantis į Savanorių pr. ir Kovo 11-osios g. sankryžą pirma eismo juosta, sankryžoje persirikiuoja į antrą eismo juostą, pravažiuoja sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui (b. l. 7). Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausiamas teismo posėdžio metu O. T. kategoriškai neneigė tos aplinkybės, kad sankryža buvo pravažiuota degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jis tvirtino, kad automobilį vairavo V. G., o jis pats aplinkos įdėmiai nestebėjo. Ši O. T. versija buvo tikrinama tiek tiriant administracinį teisės pažeidimą, tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie ją patvirtintų, nebuvo surinkta, tokių duomenų nepateikė ir pats O. T.. Nors V. G. tvirtino, kad O. T. automobilį, šiam paprašius, vairavo jis, pirmos instancijos teismas jo paaiškinimus vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Išanalizavus V. G. paaiškinimus, duotus administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu bei teisme, matyti, kad V. G. nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimai dėl esminių aplinkybių, susijusių su automobilio vairavimu, neatitinka kitiems byloje esantiems duomenims, O. T. paaiškinimams bei faktinėms tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. G., apklausiamas specialisto D. V., negalėjo nurodyti automobilio „BMW X5“ specifikacijų, negalėjo apibūdinti automobilio užvedimo raktelio, nors, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, automobilio užvedimo raktelis ir pati užvedimo sistema skiriasi nuo įprastos (automobilis užsiveda ne įprastu užvedimo rakteliu, o paspaudus užvedimo mygtuką), nurodė, kad automobilis užsivedė įstačius raktelį į jam skirtą vietą po vairu ir pasukus. Be to, pirminiame paaiškinime V. G. net neužsiminė apie tai, kad taksi automobiliu kartu su juo ir O. T. važinėjo ir nepažįstamos merginos, apie tai savo paaiškinime neužsiminė ir pats O. T., nors vėliau abu, apklausiami teisme, tvirtino, kad kartu su jais važinėjo ir merginos. Neįtikima atrodo ir O. T. versija, kad jis pats automobilio negalėjo vairuoti dėl to, kad vartojo vaistus, turinčius slopinantį poveikį. Paties O. T. paaiškinimais nustatyta, kad vaistus jis išgėrė apie 21.00 val., apie 22.00 val. jau buvo Kauno senamiestyje, kur susitiko su A. B.. O. T. teismui negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis, žinodamas, kad vartoja stiprius vaistus, važiavo ne taksi automobiliu, o vairavo pats. Taip pat O. T. negalėjo pagrįsti, kodėl jis, susitaręs praleisti vakarą su merginomis, nevažiavo kartu su jomis taksi automobiliu, o paprašė alkoholį vartojusio V. G., kad šis pavairuotų automobilį. Taip pat neaišku, kodėl automobilis buvo paliktas viename iš Partizanų g. kiemų, nors O. T. ten net negyvena. O. T. paaiškinimas, kad tame kieme jų laukė taksi automobilis, kuriame buvo merginos, abejonių nepašalino, juo labiau, kad patruliai, persekioję automobilį „BMW X5“, kategoriškai nurodė, kad iš to kiemo joks taksi automobilis neišvažiavo, automobilis buvo pastatytas netvarkingai, užstatęs kitus automobilius, nors O. T. tvirtino, kad automobilį pastatė tvarkingai. Be to, patrulis M. A. patvirtino, kad jis vairuotoją aiškiai matė, jį bendrais bruožais įsidėmėjo ir galėtų atpažinti, ką ir padarė 2013-10-04 specialistui D. V. apklausiant O. T. ir V. G. bei forminant KET pažeidimą. M. A. ir A. K. D. V. nurodė, kad O. T. yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį, atpažino jį iš veido bruožų (b. l. 5). Netikėti policijos patrulių paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo, kadangi byloje duomenų apie tai, kad policijos patruliai ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų pažįstami, kad patruliai būtų suinteresuoti pakenkti O. T. šį apkalbėdami, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde policijos patrulių paaiškinimus dėl to, kad jie atpažino O. T. iš veido bruožų, bandoma paneigti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame antstolis konstatavo, kad prasilenkiant su automobiliu „BMW X5“ identifikuoti vairuojančio asmens negalima, matomas tik jo siluetas. Stebint pravažiuojantį automobilį „BMW X5“ iš priešingos gatvės pusės matosi tik vairuojančio asmens siluetas, identifikuoti asmens taip pat negalima (b. l. 44, 45). Aukštesniojo teismo vertinimu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad automobilį vairavo O. T.. Aplinkos suvokimas, tam tikrų detalių pastebėjimas ir užfiksavimas yra individualus ir subjektyvus procesas, priklausantis nuo stebinčio asmens jusliškų gebėjimų. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad antstolis nurodė negalėjęs identifikuoti automobilį vairavusio asmens, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad to negalėjo padaryti policijos pareigūnai. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas ne tokiomis pat sąlygomis, kokiomis buvo padarytas pažeidimas, todėl remtis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nesant jokių kitų objektyvių jas patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo. Aukščiau aptartas aplinkybes pirmos instancijos teismas įvertino teisingai ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad O. T. versija, jog jis nevairavo automobilio, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Aukštesnysis teismas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo motyvus, kad neįrodyta, jog O. T. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pagal minėta straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...>. Apeliaciniame skunde nesutikimas su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl O. T. kaltės padarius minėtą pažeidimą iš esmės grindžiamas subjektyviu pareiškėjo Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų interpretavimu tvirtinant, kad Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys paneigia policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, jog jie matė daromą pažeidimą ir stabdė pažeidimą darančią transporto priemonę. Kaip jau minėta anksčiau, įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų vertinimo visumoje principu, kuris įtvirtintas ATPK 257 straipsnyje. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje minėto principo laikėsi ir įrodymų vertino taisyklių nepažeidė. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas O. T. administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi ne tik Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma teismas rėmėsi betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, kad, pastebėjus padarytą pažeidimą (automobiliui BMW X5 pravažiavus per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui) jie įjungė tarnybinio, specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio, specialius (raudonos ir mėlynos) šviesos signalus, gatvė buvo apšviesta, todėl BMW X5 automobilio vairuotojas negalėjo to nepastebti, be to, iš pradžių vairuotojas kiek pristabdė automobilį, pervažiavo į pirmą eismo juostą ir, vėl padidinęs greitį, nuvažiavo. Automobilį persekiojo iki tos vietos, kur jį rado netvarkingai pastatytą ir užrakintą. Šias aplinkybes M. A., apklausiamas teisme liudytoju, patvirtino. Be to, jau minėtame tarnybiniame pranešime dėl vaizdo stebėjimo kamerų peržiūros yra aiškiai nurodyta, kad vaizdo kamera [035] užfiksuota, jog automobilis BMW X5, kirtęs Savanorių pr. ir Kovo 11-osios g. sankirtą degant draudžiamam šviesoforo signalui maždaug ties Savanorių pr. ir Dubingių g. sankirta stabdomas policijos automobilio su įjungtais švyturėliais nesustoja (b. l. 7, 8). Abejoti šių įrodymų patikimumu teismas neturi objektyvaus pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat nepateikiama svarių argumentų, kodėl manoma, kad patruliavę pareigūnai bei vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą medžiagą peržiūrėjęs ir tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas pateikė melagingus duomenis. Išskirtinė reikšmė apeliaciniame skunde teikiama laiko, kada buvo įjungti švyturėliai, nesutapimams tarnybiniuose pranešimuose ir Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Aukštesniojo teismo vertinimu nežymūs nesutapimai, įvertinant tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ir pažeidėjo transporto priemonė buvo persekiojama betarpiškai bei atsižvelgiant į paties O. T. ir V. G. nenuoseklius parodymus, nekeičia esminių faktinių aplinkybių, kurios šioje byloje yra nustatytos neginčijamai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teisme apklaustas pareigūnas L. V. paaiškino, jog Vieninga pajėgų valdymo sistema nėra tobula, duomenų bazės signalas yra vėluojantis. Tačiau patikrinus sistemoje nustatyta, kad patrulių ekipažas apsisuko toje vietoje, įjungė švyturėlius ir važiavo tokiu maršrutu, koks nurodytas jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 59). Pirmos instancijos teismas paminėtas aplinkybes tinkamai įvertino, motyvuotai dėl jų pasisakė ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, skundžiamo nutarimo motyvų dar kartą nekartoja ir kartu pažymi, kad apelianto subjektyvus įrodymų vertinimas ir faktinių aplinkybių interpretavimas nėra pagrindas pirmos instancijos teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis.

Taip pat atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad V. G. apklausiant policijoje nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, todėl tam tikri prieštaravimai jo paaiškinimuose neturėtų būti sureikšminti. Kaip matyti iš V. G. 2013-10-04 paaiškinimo apklausoje dalyvavo vertimą atliko pareigūnas V. P., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą vertimą, pasirašė. Po apklausos V. G. patvirtino, kad pagal jo žodžius išversta teisingai, jokių pastabų dėl apklausos turinio nepateikė (b. l. 9, 10). Be to, apklausiamas teisme V. G. jokių pretenzijų dėl vertimo neišsakė, patvirtino, kad buvo išversta būtent taip, kaip jis pats sakė (b. l. 60). Esant paminėtoms aplinkybėms tvirtinti, kad V. G. teisės buvo pažeistos, kad nebuvo užtikrintas tinkamas vertimas, nėra pagrindo.

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl O. T. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi. Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas, nenurodant jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirma instancija, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. T. atstovo advokato L. S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.