Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio,

nuteistajam H. K. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Betingiui.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės, nuteistojo H. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio ir nuteistojo E. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

H. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. L. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo M. B. atžvilgiu apeliacinių skundų nėra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. L. ir M. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 27 d., įvairiose Vilniaus vietose, įvairiais kiekiais platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą: pardavinėjo E. K. (K.) po 10 eurų už gramą amfetamino, V. P. po 7-10 eurų už gramą amfetamino, D. M. po 10 eurų už gramą amfetamino.

2. Taip pat H. K., E. L., D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. spalio 26 d., pasinaudodami H. K. mobilaus ryšio telefono aparatu „iPhone 13.4“, internetinio susirašinėjimo metu susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimo, o 2021 m. spalio 27 d., tęsdami prieš tai vykusį susirašinėjimą ir gavę informaciją apie tai, kur bus paslėptas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, išvyko jų pasiimti. H. K., E. L. ir D. Š. 2021 m. spalio 27 d., apie 12.43 val., H. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorijos, adresu R. Kalantos g. 124, Kaunas, į vietą, kur tyrimo metu nenustatytas asmuo jau buvo paslėpęs jiems skirtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino (iš viso 1 191,1779 g, kuriame yra 296,0748 g gryno amfetamino), D. Š. likus prie automobilio, H. K. kartu su E. L. nuėjo į Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritoriją, kur pasilenkęs šalia betoninės konstrukcijos iš po nukritusių medžių lapų krūvelės paėmė paketą su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį įdėjo į pas E. L. buvusį sportinį krepšį ir atnešė į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos įgijo. Tęsdami veiką, H. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. K., E. L., D. Š. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė ir gabeno į H. K. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), kur E. L. šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino išskirstė įvairiomis dalimis, po ko 2021 m. spalio 27 d., apie 14.50 val., H. K. dalį jos, t. y. vieną skaidrų plastikinį maišelį su 97,5557 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriame yra 23,3158 g gryno amfetamino, laikydamas savo drabužiuose gabeno iš buto ir laikė prie savęs, kol bandydamas išvengti sulaikymo, jį bėgdamas išmetė Ozo parko teritorijoje, šalia Vito Gerulaičio g., Vilniuje, tačiau jis buvo surastas ir paimtas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tuo pat metu du skaidrius plastikinius maišelius su 46,3098 g ir 27,3624 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuose atitinkamai yra 12,0405 g ir 7,7709 g gryno amfetamino, E. L., laikydamas savo drabužiuose gabeno iš buto ir laikė prie savęs, kol bandydamas išvengti sulaikymo, juos bėgdamas išmetė šalia įėjimo į laiptinę (duomenys neskelbtini), tačiau jie buvo surasti ir paimti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, o likusią dalį – 1 019,9500 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurioje yra 252,9476 g gryno amfetamino, H. K., E. L., D. Š. laikė plastikiniame inde gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės L. Ulbienės apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam paskirti mažesnę bausmę, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta mažiausia laisvės atėmimo bausmė.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos galimybės nuteistajam D. Š. skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad kaltam asmeniui skiriama bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017). Šiuo atveju nuteistajam D. Š. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, kadangi neatitinka nusikaltimo pavojingumo ir jo asmenybės įvertinimo.

3.2. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad nuteistasis D. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, visgi, pasak apelianto, padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei tipinis BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo pavojingumas. Šiuo atveju visų nuteistųjų veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, todėl nebuvo sukelti nepašalinami padariniai, kadangi psichotropinės medžiagos tiesioginio vartotojo nepasiekė. Pats nuteistasis D. Š. gailisi dėl savo veiksmų, pasižada ateityje daugiau nepažeisti įstatymų, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, savo kaltės neneigė.

3.3. Nors D. Š. anksčiau vieną kartą buvo teistas, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam griežtesnę bausmę nei kitiems bendrininkams, neįvertino aplinkybės, jog šiuos nusikaltimus padarė būdamas 18 metų. Pasak apeliacinio skundo autorės, nuteistojo buvęs teistumas negalėjo nulemti griežtesnės bausmės skyrimo. Tuo labiau, kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam D. Š., kuriam šiuo metu yra tik 22 metai, būtų socialiai žalingas. Dabartinė baudžiamoji politika pasižymi bausmių švelninimo už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tendencija. Todėl anot apelianto, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti, todėl nuteistajam D. Š. paskirta bausmė turėtų būti švelninama pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

4. Nuteistojo H. K. gynėjo advokato K. Betingio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – H. K. išteisinti, nes padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, numatyti BPK 369 straipsnio 3 dalyje, arba nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas daug anksčiau nei ikiteisminis tyrimas 2021 m. spalio 27 d. Muitinės kriminalinės tarnybos 2021 m. birželio 22 d. ir rugsėjo 8 d. prašymai Nr. S4-296RN, S4382RN Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d., rugsėjo 13 d., rugsėjo 27 d. nutartys ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas pradėtas 2021 m. birželio 22 d. Pasak apeliacinio skundo, nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad jau 2021 m. birželio mėnesį buvo nustatyti pagrindai ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tačiau tai nebuvo padaryta ir procesiniai veiksmai nebuvo atliekami BPK nustatyta tvarka ir reikalavimais. Visi pateikti duomenys ir ypatingai byloje pateikti įrašai 2021 m. lapkričio 3 d. protokole ir prie jo pridėtos fotonuotraukos bei vaizdo ir garso įrašo turinys, kur pažymėta, kad 2021 m. spalio 27 d. 9.40 val. pradedamas H. K. ir kitų kartu su juo buvusių asmenų sekimas, šiuos faktus ir duomenis jau įrašant gyvenamajame name įrengta paslėpta specialia vaizdo ir garso įrašymo technika, taip pat slapta patenkant į Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritoriją, adresu R. Kalantos g. 124, Kaunas, ir iš anksto įrengiant paslėptas specialias vaizdo ir garso įrašymo priemones (keletą jų), vaizdo įrašymą nukreipiant į konkrečią narkotinių medžiagų padėjimo ir paslėpimo vietą jachtklubo teritorijoje, patvirtina, kad muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai tuo metu neabejotinai žinojo apie rengiamą padaryti nusikalstamą veiką. Taigi paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir užtikrinti jo atlikimą per trumpiausią įmanomą laiką, o to nepadarius kriminalinės žvalgybos tyrimas nuteistojo H. K. atžvilgiu buvo tęsiamas nepagrįstai. Negali būti toleruojamos situacijos, kai veiksmų, ilgai neatskleidžiant savo tapatybės, ar atliekant kitus slaptus veiksmus, atlikimas tęsiamas tol, kol kaltininkai padarys kuo daugiau nusikalstamų veikų arba kol jiems galės būti inkriminuojamas sunkesnis nusikaltimas.

4.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi dar trims mėnesiams nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. H. K. atžvilgiu buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai: slaptas patekimas į H. K. naudojamas transporto priemones – automobilius „Suzuki Grand Vitara“, apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ir apžiūrėti, ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, vaizdo, garso fiksavimo techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus. Kad išvardyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo įvykdyti, patvirtina Muitinės kriminalinės tarnybos pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. suvestinė Nr. V1-SN-989-21-02(16)RN, kurioje pateiktas 2021 m. spalio 5 d. garso įrašas iš automobilio – stenograma 2021 m. spalio 5 d. 23:49:48 val., garso įrašo fonogramos turinio ekspertinis fonoskopinis tyrimas ir išvados. Visgi, apelianto nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka teismas būtų leidęs ne tik trims mėnesiams patekti į minėtą automobilį (be to, nėra duomenų kiek kartų buvo leista slaptus veiksmus atlikti), bet ir leidęs jame įrengti vaizdo ir garso fiksavimo technines priemones specialia tvarka. Be to, byloje nėra šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų. Taigi vaizdo ir garso fiksavimo techninės priemonės specialia tvarka minėtame automobilyje įrengtos negavus teismo sankcijos, todėl keliama abejonė šių teismo nutartyje išvardytų ir sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu, todėl jais rinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Tas pats pasakytina ir apie konkrečių techninių priemonių panaudojimą slapto sekimo metu, kitų pokalbių ir veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo, patekimo į atitinkamas patalpas bei šios technikos įrengimo jose.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui buvo pateikti duomenys ir dokumentai, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas ir duomenys jo metu renkami informavus prokurorą, todėl šio tyrimo metu informacija galėjo būti renkama, o taip pat naudojama tik generalinio prokuroro rekomendacijose dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese nustatyta tvarka. Kadangi šios rekomendacijos yra privalomos ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, tai reiškia, kad jomis turi vadovautis ne tik kriminalinės žvalgybos subjektai, prokurorai, bet ir teismas. Remiantis minėta generalinio prokuroro rekomendacija, skunde daroma išvada, kad ilgą laiką vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kurio metu nustatyti ir aiškiai įvardinti nusikalstamos veikos požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradedamas, nors akivaizdu, kad toks tyrimas ateityje bus pradėtas, visi kriminalinės žvalgybos tyrimo metu renkami ir surinkti duomenys, siekiant juos vėliau panaudoti baudžiamojoje byloje, privalėjo būti renkami ir fiksuojami griežtai laikantis ne tik Kriminalinės žvalgybos įstatymo, bet ir minėtų rekomendacijų nuostatų.

4.4. Apeliacinio skundo autorius atkreipia teismo dėmesį, kad buvo pažeisti esminiai rekomendacijų reikalavimai vykdant H. K. ir kitų asmenų, o taip pat objektų – išvažiavimų iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei išėjimų iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz“, esančio nurodytoje stovėjimo aikštelėje, Kauno „Žalgirio“ jachtklubo uždaros teritorijos ir joje esančių objektų slaptą sekimą bei (duomenys neskelbtini) ir jachtklubo teritorijoje įvairiose vietose, prieš tai be teismo sankcijos slapta patekus į namo gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas bei jachtklubo teritoriją, įrengus specialias technines vaizdo stebėjimo ir garso fiksavimo priemones. 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi nesankcionavo sekimo metu slapto patekimo į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat ir Kauno „Žalgirio“ jachtklubo uždarą teritoriją ir joje esančius objektus, taip pat neleido ten sumontuoti vaizdo ir garso fiksavimo techninių priemonių bei šias priemones ten naudoti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2021 m. spalio 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, kriminalinės žvalgybos tyrimas ir jo metu teismo sankcionuoti veiksmai H. K. atžvilgiu nepagrįstai nebuvo nutraukti, o kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo tęsiamas toliau. Atsižvelgus į išdėstytą, vertintina, kad renkant duomenis buvo padaryti esminiai BPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pažeidimai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo H. K. teisės.

4.5. Be to, skunde nurodoma, kad yra požymių, jog H. K. atžvilgiu Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai galėjo atlikti provokacinius veiksmus. Pateikti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai galėjo žinoti ir žinojo Kaune, o konkrečiai Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorijoje psichotropines medžiagas (amfetaminą) platinusį (-sius) asmenį (-is), leido jam (jiems) tai daryti, o psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį platinęs (-nę) asmuo (-enys) veikė kartu su pareigūnais ir jų kontroliuojamas (-jami), jog bendrai veikiant galėtų sulaikyti psichotropines medžiagas pageidavusius įsigyti asmenis. Kadangi Vilniaus apygardos teismo sankcija paskirta 2021 m. rugsėjo mėnesį, jau nuo 2021 m. spalio 26 d. (manytina, kad ir anksčiau) muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai žinojo ir kontroliavo asmenį, naudojusį mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir siuntusį SMS žinutes į mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), priskiriamą H. K., žinojo jų turinį, o galimai ir patys padėjo šias žinutes rašyti, galimai parinko vietą jachtklube Kaune, kur asmeniui leido padėti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (amfetamino) ir jo už tai nesulaikė. Taip pat pareigūnai vaizdo bei garso įrašymo priemonėmis fiksavo ir kontroliavo jų padėjimo vietą, mobilaus ryšio telefonu šią vietą nufotografavo ir nuotrauką išsiuntė į mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), priskiriamą H. K., kartu nurodant, jog objektas padėtas ir galima paimti. Be to, byloje neįvardytas asmuo galėjo nuo to momento jau veikti ir atskirai, kad neatskleistų veikiantis kartu ir kontroliuojamas pareigūnų, o po padėjimo vietos nufotografavimo, prieš ar po nuotraukų išsiuntimo į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinute, kuri 2021 m. spalio 27 d. apie 10.51 val. išsiųsta į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė nenustatyta, apie tai galėjo pranešti muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, kurie jau sekė H. K. ir kitų asmenų judėjimą bei veiksmus, ruošdamiesi juos užfiksuoti prie psichotropinės medžiagos (amfetamino) padėjimo vietos ir sulaikyti su įkalčiais.

4.6. Kitu atveju, apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėtoje situacijoje pareigūnai veikė tariamai prisijungdami prie daromos nusikalstamos veikos, kontroliuojant jachtklubo teritorijoje labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (amfetaminą) padėjusį asmenį, jo sąmoningai nesulaikydami, o toliau stebint ir kontroliuojant šių medžiagų padėjimo vietą, vėliau su įkalčiais sulaikant šias medžiagas įsigijusius asmenis, tame tarpe ir H. K. Bet kuriuo atveju, byloje nėra duomenų, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu teismas būtų sankcionavęs tokius muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmus ir priemones, todėl yra pagrindas abejoti tokiais jų veiksmais ir jų pagrindu į bylą pateiktais duomenimis.

4.7. Be to, apeliaciniame skunde argumentuojama, kad nurodytos veikos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo teismo nustatytų aplinkybių, o tai galėjo lemti esminį nuteistojo H. K. teisinės padėties pabloginimą ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Apeliaciniame skunde prašoma atlikti įrodymų tyrimą, ir iš muitinės kriminalinės tarnybos išreikalauti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, joje kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotus duomenis, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, atkreipiant ypatingą dėmesį į dokumentus, kuriuose užfiksuoti faktiniai duomenys apie slaptą patekimą į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat Kauno „Žalgirio“ jachtklubo uždarą teritoriją ir joje esančius objektus, ten sumontuotas vaizdo ir garso fiksavimo technines priemones bei jų panaudojimą specialia tvarka nurodytose vietose slapta darant vaizdo ir garso įrašus, jų rengimo laiką ir kt. Papildomai prašoma teismo posėdžio metu apklausti kriminalinės žvalgybos tyrimą organizavusius ir atlikusius muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus: narkotikų kontrolės skyriaus viršininką A. I., kriminalinės tarnybos direktorių M. K., 3-iojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją R. S.

4.8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas H. K. paskyrė per griežtą bausmę; inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis H. K. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo draugų, šioje byloje teismo taip pat nuteistų, neigiamą įtaką jam, neteisingą tokios draugystės suvokimą, jo asmenybę, labai jauną amžių, taip pat tai, kad nusikalto pirmą kartą, nuo pat tyrimo pradžios sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nei pareigūnų, nei teismo neklaidino, aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, kiekvieno bendrininko veiksmus ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, taip pat įvertinus ir inkriminuotas nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo H. K. visiškai izoliuoti nuo visuomenės. Bylos aplinkybės ir H. K. elgesys, savo pareigų suvokimas proceso eigoje rodo, kad jis visomis išgalėmis siekia atsiriboti nuo praeities netinkamų veiksmų, neteisėto elgesio ir stengiasi vėl sugrįžti į normalų gyvenimą, dirba, rūpinasi savo socialine buitimi, studijuoja ir siekia būsimos profesijos. Manytina, kad nuteistajam H. K. neturėtų būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, bet atitinkamo laikotarpio laisvės apribojimo bausmė, o jeigu būtina – ir atitinkamo laikotarpio intensyvi priežiūra, arba paskirtina mažesnė bausmė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, tokia nuteistajam H. K. paskirta bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus bei padarytų pakankamą poveikį, kad nuteistasis H. K. suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims.

5. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę; teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Realų ketinimą daugiau nebenusikalsti rodo nuteistojo E. L. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas deramai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. L. savo noru pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuosekliai paaiškino jų padarymo mechanizmą, taip pat teisme savo elgesį nuteistasis vertino kritiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad, pasak nuteistojo, jis pripažįsta, jog yra ligonis ir priklausomybė yra stipresnė už jį patį, kas rodo ne ką kitą, bet gailėjimosi nuoširdumą, tuo pačiu galimybę apeliacinės instancijos teismui skirti švelnesnę bausmę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, neįvertino fakto, jog šiuos nusikaltimus nuteistasis E. L. padarė būdamas neteistu, taip pat neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su tėvais ir seneliais, kuriems šiuo metu reikalingas specialių poreikių užtikrinimas, prie ko nuteistasis tikrai prisidėtų. Be to, kadangi nuteistojo E. L. tėvo nuolatinis darbas yra susijęs su ilgomis kelionėmis, jis privalo pagelbėti kartu gyvenančiai motinai.

5.2. Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kai, pasak apelianto, už analogiško sunkumo nusikaltimus asmenims buvo paskirtos daug švelnesnės bausmės. Remdamasis tokiais pavyzdžiais ir BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis E. L. teigia, jog teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kad ir maksimaliam laikui. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog padarė nusikaltimą, šį faktą nedelsdamas pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi. Apelianto kaltės pripažinimas bei pasiryžimas nebenusikalsti įrodo, jog nusikalstamų ketinimų jis nebeturi ir sieks pasitaisyti, pakeisti įprotį neklausyti jam gero linkinčių žmonių pamokymų. Visgi vien tai, kad jis padarė nuosprendyje aprašytus nusikaltimus, jais pakenkė visuomenėje vertinamiems teisiniams gėriams ir sau pačiam, jo nusikalstamo elgesio supratimas ir pripažinimas, įsitikinimas ateityje nebenusikalsti, neturėtų turėti lemiamos įtakos tokios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimui. Nuteistasis E. L., kaip teigiama apeliaciniame skunde, žino, kad nusikalto ir suvokia tokio elgesio netinkamumą, todėl, jo manymu, yra pagrindas juo tikėti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis turi vidinės valios keistis į teigiamą pusę ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

6. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės, nuteistojo H. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio ir nuteistojo E. L. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimų, ir nuteistiesiems paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumo

8. Byloje nėra ginčo dėl joje nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau nuteistojo H. K. gynėjas advokatas K. Betingis apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistųjų atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo neteisėti. Todėl byloje surinkti duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiuo skundo teiginiu nesutinka.

9. Sprendžiant kriminalinės žvalgybos klausimus, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, be kita ko, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018, 2K-162-648/2023 ir kt.). Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje slaptų veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas (taip pat tęsiamas) Vilniaus apygardos teismo teisėjų nutartimis: 2021 m. birželio 29 d. nutartimi (t. 1, b. l. 41-42), 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (t. 1, b. l. 43-45) ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (t. 11, b. l. 83-84), taigi teisinis pagrindas atlikti veiksmus nustatytas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai taip pat turi būti atlikti laikantis KŽĮ nustatytos tvarkos, o jų trukmė ir intensyvumas – proporcingi siekiamo tikslo atžvilgiu.

10. Nuteistojo H. K. gynėjas skunde nurodo, kad vaizdo ir garso įrašymo priemonės automobilyje „Suzuki Grand Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos negavus teismo sankcijos. Pasak apelianto, tas pats pasakytina ir apie techninių priemonių panaudojimą slapto sekimo metu, kitų pokalbių ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą panaudojant specialią techniką ir patenkant į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritoriją bei šios technikos įrengimo jose.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi H. K. atžvilgiu sankcionuotas slaptas patekimas į jo naudojamas transporto priemones – automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ir apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, vaizdo, garso fiksavimo techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus. Sankcijos terminas numatytas trims mėnesiams. Iš to matyti, kad be slapto patekimo į minėtą transporto priemonę, apygardos teismas kartu sankcionavo ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, be kita ko, vaizdo ir garso fiksavimo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad vaizdo ir garso įrašymo priemonės automobilyje „Suzuki Grand Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengtos negavus teismo sankcijos.

12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareigūnai be sankcijos pateko į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritoriją, ir įrengė stacionarias vaizdo įrašymo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi H. K. atžvilgiu buvo sankcionuotas, be kita ko, sekimas, panaudojant technines priemones specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus. Atitinkamai sankcija šio kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimui buvo pratęsta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Taigi techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka slapto sekimo metu buvo sankcionuotas.

13. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-4-689/2019).

14. Nors nagrinėjamu atveju daugiaaukščio namo požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorija nėra išskirtinai viešos erdvės, tačiau patekimas į jas nėra apribotas tam tikru griežtai apibrėžtu asmenų ratu, ir buvimas jose savaime nėra neteisėtas. Teisėjų kolegija pastebi, kad bent dalis Kauno jachtklubo teritorijos yra visiškai viešai prieinama, joje taip pat veikia restoranas, kuriame gali apsilankyti visi norintys asmenys.

15. Svarbu pažymėti, kad požeminis garažas ir Kauno jachtklubo teritorija nuteistiesiems asmeninės nuosavybės ar kitokia išskirtinio naudojimo teise nepriklausė. Taigi būtent pačių nuteistųjų teisė į būsto neliečiamumą atliktais proceso veiksmais niekaip nebuvo suvaržyta, tad proceso veiksmai jų atžvilgiu negali būti pripažinti kaip neteisėti.

16. Be to, patenkant į šias teritorijas ir įrengiant vaizdo stebėjimo prietaisus buvo siekiama visuomenei svarbių tikslų, šiuos veiksmus atliko kompetentingi kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad veiksmų atlikimo trukmė buvo santykinai neilga – apie ketverius mėnesius. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo proporcingi siekiamo tikslo atžvilgiu.

17. Nuteistojo H. K. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliama prielaida, kad Muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnai galėjo atlikti provokacinius veiksmus, t. y. pareigūnai žinojo Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorijoje nuteistiesiems H. K., D. Š. ir E. L. amfetaminą platinusį asmenį ir leido jam šiuos veiksmus atlikti, o pastarasis veikė pareigūnų kontroliuojamas. Jeigu šios aplinkybės nepasitvirtintų, apelianto keliama kita versija, kad pareigūnai veikė tariamai prisijungdami prie daromos nusikalstamos veikos, t. y. sąmoningai nesulaikė amfetaminą platinusio asmens, o toliau stebėjo ir kontroliavo šių medžiagų padėjimo vietą, vėliau su įkalčiais sulaikant jas įgijusius nuteistuosius. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šių teiginių realumą pagrindžiančių ir patvirtinančių duomenų byloje nėra.

18. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo Tomo Pagalio 2021 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriuje buvo gauta duomenų, kad H. K. kartu su bendrininkais verčiasi narkotinių medžiagų kontrabanda bei platinimu labai dideliais kiekiais. Vėliau gauta duomenų, kad H. K. galimi bendrininkai E. L., M. B. ir D. Š. Taip pat buvo gauta duomenų, kad minėti asmenys narkotines medžiagas įgyja Kauno mieste, galimai prie Kauno "Žalgirio" jachtų klubo teritorijos R. Kalantos g. 124, Kaune, todėl buvo nuspręsta stebėti asmenų vykimą į/iš Kauno miestą. 2021 m. spalio 27 d., apie 11.40 val., buvo pastebėta, kad H. K., E. L. ir D. Š. išnuomotu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta į Kauno m. Įtarus, kad minėti asmenys nuvyks prie minėto "Žalgirio" jachtų klubo teritorijos, R. Kalantos g. 124, Kaune, paimti narkotinių medžiagų, buvo organizuotas minėtos teritorijos stebėjimas (t. 2, b. l. 1-3).

19. 2023 m. birželio 12 d. apeliacinės instancijos teismas Muitinės kriminalinei žvalgybai išsiuntė raštą, kuriame buvo prašoma pateikti su vykdyta kriminaline žvalgyba susijusią informaciją, prireikus išslaptinant atitinkamus žvalgybos bylos duomenis (tarnybinius pranešimus, veiksmų atlikimo protokolus). Muitinės kriminalinės tarnybos buvo paprašyta atsakyti: 1) ar kriminalinės žvalgybos subjektui yra žinoma, kokiam asmeniui ar asmenims priskirtini mobilaus ryšio telefonai Nr. (duomenys neskelbtini) (platformos „Signal“ vartotojo vardas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo fiksuoti 2021 m. spalio 26-27 d. kontroliuojant nuteistojo H. K. telekomunikacijos ryšius; 2) ar be aukščiau minėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis sankcionuotų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų nuteistųjų ir su jais susijusių asmenų atžvilgiu buvo atliekami kiti žvalgybos tyrimo veiksmai, taip pat ir po 2021 m. spalio 27 d.; 3) ar kriminalinės žvalgybos pareigūnai tiesioginiais ar netiesioginiais veiksmais kontroliavo narkotinių medžiagų – 1 191,1779 g amfetamino – įgijimą ir palikimą Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorijoje 2021 m. spalio 27 d. Jeigu taip, kokiais.

20. 2023 m. birželio 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas Muitinės kriminalinės tarnybos rašte Nr. 3RE-1697 nurodoma kad: 1) mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00159-21 metu apžiūrint įtariamojo H. K. mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13,4“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), MSISDN – (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. spalio 26‑27 d. kontroliuojant H. K. telekomunikacijos ryšius, mobilaus ryšio telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo fiksuoti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti asmenis, kurie naudojosi minėtais mobilaus ryšio telefono numeriais nepavyko; 3) nuteistųjų ar su jais susijusių asmenų atžvilgiu, be Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 12 d. rašte nurodytų Vilniaus apygardos teismo nutartimis sankcionuotų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, nebuvo atliekami kiti žvalgybos tyrimo veiksmai, taip pat ir po 2021 m. spalio 27 d.; 4) kriminalinės žvalgybos pareigūnai tiesioginiais ir netiesioginiais veiksmais nekontroliavo narkotinių medžiagų įgijimo ir palikimo Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorijoje 2021 m. spalio 27 d.

21. 2022 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime (t. 5, b. l. 131) nurodyta, kad analizuojant mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (platformos „Signal“ vartotojo vardas (duomenys neskelbtini)) išklotinę nustatyta, jog iš minėto numerio 2021 m. spalio 26 d. 21:45:01 val., 2021 m. spalio 27 d. 10:51:04 val. buvo bandyta skambinti į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas buvo H. K., ir buvo išsiųstas vienas SMS pranešimas į telefono numerį (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nesėkmingai buvo bandoma nustatyti šio numerio priklausomybę (t. 5, b. l. 133-134). Tačiau duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi kriminalinės žvalgybos pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys, byloje nėra. Nors narkotinių medžiagų pardavėjo tapatybės nustatyti nepavyko, tai savaime nereiškia, kad Kauno „Žalgirio“ jachtklubo teritorijoje medžiagas palikęs asmuo buvo kaip nors susijęs su kriminalinės žvalgybos pareigūnais. Taip pat ir teiginys, jog pareigūnai turėjo galimybę sulaikyti ir narkotinių medžiagų prekeivį, lieka deklaratyvus: pagal jau cituotą Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko 2021 m. spalio 28 d. tarnybinį pranešimą, jachtklubo teritorijos stebėjimas buvo suorganizuotas tuomet, kai pareigūnai sekimo metu gavo duomenų, jog nuteistieji išvyksta į Kauną, taigi jau po to, kai pardavėjas paliko narkotines medžiagas ir apie tai pranešė nuteistiesiems.

22. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti nuteistieji H. K. ir D. Š. vengė įvardinti, iš kur jie žinojo asmenį, susirašinėjimo programėlėje pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, kuris Kauno jachtklube paliko narkotines medžiagas. Nuteistasis D. Š. parodė, kad su minėtu asmeniu iš H. K. telefono susirašinėjo jis, tačiau paklaustas, iš kur jį pažįsta, tik nurodė, kad žino iš interneto programėlės, jį lyg ir kažkas pasiūlė, tačiau nepamena, kas; ieškojo spalio viduryje, spalio 26 d. su juo susirašė. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo turinio, tiek iš D. Š. parodymų teisiamajame posėdyje, nuteistieji narkotines medžiagas tarėsi pirkti į skolą; be to, (duomenys neskelbtini) parašė susitikti „jo mieste“ (t. 3, b. l. 44-49), vadinasi, nuteistiesiems buvo žinoma, kur. Be to, apklausoje D. Š. nurodė ir tai, kad anksčiau jau buvo užsakęs 5 g narkotikų. Jų važiavo pasiimti į jachtklubą Kaune. Pastebėtina, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. Š. dar nurodė, kad narkotikus ėmė iš tos pačios vietos, į jachtklubą važiavo 2-3 kartus (t. 9, b. l. 55-57). Nors D. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat parodė, kad amfetamino perdavimą organizavo ir su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų susirašinėjo H. K., iš nustatytų aplinkybių bet kokiu atveju matyti, kad minėtas asmuo nuteistiesiems buvo žinomas jau anksčiau, ir sandorio dalyviai, pirkdami į skolą, pakankamai vienas kitu pasitikėjo. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo manyti, jog nuteistiesiems inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas buvo inscenizuotas teisėsaugos pareigūnų.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmams buvo faktinis pagrindas. Pagal KŽĮ 8 straipsnį tai yra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus minėtame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161‑693/2019, 2K‑119-689/2020, 2K-245-458/2020). Nagrinėjamu atveju apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, kaip ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2021 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 31-32), 2021 m. rugsėjo 9 d. (t. 1, b. l. 32-35) ir 2021 m. rugsėjo 23 d. (t. 1, b. l. 36-38) teikimuose nurodyta, kad H. K. kartu su bendrininkais galimai užsiima labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną organizavimu ir vykdymu, jų daroma nusikalstama veika atitinka BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 ir 3 dalis (2021 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. XIV-368 redakcija). 2021 m. birželio 23 d. teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo H. K. atžvilgiu taip pat nurodyta, kad 2021 m. birželio 7 d. Vokietijoje muitinės pareigūnai sulaikė siuntą, kurioje buvo 2 400 psichotropinių „Ecstasy“ tablečių bei 200 gramų narkotinės medžiagos kokaino, o kaip gavėjas nurodytas Lietuvoje H. K. 2021 m. rugsėjo 9 d. teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kaip naujai paaiškėję duomenys nurodyta, kad H. K., laikantis konspiracijos, mobiliojo ryšio pagalba ir susitikdamas tiesiogiai bendrauja su D. Š. ir nenustatytu asmeniu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris dažnai būna kartu, kaip įtariama platina narkotines medžiagas Vilniaus mieste, dozė vadinama „alaus butelis“. Be to, iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro buvo gauta informacija, kad H. K. susijęs su Panevėžio organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais, taip pat išsiaiškinta, kad jis naudojasi motinos automobiliu „Suzuki Grand Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-35).

24. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde argumentuojama, kad jau 2021 m. birželio mėnesi, t. y. tuomet, kai buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, Muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnai žinojo apie rengiamą padaryti nusikalstamą veiką, todėl paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

25. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, vienas iš kriminalinę žvalgybą įgaliotų vykdyti padalinių uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. Teismų praktikoje sutariama, kad aiškinant BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, galimai nusikalstamos veikos požymių nustatymas neturėtų būti tapatinamas su informacijos apie galimus nusikalstamos veikos požymius gavimu. Remiantis KŽĮ 8 straipsnio 3 dalimi, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau KŽĮ konkrečiai nenustato, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, ir iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K‑202-303/2020).

26. Nagrinėjamoje byloje, kreipiantis tiek dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek dėl jų taikymo termino pratęsimo, buvo nurodoma, kokia nauja informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas yra surinkta ir kokių naujų tikslų siekiama, kokią informaciją rengiamasi patikrinti. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad informacija apie nusikalstamos veikos teisiškai reikšmingas aplinkybes aiškėjo palaipsniui, kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausia buvo pradėti taikyti H. K. atžvilgiu. Aplinkybė, kad Vokietijoje buvo sulaikyta narkotinių medžiagų siunta, adresuota H. K., greta kitų teikime nurodytų duomenų, tik pagrindė pirminę informaciją, kad pastarasis galimai užsiima narkotinių medžiagų platinimu, ir tokią informaciją reikėjo patikrinti. Pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatytas bendravimas su D. Š., taip pat nenustatytu asmeniu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris vėliau tyrimo metu buvo išaiškintas kaip M. B. Šio bendravimo pobūdis ir turinys sudarė pagrindą įtarti, kad D. Š. ir M. B., kurio tapatybė tuo metu dar nebuvo nustatyta, taip pat gali disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų (t. 1, b. l. 65-67; 80-100), H. K. susirašinėjimų (t. 3, b. l. 44-49) ir Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 1) galima daryti išvadą, kad duomenys apie teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios leido įtarti apie inkriminuotą nusikalstamą veiką, ėmė aiškėti 2021 m. spalio mėnesį, t. y. nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžios praėjus keturiems mėnesiams. Iki tol, apart įtarimų sukėlusio asmenų elgesio, nebuvo nustatyti reikšmingi nusikalstamos veikos požymiai, kurie suteiktų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pastebėtina, kad 2023 m. spalio 27 d. į nusikalstamos veikos darymą jau buvo įtraukti ir nauji asmenys, elektroninio ryšio priemonėmis tariamasi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jų paėmimo vietos. Po kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustatytos informacijos apie padarytos nusikalstamos veikos požymius, visi jos padaryme dalyvavę asmenys buvo sulaikyti, ir tą pačią veikos padarymo dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1). Todėl, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo tęsiami siekiant dirbtinai pasunkinti nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikaciją ar „tiražuoti“ nusikalstamas veikas, tačiau buvo renkama teisiškai reikšminga informacija apie galimus nusikalstamos veikos požymius.

27. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistojo H. K. atžvilgiu buvo tęsiami ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, H. K. buvo sulaikytas 2021 m. spalio 27 d. 15 val. 15 min. (t. 6, b. l. 78). Kaip jau buvo minėta, tą pačią dieną Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1). Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo metaduomenų matyti, kad Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje jis užregistruotas 2021 m. spalio 27 d. 15.41 val. (t. 1, b. l. 3), t. y. praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui po nuteistojo H. K. sulaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi H. K. vieno mėnesio laikotarpiui buvo paskirtas suėmimas (t. 6, b. l. 145-151). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi H. K. buvo trims mėnesiams paskirta kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (t. 6, b. l. 161-167). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir tolimesnę ikiteisminio tyrimo eigą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistojo gynėjas.

28. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo atliekami esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui. Visi tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti Vilniaus apygardos teismo nutartimis, buvo atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos, o jų atlikimas buvo proporcingas nuteistųjų teisių suvaržymams. Todėl šiais veiksmais gautus duomenis pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti įrodymais pagal BPK 20 straipsnį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

29. Nuteistųjų D. Š. ir H. K. gynėjai ir nuteistasis E. L. apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė aiškiai per griežtas, neteisingas bausmes. Atsižvelgiant į jauną nuteistųjų amžių, charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad visi pripažino nusikalstamą veiką, kas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvina jų atsakomybę, teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio bylose, nuteistųjų atžvilgiu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistiesiems paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatytas, bausmes.

30. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnė bausmė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį paprastai gali būti skiriama, jei dėl ypatingų bylos aplinkybių įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K‑412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-167-303/2022).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmos instancijos paskirtos bausmės yra teisingos, ir jas švelninti nėra pagrindo. Visų pirma kolegija pabrėžia didelį nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą: Kauno jachtklube paimto amfetamino kiekis beveik tris kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239 patvirtintų rekomendacijų labai didelio kiekio ribą (nuo 100 g). Amfetaminas yra laikomas toksiška narkotine medžiaga, galinčia sukelti sunkią fizinę ar psichinę žalą vartotojų sveikatai, ypač asmenims, turintiems priklausomybę. Nuteistųjų atsakomybę taip pat sunkina, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Nuteistųjų nurodomos asmeninės aplinkybės taip pat nesuteikia jokio pagrindo svarstyti švelnesnių bausmių skyrimą. Sutiktina, kad visi nuteistieji veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus, o H. K. ir E. L. nėra teisti (E. L. laikomas neteistu). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, visi nuteistieji, gerai pažinoję vienas kitą, sistemingai vertėsi narkotinių medžiagų prekyba. Nuteistasis D. Š., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad narkotinės medžiagos būdavo perkamos į skolą pardavimui, E. L. pardavinėdavo, H. K. vairavo mašiną, jis būdavo šalia, žvalgydavosi, ar nėra policijos. M. B. šnekėdavo telefonu su žmonėmis, kurie norėjo įsigyti narkotikų. Į Kauno jachtklubą paimti narkotinių medžiagų jis važiavo 2-3 kartus (t. 9, b. l. 55-57). Aplinkybę, kad nuteistieji dar prieš jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką prekiavo narkotinėmis medžiagomis, patvirtina ir telekomunikacijos tinklais perduodamų kontrolės protokolai. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūčio 6 d. M. B. pokalbiuose bendrauja su H. K., kad klientas nori šešių dozių (nuteistieji jas užmaskuotai vadino „alaus buteliais“, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino teisiamajame posėdyje paskelbti buvusių nuteistųjų klientų liudytojų E. K. ir V. P. parodymai), H. K. nurodo kreiptis pas E. (E. L.). Vėliau H. K. klausia, ar M. B. šiai dienai „išpardavė visą alų“. Kitą dieną M. B. prašo dvidešimties „alaus“, H. K. nurodo paskambinsiąs E., E. (E. L.) (t. 1, b. l. 80-85). 2021 m. rugpjūčio 11 d. susirašinėjimo programėlės „Signal“ dalyvis „(duomenys neskelbtini)“ (savininkas H. K.) prašo asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiuoti iki D. (D. Š.) paimti „cc“ (kokaino) ir „gd“ (amfetamino), rugpjūčio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“ rašo, kad D. Š. „cc“ (kokaino) neturi, „(duomenys neskelbtini)“ skundžiasi, kad gali prarasti klientus, taip pat pyksta, jog niekaip negali susitarti su lėbaujančiais H. K. bendrininkais dėl kokaino, H. K. atsiprašo ir atsako, kad juos pamokys. Rugpjūčio 23 d. „(duomenys neskelbtini)“ (H. K.) rašo „(duomenys neskelbtini)“, kad „paduos E. L.“, nurodo jo vardu registruotą paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 54, 56; 59-60). Kitur H. K. priekaištauja vartotojui „(duomenys neskelbtini)“, kad tik su jo dalyvavimu prekyba tampa pelninga, grasina, kad bendrininkų daugiau nebevežios ir su jais neužsiims (t. 3, b. l. 171). Kaip matyti iš liudytojo E. K. parodymų bei E. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, kokainas buvo vadinamas „CC“, ekstazi – „ratai“, amfetaminas: „GD“, „gaidys“. Be to, kratos atlikimo metu H. K. nuomojamame bute (kur gyveno ir D. Š.) buvo rastos svarstyklės, vienkartiniai maišeliai ir vakuumavimo aparatas (t. 2, b. l. 24-28). Kratos metu M. B. bute, kur gyveno ir E. L., taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės ir užsegami maišeliai (t. 2, b. l. 43-54). Ant svarstyklių ir/ar vienkartinių maišelių taip pat buvo rasti visų nuteistųjų DNR profiliai (t. 2, b. .l. 88-103).

33. Iš šių aplinkybių taip pat matyti, kad H. K. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, kitaip nei teigiama jo gynėjo apeliaciniame skunde, anaiptol nebuvo spontaniškas ir atsitiktinis, neva padarytas netinkamai pasirinktų draugų įtakoje. Atvirkščiai, byloje užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimai, kuriuose H. K. koordinuoja narkotinių medžiagų paskirstymą, priekaištauja bendrininkams dėl neveiklumo, rodo jo esminį vaidmenį narkotinių medžiagų prekyboje. Be to, narkotinės medžiagos be kita ko buvo sveriamos ir fasuojamos H. K. nuomojame bute, jį sulaikant pareigūnams, dalį narkotinių medžiagų H. K. bėgdamas laikė prie savęs. Todėl H. K. viso proceso metu duoti parodymai, neva narkotinėmis medžiagomis užsiėmė tik jo draugai, į Kauną juos vežė spontaniškai, pradžioje nežinodamas kelionės tikslo, atvežtas į butą medžiagas nešėsi, kad paduotų D. Š. (t. 11, b. l. 19-32), neįtikina. Taigi nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad H. K. pripažino savo veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nebuvo iki galo nuoširdus, savo atsakomybę menkino, stengėsi ją perkelti kitiems bendrininkams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigiamai H. K. apibūdinančios aplinkybės (t. 11, b. l. 10; 11) – studijuoja, dirbo pagal individualios veiklos pažymą (sprendžiant iš administracinių nusižengimų protokolo – pavėžėju), atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę.

34. Tokių aplinkybių nenustatyta ir nuteistųjų D. Š. bei E. L. atžvilgiu. Kaip minėta, abu sistemingai dalyvavo narkotinių medžiagų platinime; aplinkybė, kad abu veikos padarymo metu nedirbo (t. 9, b. l. 10; t. 10, b. l. 20-21), rodo, jog šis verslas buvo tapęs jų pragyvenimo šaltiniu. Be to, D. Š. praeityje jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, naują veiką padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina ir tai, jog teisiamajame posėdyje D. Š. ir E. L. taip pat nebuvo iki galo nuoširdūs, abu menkino H. K. vaidmenį, iš esmės perimdami pastarojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. taip pat teigia, kad jo tėvams ir seneliams, su kuriais, pasak nuteistojo, jis gyveno, reikalingas specialių poreikių užtikrinimas, ir kad nėra kam jais pasirūpinti. Tačiau byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis gyveno kartu su nuteistuoju M. B., abu užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Šioje vietoje pastebėtina ir tai, kad E. L. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, nes girtas plūsdavosi viešosiose vietose (t. 9, b. l. 12-19). Aplinkybės, kad nuteistasis E. L. yra teigiamai charakterizuojamas tardymo izoliatoriaus administracijos (t. 11, b. l. 145), o D. Š., paleistas įkalinimo įstaigos, būtų įdarbintas metalo įmonėje (t. 10, b. l. 42) atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesudaro pagrindo sušvelninti jam bausmę.

35. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų bausmių skyrimo taisyklių, tinkamai individualizavo bylos aplinkybes ir nuteistiesiems už jų nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

36. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš nuteistojo D. Š. prašoma priteisti 355 Eur, iš nuteistojo E. L. – 360 Eur.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi papildomai būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas.

38. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. Š. gynėjos ir E. L. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Tačiau būtinybė skirti nuteistiesiems gynėjus kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos nuostatos, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji D. Š. ir E. L. yra jauno amžiaus, niekur nedirba, jokiu turtu nedisponuoja, be to, galimai patys vartoja narkotines medžiagas. Skundžiamu nuosprendžiu jiems buvo paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla nėra itin didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme ji buvo išnagrinėta dviejų teismo posėdžių metu ir, nors buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą, jis nepasižymėjo sudėtingų procesinių veiksmų atlikimu.

39. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistųjų šiuo atveju nebūtų teisingas, todėl išlaidos už D. Š. ir E. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės, nuteistojo H. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio ir nuteistojo E. L. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymų iš D. Š. ir E. L. išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.