Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Dalios Kursevičienės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu V. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką V. N. įskaitytas jo laikinojo sulaikymo, tai yra nuo 2022-05-08 03 val. 00 min. iki 2022-05-09 11 val. 55 min. (dvi dienos). Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, V. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš V. N. konfiskuota automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur – valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. N. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2022-05-08 naktį, laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 02 val.00 min., tikslesnis laikas nenustatytas, Šilutės r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, tą pačią dieną 3 val. 41 min. nustatytas 2,23 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. N. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik švelnesnės bausmės skyrimo klausimą.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. N. paskirta keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prašoma ją sušvelninti. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad V. N. savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi, dirba, turi gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos duomenimis ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. N. bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į V. N. charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) V. N. charakterizuojamas kaip ūmaus būdo asmuo ir linkęs į konfliktus (b. l. 177). Be to, atsižvelgė į tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų (b. l. 163), nuosprendžio priėmimo metu nedirbo.

8. Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis per trejus metus buvo baustas administracine tvarka už tyčinių administracinių nusižengimų padarymą 8 kartus (b. l. 152–159), tarp jų ir už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam (4 nusižengimai), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. N. anksčiau buvo teistas 9 kartus. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui ir praėjus trumpam laikotarpiui, t. y. mažiau nei vienam mėnesiui nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos po to, kai 2022-04-22 buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį). Be to, V. N. nuo 2022-06-26 atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį. Paminėtos aplinkybės rodo, kad ankstesnės bausmės teigiamos įtakos V. N. nepadarė, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai parinko griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

9. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kad darydamas nusikalstamą veiką V. N. itin šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,21 prom. girtumas), tokiu būdu sukėlė didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei), padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir mano, kad V. N. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra netinkama.

11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. N. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.