- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- eA-3075-261/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01983-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Š. su 2017 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. AP-129 „Dėl R. Š. atleidimo iš einamų pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) R. Š. iš Agentūros priteisti jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) pareiškėjui iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą. Priėmus sprendimą, R. Š. prašė nurodyti skubiai vykdyti jo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir jo grąžinimo į pareigas. R. Š. paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-17 „Dėl aplinkos apsaugos agentūros administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-17) buvo vykdomas Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas. Po struktūrinio pertvarkymo įsigaliojo nauja Agentūros administracijos struktūra ir buvo panaikinta viena iš trijų Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybių. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2017 m. sausio 5 d. pranešimu dėl pareigybės panaikinimo Nr. 13P-1. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su sprendimu nuo 2017 m. gegužės 5 d. naikinti konkrečią Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Teikiant 2017 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 13P-1, prie jo buvo pridėtas Įsakymas Nr. D1-17, pagal kurį, nauja Agentūros administracijos struktūra įsigalioja 2017 m. gegužės 5 d., o R. Š. buvo informuotas, kad jo pareigybė naikinama nuo 2017 m. gegužės 4 d. Be to, minėtame įsakyme buvo nurodyta, kad Agentūroje nuo 2017 m. gegužės 5 d. bus du direktoriaus pavaduotojai, nevertinant, kurios konkrečios pareigybės išlieka. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kodėl būtent jis atleidžiamas iš Agentūroje dirbusių trijų direktoriaus pavaduotojų. R. Š. žiniomis, kitiems Agentūros direktoriaus pavaduotojams net nebuvo pateikti pranešimai apie pareigybės naikinimą. Akcentavo, kad Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K. nuo 2017 m. pradžios dėl atliktos širdies operacijos buvo laikinai nedarbingas. R. Š. pažymėjo, kad 2017 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. 13P-1 pateikimo metu jis augino vaiką iki 14 metų, todėl pranešimas apie pareigybės panaikinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, jam turėjo būti įteiktas prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo, t. y., ne vėliau nei 2017 m. sausio 4 d., tačiau atsakovas šį terminą pažeidė. Be to, pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas po 7 dienų, kai pagal 2017 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 13P-1 buvo panaikinta jo pareigybė. R. Š. pažymėjo, kad 2017 m. sausio 6 d. su prašymu kreipėsi dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo ir buvo informuotas apie 18 laisvų pareigybių, bet jos nė viena jam nebuvo siūloma. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 5 d. iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo aktyviai buvo steigiamos ir / ar planuojamos steigti naujos pareigybės. Aplinkos ministerija 2017 m. sausio 17 d. atsakovui pavedė užtikrinti, kad darbuotojai į laisvas pareigas nebūtų priimami, o ypatingai svarbiais atvejais turėjo būti kreipiamasi į ministeriją dėl raštiško pritarimo. R. Š. su 2017 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Agentūrą ir nurodė, kad pageidauja gauti visą informaciją apie esamas, atsirandančias ar naujai kuriamas laisvas vietas, tačiau atsakymo negavo. Nors pareiškėjas siekė dirbti Agentūroje, jokie pasiūlymai dėl galimų pareigų jam nebuvo teikiami. R. Š. su 2017 m. vasario 20 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi dėl konkurso į laisvas Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pareigas organizavimo bei prašė pakeisti šios pareigybės aprašyme nustatytą specialųjį reikalavimą dėl išsilavinimo (pakartotinis prašymas buvo pateiktas 2017 m. kovo 17 d.), tačiau laisvos Departamento direktoriaus pareigos jam nebuvo pasiūlytos ir jas 2017 m. vasario 21 d. pradėjo eiti kitas asmuo. Pareiškėjo prašymą paaiškinti, kodėl jam nebuvo pasiūlytos minėtos pareigos, atsakovas ignoravo. 2017 m. kovo 17 d. R. Š. pateikė dar du tarnybinius pranešimus ir prašė organizuoti konkursus į laisvas Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Sužinojęs, kad Agentūros direktorius priėmė sprendimą tarnybinio kaitumo būdu į Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas perkelti valstybės tarnautoją iš kitos institucijos, pareiškėjas pradėjo aiškintis, kodėl jam nebuvo pasiūlytos nurodytos pareigos, ir jam 2017 m. kovo 27 d. pranešimu buvo pasiūlyta nuo 2017 m. gegužės 12 d. eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas bei buvo pareikalauta atsakymą pateikti iki 2017 m. kovo 31 d. R. Š. nurodė, kad jį domina galimybė eiti nurodytas pareigas ir 2017 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku paprašė papildomos informacijos, tačiau ji pareiškėjui nebuvo suteikta. R. Š. nurodė, kad nors buvo informuotas apie savo pareigybės naikinimą nuo 2017 m. gegužės 4 d., atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl jo atleidimo, o pareiškėjas ir toliau vykdė savo darbo funkcijas. 2017 m. gegužės 9 d., likus 4 minutėms iki jo darbo dienos pabaigos, pareiškėjas gavo Agentūros Personalo skyriaus vedėjos elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jo pareigybė naikinama nuo 2017 m. gegužės 11 d. ir buvo pareikalauta apsispręsti dėl 2017 m. kovo 27 d. pranešime pateikto siūlymo eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas bei nurodyta, kad į šias pareigas R. Š. turėtų būti perkeliamas tarnybinio kaitumo būdu 2017 m. gegužės 12 d. 2017 m. gegužės 10 d., likus 1,5 valandos iki jo darbo pabaigos, pareiškėjui buvo pateikti dar du pasiūlymai eiti laisvas Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto ir Departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurios buvo laisvos jau nuo pat 2017 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. 13P-1 įteikimo. Atsakymą buvo prašoma pateikti iki 2017 m. gegužės 11 d. R. Š. buvo informuotas, kad pasiūlymas eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas taip pat galioja. Pareiškėjas nurodė, kad jam trūksta laiko apsvarstyti teikiamus naujus pasiūlymus, tačiau neatsižvelgus į R. Š. pateiktus pasiūlymus ir nesulaukus jo atsakymo, 2017 m. gegužės 11 d. 8.10 val. pareiškėjui buvo įteiktas Agentūros direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. AP-129 ir jis buvo atleistas iš pareigų, net neinformavus dėl pareigybės panaikinimo 2017 m. gegužės 11 d. R. Š. nuomone, jam teiktus pasiūlymus reikia vertinti ne kaip realų pasiūlymą eiti laisvas pareigas Agentūroje, o tik kaip siekį formaliai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus. R. Š. pažymėjo, kad sprendžiant pagal Įsakymu Nr. D1-17 patvirtintą schemą, Agentūros administracijos struktūroje vieno iš direktoriaus pavaduotojų (naikinamos pareigybės) vietą užėmė Departamento direktorius, perkeliant Atliekų licencijavimo skyriaus ir Gyvosios gamtos leidimų skyriaus pavaldumą kitiems direktoriaus pavaduotojams. Pareiškėjo vykdomos funkcijos išliko – jos kiek siauresne apimtimi buvo perduotos Departamento direktoriui, kurio pareigybė pranešimo dėl pareigybės panaikinimo Nr. 13P-1 pateikimo momentu buvo laisva.Pareiškėjas teigė, kad Agentūros administracijos struktūros pertvarkymas buvo organizuotas siekiant jį atleisti. Agentūroje nuo 2016 m. rudens po konflikto tarp R. Š. ir Agentūros direktoriaus prasidėjo pareiškėjo asmeninis persekiojimas. Per palygint trumpą laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. kovo 9 d.) anksčiau tik teigiamai vertintas pareiškėjas buvo pripažintas padaręs 6 tarnybinius nusižengimus ir už juos jam paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos (du griežti papeikimai ir 3 pastabos). Be to, Agentūros direktorius ėmėsi veiksmų dėl pareiškėjo darbo ir apmokėjimo sąlygų pabloginimo – 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu buvo panaikinta jam mokama priemoka, atimta galimybė naudotis tarnybiniu transportu bei reikalaujama bet kokį išvykimą iš Agentūros derinti su vadovybe raštu, be suderinimo su R. Š. buvo pakeistas jo darbo laikas. Pareiškėjas pažymėjo, kad mažindamas pareigybių skaičių dėl ekonominių priežasčių, darbdavys turi pareigą pagrįsti objektyvias pasirinkimo atleisti konkretų darbuotoją priežastis. R. Š. nuomone, Agentūros sprendimas atleisti būtent jį, o ne kitus Agentūros direktoriaus pavaduotojus yra nepagrįstas. Vertinant pareiškėjo teisę likti tarnyboje lyginat su kitais Agentūros direktoriaus pavaduotojais, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis yra išklausęs 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programą, nuolat kėlė savo kvalifikaciją, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir daugiau nei 25 metų vadovaujamojo darbo patirtį bei didesnę nei 5 metų patirtį aplinkos apsaugos srityje; priimant R. Š. į pareigas, buvo pateiktas privalomas prašymas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį.Teismo posėdyje pareiškėjas R. Š. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad R. Š. 2017 m. sausio 5 d. pranešimu Nr. 13P-1 buvo informuotas, kad vadovaujantis Įsakymu Nr. D1-17, nuo 2017 m. gegužės 5 d. įsigalioja nauja Agentūros administracijos struktūra. Pranešime nurodyta, kad nauja Agentūros struktūra siekiama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir šiuos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais Agentūrai priskirtas funkcijas. Taip pat siekiama maksimalių nustatytų įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų reikšmių įstaigų administracijų struktūrų valdymo srityje, optimaliai paskirstyti Agentūros vadovybei tenkančias veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijų apimtis bei mažinti valdymo grandį. Agentūros administracijos struktūroje ir administracijos struktūros schemoje nustatomos dvi Agentūros direktoriaus pavaduotojų pareigybės vietoje buvusių trijų. Agentūra teigė, kad skunde klaidingai nurodoma, jog R. Š. nebuvo informuotas, kodėl atsakovas iš trijų direktoriaus pavaduotojų nusprendė atleisti būtent jį. Pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, teikiamas pranešimas apie pareigybės panaikinimą, įvertinus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodytą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsniu, pareiškėjas pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, priešingai nei kiti Agentūros direktoriaus pavaduotojai, neturėjo. Agentūros direktorius, negavęs R. Š. prašymo dėl perkėlimo į kitas pareigas, 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. AV-107, įsigaliojusiu 2017 m. gegužės 12 d., panaikino Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybę.Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas augina vaiką iki 14 metų, laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 2017 m. sausio 5 d. pranešimas jam buvo įteiktas nedelsiant, kad nebūtų pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo reikalaujamas 4 mėnesių įspėjimo terminas. Vadovaujantis Įsakymu Nr. D1-17, 2017 m. sausio 5 d. pranešime Nr. 13P-1 pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo pareigybė naikinama 2017 m. gegužės 4 d., nes nuo 2017 m. gegužės 5 d. Agentūros administracijos struktūroje trečios direktoriaus pavaduotojo pareigybės nebėra. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-23 aplinkos ministro įsakymo dėl Agentūros struktūros įsigaliojimo terminas buvo pakeistas į 2017 m. gegužės 12 d. Taigi, viena Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybė turėjo būti panaikinta 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. gegužės 11 d. iš pareigų atleidžiant jas einantį valstybės tarnautoją. Agentūra teigė, kad pareiškėjui ir po 2017 m. gegužės 5 d. iki atleidimo dienos buvo siūloma eiti laisvas pareigas, todėl jis turėjo žinoti apie pareigybės naikinimo termino pratęsimą. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad Agentūra ir po 2017 m. gegužės 5 d. toliau vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, užtikrino valstybės tarnautojo teises, socialines ir kitas garantijas bei teisėtus interesus ir R. Š. pasiūlė kitas pareigas, kurias jis galėtų eiti, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios jas eiti. Atsakovas pažymėjo, kad R. Š. 2017 m. sausio 6 d. buvo suteikta jo reikalaujama informacija dėl laisvų pareigybių, o jai pasikeitus ir atsilaisvinus pareigybėms, kurioms eiti pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, jam buvo įteikti pranešimai apie siūlomas pareigas. R. Š. atskiro rašytinio prašymo Agentūros direktoriui teikti informaciją apie visas Agentūroje esamas, atsirandančias ar naujai kuriamas laisvas pareigybes nepateikė, todėl Agentūra neturėjo pareigos siūlyti jam pareigybių, kurių specialiųjų reikalavimų jis neatitiko, todėl ne visos iš minėtų laisvų 18 pareigybių Agentūroje R. Š. buvo siūlomos. Atsakovas, tinkamai įgyvendindamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją, siūlė pareiškėjui eiti laisvas pareigas, tačiau tik nuo R. Š. valios priklausančių veiksmų jam pateikti pasiūlymai nebuvo priimti.Agentūra nurodė, kad siūlymas pareiškėjui eiti Departamento direktoriaus pareigas nebuvo teikiamas, kadangi jis neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimu, t. y., nustatyto išsilavinimo ir užsienio kalbos mokėjimo lygio. Specialusis reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą yra pagrįstas atsižvelgiant į Departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus uždavinius, yra būtinas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti bei atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą. Priešingai nei Agentūros direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta atlikti administravimo ir vadovavimo funkciją bei kuruoti pavaldžių skyrių darbą, Departamento direktorius pagal kompetenciją yra įgaliotas tvirtinti ir pasirašyti leidimus bei priimti sprendimus, pagal Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo nuostatas, tam reikalingas specialistas, turintis specialųjį išsilavinimą ir specialiųjų žinių, tačiau pareiškėjas iš esmės atliko administratoriaus funkcijas ir tik tam tikra dalimi kuravo pavaldžių skyrių darbą. R. Š. neatitiko ir kito specialiojo reikalavimo – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo B2 lygiu. Agentūra, gavusi pareiškėjo prašymą, neturėjo jokio pagrindo keisti specialiuosius reikalavimus. Prerogatyva nustatyti specialiuosius reikalavimus Departamento direktoriaus pavaduotojui priklauso Agentūros vadovui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokiu būdu, forma ar veiksmu neišreiškė pageidavimo eiti Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, nes tokį norą išreiškus, jis tarnybinio kaitumo būdu būtų buvęs perkeltas į nurodytas pareigas. Tik nuo R. Š. valios priklausė sprendimas nebetęsti tarnybos Aplinkos apsaugos agentūroje. Pareiškėjui buvo pateikta visa informacija apie priedus, kvalifikacinę klasę bei priemokas, susijusias su nurodyta pareigybe.Agentūra pažymėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigos pirmiausia buvo pasiūlytos kitam valstybės tarnautojui, tačiau pastebėjęs šią klaidą, Agentūros Personalo skyrius ją ištaisė ir pateikė pasiūlymą šias pareigas eiti pareiškėjui. Atsakovas neneigė savo atsakomybės už tinkamą darbo organizavimą ir atkreipė dėmesį, kad nurodyti argumentai patvirtina, jog R. Š. buvo užtikrintos galimybės eiti siūlomas Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Šias pareigas pareiškėjui buvo siūloma eiti iki pat jo atleidimo iš Agentūros dienos. Pareiškėjui apie naujas pareigybes buvo pranešta, kai tik paaiškėjo, jog jos atsilaisvina. R. Š. nepriėmus nė vieno pasiūlymo eiti laisvas pareigas, jam 2017 m. gegužės 11 d. buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš pareigų. Nors pareiškėjui apie vyriausiųjų specialistų pareigybes buvo pranešta tik vieną dieną prieš atleidimą, laikytina, jog jam buvo suteiktas protingas terminas apsispręsti dėl siūlomų pareigybių, atsižvelgiant į tai, kad buvo siūlomos aukštesnės kategorijos pareigybės. R. Š. teiktuose pranešimuose buvo aiškiai pažymėta, kad jo pareigybė naikinama nuo 2017 m. gegužės 11 d., t. y., pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 10 d. turėjo priimti sprendimą dėl pageidaujamų pareigų Agentūroje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigybėje, tiek ir siūlytose vyriausiųjų specialistų pareigybėse veiklos sritis sutampa, todėl R. Š. sprendimo priėmimo vilkinimas negali būti pateisinamas. Be to, Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigos pareiškėjui buvo siūlomos daugiau nei pusantro mėnesio. Agentūros nuomone, ginčijamas jos direktoriaus priimtas 2017 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. AP-129 yra teisėtas ir pagrįstas.Teismo posėdyje atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.