Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13421-797/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13421-797/2018, dėl šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-498-560/2019 bei Nr. e2-1867-577/2019 sujungimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp tų pačių šalių dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, hipotekos sandorių ginčijimo.

Teismo vertinimu, nurodytas civilines bylas tikslinga sujungti, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos tarp tų pačių šalių dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dėl hipotekos sandorių ginčijimo, o Šiaulių apylinkės teisme pareikštas ieškinys dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, kurie išduoti pagal Vilniaus apygardos teisme ginčijamus obligacijų pasirašymo ir hipotekos sandorius.

Civilinės bylos sujungiamos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-13421-797/2018 medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė UAB „Emilė“ pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro 2016 m. gegužės 26 d. vykdomuosius įrašus Nr. 2300, 2301, 2302, 2303, 2304, 2305 ir pripažinti ieškovę visiškai grąžinus pinigines lėšas, gautas pagal 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. EMI-1 ir Nr. EMI-2.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-560/2019 nagrinėjamas ieškovės UAB „Emilė“ ieškinys atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2013 m. sausio 24 d. sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130004644), 2013 m. sausio 31 d. sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130005892), 2013 m. kovo 21 d. sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014707), 2013 m. kovo 21 d. sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014706), kuriais užtikrintas prievolių pagal 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. EMI-1 ir Nr. EMI-2 vykdymas.

Taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1867-577/2019 nagrinėjamas ieškovės UAB „Emilė“ ieškinys atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis ab initio 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr.EMI-1 bei 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų sutartį Nr.EMI-2 negaliojančiomis.

Susipažinus su teismui pateikta informacija apie prašomas sujungti civilines bylas, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Nurodytose civilinėse bylose vertinamos aplinkybės yra susijusios su (ne)tinkamu prievolių pagal ginčijamas obligacijų sutartis vykdymu, iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis bei sprendžiamas klausimas dėl pačių obligacijų sutarčių galiojimo. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų išnagrinėjimo rezultatas turėtų tiesioginę įtaką Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai, todėl sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiami kiti procesai.

Sprendžiant dėl to, kuriam teismui (Šiaulių apylinkės ar Vilniaus apygardos) turi būti perduota nagrinėti sujungta byla, pažymėtina, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Be to Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1867-577/2019 nagrinėjamas šalių ginčas dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o kiti ginčai yra tiesiogiai susiję su šio ginčo išnagrinėjimo rezultatu, todėl yra pagrindas spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-498-560/2019 ir Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-13421-797/2018 turi būti prijungtos prie nurodytos civilinės bylos (CPK 33 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sujungti Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-13421-797/2018 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-498-560/2019 bei Nr. e2-1867-577/2019, prijungiant civilines bylas Nr. e2-13421-797/2018 ir Nr. e2-498-560/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-1867-577/2019.

Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-13421-797/2018 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.