- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-952-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06161-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Emilė“
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių banko turto fondas“, UAB „Minera“
- Trečiasis asmuo
- notarui D
Civilinė byla Nr. e2S-952-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06161-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.2.10.; 3.1.18.3.; 3.3.2.4. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13421-797/2018 pagal ieškovės UAB „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių banko turto fondas“, UAB „Minera“, tretiesiems asmenims notarui D. J., antstoliui A. N. dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir kitų reikalavimų. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Emilė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus (duomenys neskelbtini) negaliojančiais, pripažinti ieškovę UAB „Emilė“ visiškai grąžinus UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ pinigines lėšas, gautas pagal (duomenys neskelbtini) Obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovė prašė, iki bus išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, o jį priėmus – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti antstolio A. N. atliekamą vykdymo procesą (vykdymo veiksmus) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) arba (netenkinus 1 prašymo) 2) sustabdyti antstolio A. N. atliekamą vykdymo procesą dėl ieškovei UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo ir prekybos pastato (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių. 2. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali padaryti sudėtingą ar net neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė nurodė, kad ji ieškinyje išsamiai nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Ieškovė taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju tai pat egzistuoja rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis toliau galės realizuoti ieškovės turtą ir tokiu atveju reiškiamu ieškinio pagrindu priimtas sprendimas netektų prasmės, nes antstolis vis tiek toliau išieškotų iš ieškovės turto ir vykdytų ginčijamus vykdomuosius dokumentus. Ieškovė nurodo, kad antstolis šiuo metu vykdo 921 567,64 Eur sumos išieškojimą iš ieškovės turto. Antstolis paskelbė varžytines (duomenys neskelbtini), kuriose parduodamas ieškovei priklausantis turtas - žemės sklypas ir prekybos pastatas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, jog antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatyta, jog šio turto rinkos vertė – 4 040 000 Eur, todėl minimalus ieškovės nuostolis būtų 2 310 200 Eur. UAB „Emilė“ taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis galės realizuoti ieškovei priklausantį turtą ir perleisti jo nuosavybės teisę, dėl ko galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja ir antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų ir/ar varžytinių sustabdymo. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad sandoriai, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, būtų nuginčyti, vien kreipimasis į teismą su ieškiniu nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų ir/ar paskelbtų varžytinių iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, būtų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar atsakovai būtų finansiškai nepajėgūs sugrąžinti ieškovei išieškotų piniginių lėšų, jeigu pasitvirtintų ieškovės nurodytos aplinkybės. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti antstolio A. N. atliekamą vykdymo procesą (vykdymo veiksmus) vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) arba (netenkinus 1 prašymo) 2) sustabdyti antstolio A. N. atliekamą vykdymo procesą dėl ieškovei UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo ir prekybos pastato, nuosavybės teisės perleidimo (uždrausti turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė jau ginčija pagrindinius sandorius ir hipotekos sandorius. Kadangi ieškovė jau kituose teismuose ir kitoje byloje ginčija minėtus sandorius, nėra būtinumo ir procesinės galimybės dar kartą juos ginčyti šioje byloje pareikštu ieškiniu. Aplinkybės apie galimą sandorių neteisėtumą ir atliktų vykdomųjų įrašų nepagrįstumą suteikia pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. 4.2. Ieškovė prašymu ir skundu kreipėsi į antstolį A. N. ir prašė atitinkamai laikino vykdymo veiksmų sustabdymo ir įpareigojimo sustabdyti antstolio vykdymą, nes jau yra atsiskaityta, tačiau antstolis patvarkymu ieškovės prašymų netenkino. 4.3. Ieškinio reikalavimų tenkinimas yra įmanomas, jeigu nustatoma, kad iš tikrųjų sandoriai neteisėti (šioje ar kitoje byloje), tai yra pagrindas konstatuoti vykdomųjų įrašų neteisėtumą ir negaliojimą. Pirmosios instancijos teismas dėl visiškai nesuprantamų motyvų laiko ieškinį preliminariai nepagrįstu. 4.4. Turtas, kurio atžvilgiu pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra parduotas, liko tik pasirašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, todėl bet kuriuo metu gali būti perleista minėto ieškovei priklausančio turto nuosavybės teisė kitam asmeniui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinės situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. 4.5. Ieškovės dokumentai, kurių pagrindu buvo sudaryti sandoriai (o jų pagrindu pradėtas išieškojimas) yra suklastoti. Ieškovei priklausančio brangaus turto pardavimas galimai yra neteisėtas, nes vykdomieji įrašai atlikti, o antstolio išieškojimas buvo pradėtas pagal sandorius, kurie sudaryti suklastotų dokumentų pagrindu ir pasirašyti neteisėtai paskirto vadovo. 4.6. Teismuose vėliau paaiškėjus, kad ieškovės vienintelės akcininkės VANTA 2 sprendimai iš tikrųjų yra suklastoti, teismuose ginčijami sandoriai tikėtinai bus pripažinti negaliojančiais, atitinkamai negalios ir vykdomieji įrašai, tačiau ieškovės turtas jau bus parduotas, dėl ko ieškovė inicijuos teismuose bylas dėl milijoninės žalos atlyginimo. 5. UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo išvadoms, jog ieškinio patenkinimas yra labiau tikėtinas, negu abejotinas, bei kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui iškiltų grėsmė. 5.2. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad iš pateiktų procesinių dokumentų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus. 5.3. Ieškovė, ginčydama vykdomuosius įrašus savarankišku reikalavimu, nenurodė nė vieno savarankiško tokio reikalavimo pagrindo. Ieškovės turto pardavimas tam, kad su atsakovais būtų visiškai atsiskaityta, nepažeidžia ieškovės teisių – jos teisės galės būti užtikrintos kitomis civilinės teisės priemonėmis. 5.4. Ieškovė yra pradėjusi tokį iš anksto žinomai neperspektyvių bylų skaičių, kad toks ieškovės elgesys laikytinas tyčiniu kenkimu teismų sistemos veiklai. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas išimtinai tam, kad būtų pradėta dar viena byla, kurioje būtų galima paprašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo 7. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus (Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomųjų įrašų kopijas, antstolio A. N. patvarkymo kopiją, išrašą iš baigtų varžytinių). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga. Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės 8. Ieškovė UAB „Emilė“ kreipėsi į teismą ieškiniu dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir visiško pinigų grąžinimo pripažinimo, o ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti antstolio A. N. atliekamą vykdymo procesą (vykdymo veiksmus) vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) arba (netenkinus 1 prašymo) 2) sustabdyti antstolio A. N. atliekamą vykdymo procesą dėl ieškovei UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo ir prekybos pastato –pardavimo iš varžytinių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, todėl pareiškėja UAB „Emilė“ pateikė atskirąjį skundą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 9. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). 10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. 11. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus, teigia, kad yra ginčijamos sutartys ir hipoteka, kurios yra neteisėtos ir kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, tačiau vykdomųjų įrašų nepateikia. Teismas taip pat nurodė, kad nepateikti duomenys, jog sandoriai, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, būtų nuginčyti, todėl vien tik kreipimasis į teismą su ieškiniu nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pateikė duomenis apie vykdomąsias bylas, antstolio patvarkymą, kuriuose fiksuoti notaro išduoti ginčijami įrašai. Pareiškėja nurodė, kad jai nepavyko rasti visų vykdomųjų įrašų, nors jų egzistavimas yra akivaizdus iš vykdomosios bylos dokumentų. Ieškovė taip pat nurodė, jog kitoje, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3790-560/2018 ji ginčija ieškinyje nurodytas (duomenys neskelbtini) sutartines hipotekas, o byloje Nr. e2-4505-577/2018 ieškovė ginčija (duomenys neskelbtini) obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovės nuomone dėl šių priežasčių nėra būtinumo ir procesinės galimybės dar kartą juos ginčyti šioje byloje pareikštu ieškiniu. 12. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Emilė“ civilinėje byloje Nr. e2-3790-560/2018 yra pareiškusi ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „Emilė“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja UAB „Emilė“ taip pat yra pareiškusi ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4505-577/2018, kuriuo prašo teismo pripažinti Obligacijų pasirašymo sutartis (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio. 13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Emilė“ prašo pripažinti Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus (duomenys neskelbtini) negaliojančiais, pripažinti ieškovę UAB „Emilė“ visiškai grąžinus UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ pinigines lėšas gautas pagal Obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovė ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė įrodymus (sutartines hipotekas, obligacijų pasirašymo sutartis, antstolio patvarkymą, turto arešto aktą, kitus įrodymus), todėl nagrinėjamu atveju, akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamu atveju apskritai nebūtų galima priimti ieškovei palankaus teismo sprendimo, nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. 14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų vertinti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų ir/ar paskelbtų varžytinių iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, būtų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar atsakovai būtų finansiškai nepajėgūs sugrąžinti ieškovei išieškotų piniginių lėšų, jeigu pasitvirtintų ieškovės nurodytos aplinkybės. 15. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus ir pripažinti ieškovę grąžinus pinigines lėšas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškovės ieškinį, būtų pripažinti negaliojančiais vykdomieji įrašai ir pripažintas piniginių lėšų grąžinimas. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje ieškovės iškeltus reikalavimus, apeliacinio teismo vertinimu, nesustabdžius vykdymo veiksmų nebūtų apsunkintas ar negalimas galimai palankus ieškovei sprendimo įvykdymas – vykdomųjų įrašų pripažinimas negaliojančiais ir piniginių lėšų grąžinimo pripažinimas. Pažymėtina ir tai, kad tokio (kaip pareikšti reikalavimai) teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015). Be to, pagal konkrečiai šios bylos situaciją, prievolių vykdymo sustabdymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. 16. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. 17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apylinkės teismo buvo įvertintas tinkamai, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė