Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-1742-800/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2YT-1742-800/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21360-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
V. Č.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Civilinė byla Nr. e2YT-1742-800/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21360-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė patenkinti pareiškimą ir nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad V. Č., (duomenys neskelbtini) įsigijo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be šio gyvenamojo būsto, namų valdoje kaip namo priklausiniai yra eksploatuojami pagalbiniai statiniai - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1940 m. statyba), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1990 m. statyba), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1990 m. statyba). Nors 2004 m. birželio 30 d. sudarant pirkimo - pardavimo sutartį šie statiniai buvo eksploatuojami kartu su gyvenamuoju namu, tačiau dėl jų pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tiek gyvenamuoju namu, tiek pagalbiniais statiniais jis naudojosi, juos prižiūrėjo dar iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nes šioje namų valdoje gyveno su tėvu, kuris dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jo tėvas J. Č. dirbo Pabaltijo geležinkelio Kauno kelio distancijos geležinkelio kelio meistru nuo 1955 m. iki pat sukako senatvės pensijos. (duomenys neskelbtini) jo tėtis J. Č. mirė, tačiau toje namų valdoje toliau liko gyventi ir dirbti jis, V. Č.. Būtent dėl darbo teisinių santykių ir gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis jis turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis išpirkti gyvenamąjį būstą. J. Č., o vėliau jo, V. Č., šeima visuomet savo lėšomis ir ūkio būdu prižiūrėjo jau pastatytus senus statinius, juos remontavo, keitė sugedusius rąstus, perdengė prakiurusius stogus, atliko kitus būtinus statiniams išlikti tinkamais naudotis darbus, bei valdė šiuos statinius kaip savo. Prieš teikiant pareiškimą teismui, kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl prašomo pripažinti nuosavybės teises nekilnojamojo turto nuosavybės teisių pretenzijų, tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė pažymą, kuria informavo, kad jokių pretenzijų į šiuos statinius neturi, neprieštarauja dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareiškėjui įgyjamosios senaties būdu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą (DOK-3753), kuriame nurodė, kad kadangi pareiškime motyvuojama, kad pagalbiniai pastatai, kuriems prašoma nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, namo namų valdoje eksploatuojami kaip namo priklausiniai, suinteresuotas asmuo pastebi, kad teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. Sprendimą dėl pareiškimo dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį, priimti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo akcinės bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą (DOK-6621), kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodomų pagalbinio ūkio statinių nėra bendrovės turto (taip pat valdomo ir patikėjimo teise) apskaitoje, į juos nėra registruotų bendrovės nuosavybės, patikėjimo ar kitų teisių, šie statiniai nepatenka į bedrovės patikėjimo teise valdomus žemės sklypus, todėl neturi pagrindo prieštarauti šių statinių pripažinimui V. Č. nuosavybe įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (DOK-8880), kuriame nurodė, kad teismui pripažinus reikalingų įgyjamajai senačiai įgyti sąlygų visumą neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų suteikta prašomų daiktų nuosavybės teisė, išskyrus pastato-malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi minėtas daiktas yra neteisėtos statybos rezultatas ir negali būti privačios nuosavybės objektu. Pažymėjo, kad pastatas -malkinė, neatitinka vieno iš nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu būtinų bruožų, suformuotų teismų praktikos. Šis pastatas yra pastatytas savavališkai, vadovaujantis informacija pateikta Žemės sklypo plane M:500, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir pareiškėjo V. Č., taip pat priėmimo - perdavimo akto nuosavybėn nustatyta, kad pareiškėjas įgijo butą su rūsiu, nekilnojamojo turto registre įregistruotą įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-27669 priedas Nr. 2). Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas buvo J. Č. sūnus. Suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažyma apie darbo stažą patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. Č. dirbo Pabaltijo geležinkeliai Kauno kelių ruože nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir jo šeimai buvo suteiktas gyvenamasis plotas, t. y. šiuo metu pareiškėjo įgytas turtas - butas su rūsiu esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė ir tai patvirtino teismo posėdžio metu, kad su tėvu šioje namų valdoje gyveno iki jo mirties (duomenys neskelbtini). Pateiktas J. Č. mirties liudijimas (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina kad jis mirė (duomenys neskelbtini) ( CBP-27669 priedas Nr. 1).

Byloje liudytojais apklausti V. Č. (žmona), J. J. (kaimynas), S. R. (kaimynas), M. Č. (sūnus) patvirtino, kad žino, jog pareiškėjas ūkinius pastatus visuomet valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir ne mažiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį pastatus prižiūrėjo, remontavo stogus, atlikdavo smulkius priežiūros darbus. Ūkiniuose pastatuose iš pradžių buvo laikomi gyvuliai: karvės, kiaulės, vėliau buvo įrengtas garažas, laikomi įvairūs daiktai. Visi liudytojai nurodė, kad jiems niekada nebuvo žinomi kiti šių pastatų savininkai išskyrus pareiškėją.

Įvertinus visus pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą valdo nekilnojamąjį turtą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pastatas-malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėtos statybos rezultatas ir negali būti privačios nuosavybės objektu. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pastato - malkinės statybos teisėtumo neįrodinėjo, jokių papildomų dokumentų teismui nepateikė. Teismas sutinka, kad nesant pakankamų duomenų apie pastato statybos teisėtumą, toks statinys negali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą bei nustačius, kad likusiems statiniams yra visos būtinos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygos, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

nustatyti faktą, kad V. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į statinius turtą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė