Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto apylinkės teismo, dėl 2,80 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos miesto apylinkės teismo, pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog vadovaujantis Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo Klaipėdos miesto apylinkės teisme taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2012-10-05 įsakymu Nr. 1V-233 (2014-06-02 įsakymo Nr. IV-105 redakcija) (toliau - Taisyklės) 8 punktu sprendimą, ar leisti susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, priima teismo pirmininko pavaduotojas, kuris tokį prašymą turi išspręsti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas (Taisyklių 9.2 punktas). Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis susipažinti su byla, prašymo pateikimo bei susipažinimo laiką preliminariai suderina telefonu su Teismo raštinės darbuotoju (bylai esant Teismo raštinėje). Teismo raštinės darbuotojas, gavęs teismo pirmininko pavaduotojo sprendimą leisti susipažinti su byla, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas telefonu ar elektroniniu paštu (jei šie duomenys nurodyti prašyme) informuoja pateikusį prašymą asmenį apie galimybę susipažinti su byla ir pateikia bylą susipažinimui į Susipažinimo su bylomis kambarį (Taisyklių 21 punktas). Pareiškėjas 2016-01-20 pateikė prašymą susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-10322-980/2015 medžiaga, tos pačios dienos teismo pirmininko pavaduotojo P. M. rezoliucija pareiškėjui leista susipažinti su byla. Pareiškėjas su bylos medžiaga susipažino 2016-01-26. Nurodo, jog pareiškėjas 2016-01-25 16.09 val. elektroniniu paštu pateikė nepasirašytą elektroniniu parašu skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Atlikusi tyrimą teismo raštinės vedėja 2016-02-10 pateikė informaciją, jog teismo raštinės kurjerė-raštinės darbuotoja J. S. 2016-01-26 paaiškinime nurodė, kad pareiškėjo J. S. prašoma susipažinti civilinė byla Nr. 2-10322-980/2015 buvo paruošta susipažinimui pareiškėjo prašyme nurodytam laikui, todėl pareiškėjui papildomai neprašius jo informuoti dėl galimybės susipažinti su bylos medžiaga, ji pareiškėjo papildomai telefonu neinformavo. Teismo raštinės darbuotoja nurodė, kad pareiškėjas prašyme nurodytu laiku 2016-01-21 į teismą susipažinti su byla nebuvo atvykęs, o 2016-01-25 prašė susipažinti su kitos bylos medžiaga, o susipažinti su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015 nepageidavo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-15 raštu Nr. 1R-9614 „Dėl 2016-01-25 skundo“ pateikė pareiškėjui atsakymą. Argumentuoja, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalykas yra pareiškėjo J. S. reikalavimo dėl 2,80 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo nustatymas.

Administracinė byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016-07-01, nes skundas teismui paduotas 2016-01-29.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su netinkamu teismo darbo organizavimu sudarant jam galimybę susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga.

Susipažinimo su išnagrinėtų bylų medžiaga tvarką Klaipėdos miesto apylinkės teisme reglamentuoja Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo Klaipėdos miesto apylinkės teisme taisyklės, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2012-10-05 įsakymu Nr. 1V-233 (2014-06-02 įsakymo Nr. IV-105 redakcija) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 16 punktą asmuo, pageidaujantis susipažinti su bylos medžiaga, gauti jos kopijas, pateikia nustatytos formos prašymą. Sprendimą, ar leisti susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, priima teismo pirmininko pavaduotojas, kuris tokį prašymą turi išspręsti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas (Taisyklių 8, 9.2 punktai). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016-01-20 pateikė prašymą susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-10322-980/2015 medžiaga, tos pačios dienos teismo pirmininko pavaduotojo P. M. rezoliucija pareiškėjui leista susipažinti su byla (b. l. 30). Pareiškėjas teismo pirmininko pavaduotojo rezoliuciją skunde įvardina kaip „nežinomo asmens rezoliucija“ ir klaidingai interpretuoja ją, kaip tyčinio trukdymo jam susipažinti su bylos medžiaga įrodymą. Tokį pareiškėjo vertinimą lemia jo subjektyvus situacijos suvokimas, nes nustatyta, kad jo 2016-01-20 prašymą išnagrinėjo Taisyklių 8 punkte nurodytas kompetentingas subjektas ir žymiai greičiau nei reikalauja Taisyklių 9.2 punktas. Konstatuotina, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog nors pareiškėjas su bylos medžiaga susipažino 2016-01-26 (b. l. 31). Ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, nesudarymo sąlygų susipažinti su civiline byla jam atvykus į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2016-01-21 ir 2016-01-25.

Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis susipažinti su byla, prašymo pateikimo bei susipažinimo laiką preliminariai suderina telefonu su Teismo raštinės darbuotoju (bylai esant Teismo raštinėje). Teismo raštinės darbuotojas, gavęs teismo pirmininko pavaduotojo sprendimą leisti susipažinti su byla, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas telefonu ar elektroniniu paštu (jei šie duomenys nurodyti prašyme) informuoja pateikusį prašymą asmenį apie galimybę susipažinti su byla ir pateikia bylą susipažinimui į Susipažinimo su bylomis kambarį (Taisyklių 21 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2016-01-25 16.09 val. elektroniniu paštu padavė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei, kuriame nurodė, jog du kartus atvykus į teismą su civilinės bylos medžiaga susipažinti negalėjo dėl nežinomų priežasčių (b. l. 26). Išnagrinėjus pareiškėjo skundą nustatyta, jog raštinės darbuotoja pažeidė Taisyklių 21 punkto reikalavimą, nes, nors paruošė bylą susipažinimui pareiškėjo prašyme nurodytai datai, t. y. 2016-01-21, tačiau neinformavo apie tai pareiškėjo telefonu (b. l. 27-28). Klaipėdos miesto apylinkės teismui pačiam pripažinus pažeidimą ir nesant dėl to ginčo, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti neteisėti veiksmai CK požiūriu, t. y. neveikimas kaip reikalauja Taisyklių 21 punktas. Teismo vertinimu, dėl tokio teismo neveikimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Iš bylos medžiagos matyti, jog nors pareiškėjas teigia vykęs į teismą susipažinti su minėta civiline byla 2016-01-21 ir 2016-01-25, ir abu kartus negavęs civilinės bylos susipažinimui Tuo tarpu teismo raštinės darbuotojos, rengusios pareiškėjo prašomą bylą susipažinimui, 2016-01-26 paaiškinime nurodyta, jog pareiškėjo prašoma susipažinti civilinė byla Nr. 2-10322-980/2015 buvo paruošta susipažinimui prašyme nurodytam laikui, t. y. 2016-01-21, tačiau tą dieną susipažinti su civiline byla pareiškėjas į teismą atvykęs nebuvo, o atvykęs 2016-01-25 prašė susipažinti su kitos bylos medžiaga, susipažinti su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015 nepageidavo (b. l. 29). Pareiškėjas savo teiginius pagrindžiančių ir raštinės darbuotojos teiginius paneigiančių įrodymų nepateikia, nors pagrįsti reikalavimą yra pareiškėjo pareiga. Pažymėtina, jog pareiškėjas ir 2016-01-25 skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei dėstomų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada tiksliai buvo atvykęs į teismą, kada jam nebuvo leista susipažinti su civiline byla, kokie tokio neleidimo motyvai ir pan. (b. l. 26), taip pat neaišku, kodėl atvykęs 2016-01-25 susipažinti su kitos bylos medžiaga, nesiteiravo dėl susipažinimo su 2016-01-20 prašyme nurodyta civiline byla. Šių aplinkybių pagrindu teismo vertinimu, nėra galimybės neginčijamai konstatuoti, jog pareiškėjas specialiai vyko į teismą du kartus susipažinti su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015 ir jam nebuvo leista to padaryti. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo darbuotoja nesilaikė Taisyklių 21 punkto reikalavimo, t.y. neinformavo pareiškėjo telefonu apie galimybę susipažinti su jo prašoma byla, kurį tinkamai vykdant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos galėjo būti išvengta, konstatuotina, jog pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Byloje pareiškėjas kaip patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas 2,80 Eur , kurias patyrė du kartus vykdamas viešuoju transportu (miesto autobusais) į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Nurodytos turėtos pareiškėjo išlaidos yra konkrečiai apibrėžtas, apčiuopiamas turto netekimas ir tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir abejones, kurios nėra paneigtos, ar pareiškėjas tikrai du kartus vyko į teismą susipažinti su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015, ar abu kartus jam nebuvo leista to padaryti, nėra galimybės ir pagrindo neginčijamai konstatuoti pareiškėjo nurodytą, jo teigimu, patirtą turtinę žalą ir jos dydį. Pareiškėjo pateikti viešojo transporto bilietai (b. l. 13) šių abejonių taip pat nepašalina, jie nėra informatyvūs, iš jų neaišku, kas, kokiu maršrutu ir kada vyko. Abejotina ir tai, jog pareiškėjas, 2016-01-29 padavęs skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, būtų saugojęs panaudotus viešojo transporto bilietus aštuonis mėnesius, nes pridėjo juos tik prie patikslinto skundo 2016-09-30 (b. l. 12). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė 2,80 Eur dydžio turtinę žalą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 1000,00 Eur, ir kuri, pareiškėjo teigimu, pasireiškė jo laiko trukdymu ir nepatogumais. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad patyrė nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais ir pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Viešosios civilinės atsakomybės taikymui nepakanka nustatyti vieną iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus institucijos veiksmus (neveikimą), nes ne kiekvienu atveju jie gali sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti pareiškėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-24 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007-11-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2012-05-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1490/2012, kt.). Pareiškėjo teigimu, dėl teismo neveikimo jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė jo laiko trukdymu ir nepatogumais. Šiems teiginiams ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiui pagrįsti pareiškėjas objektyvių įrodymų nepateikė. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas pat turi pasirinkti, kokiais Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje išvardintais įrodymais, grįsti skundo dalyką (materialinį teisinį reikalavimą). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiksmai prieštaravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti jo patirtos neturtinės žalos dydį.

Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu įvertinti tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau, tai, kad negalima neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir ją visiškai atlyginti, nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos, nes tokiu atveju bus paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu praturtėjimu. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgia į pakenktų vertybių pobūdį ir itin nedidelį intensyvumą taip pat tai, jog nebuvo paneigta pareiškėjo teisė susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, nes šią teisę pareiškėjas įgyvendino 2016-01-26 (b. l. 31). Vertinama taip pat aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino savo klaidą ir atsiprašė pareiškėjo (b. l. 32). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas sąmoningai ar tyčia siekė pareiškėjui sudaryti kliūčių ar pakenkti. Nepaneigta, kad pareiškėjas galėjo patirti susiklosčiusioje situacijoje neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi būti įvertinti pinigais, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiksmų (neveikimo) pripažinimas neteisėtais yra pakankama moralinė satisfakcija pareiškėjui. Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Pareiškėjo skundas dalyje dėl 2,80 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė susipažinti su išnagrinėta civiline byla,

atmesti pareiškėjo J. S. skundą dalyje dėl 2,80 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.