Telšių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. P., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam 9 klasių išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., būdamas (duomenys neskelbtini), priėjęs prie J. G., agresyviai šiam išsakydamas žodžius: „paeinam į šalį, mums reikia pasikalbėti“, bandydamas kibti ir su rankomis J. G. stumdamas, po to, maždaug po 10 minučių, tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, toje pačioje vietoje, vėl priėjo prie J. G. ir garsiai šaukdamas bei rankoje laikydamas peilį, su ne trumpesne kaip 20 cm ilgio geležte, ir atvirai demonstruodamas šį peilį bei juo grūmodamas grasino J. G., išsakydamas žodžius „aš pirmiau tave užversiu“, grasino J. G. nužudyti, ir taip sudarė nukentėjusiajam J. G. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. P. paaiškino, kad pamena tris įvykius. Vienas kartas buvo su peiliu degalinėje. J. G. nepažinojo. Buvo išsigandęs, galvoje girdėjo balsus. Nežino, kas tą dieną atsitiko, kai pirmą kartą privažiavo ir priėjo. Po paskutinio įvykio buvo gydomas ligoninėje. Šiuo metu sveikata šiek tiek pagerėjo. Iš pradžių labai aiškiai girdėjo balsus, dabar tik kartais.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad V. P. nepažįsta. 2018 m. rugpjūčio mėn., dienos nepamena, apie pietus, prie degalinės kalbėjosi su R. J., kai V. P. privažiavo su mašina ir puolė ant jo, buvo agresyviai nusiteikęs. Nesuprato dėl ko, galvojo, kad žmogus kažką sumaišė, bet paskui V. P. pavadino jį vardu. Savo draugo R. J. paprašė ateiti ir kartu pasikalbėti su V. P.. Draugui išlipus iš mašinos, V. P. iš karto įšoko į mašiną ir nuvažiavo. Maždaug už 10 minučių V. P. vėl atvažiavo. Pasiėmęs peilį, V. P. pribėgo prie jo automobilio. R. J. sėdėjo už vairo ir liepė jam nelipti iš mašinos. Peilis buvo nemažas, V. P. buvo agresyviai nusiteikęs, puolė prie jo durelių, šaukė: „aš tave užversiu, tu mane seki“. Jis suprato, kad žmogui kažkas negerai. R. J. liepė šiam nusiraminti ir išsiaiškinti. V. P. nuėjo į savo automobilį, ten R. J. jį kažkiek nuramino. Tada V. P. pasidėjo peilį savo automobilyje ir atėjo pakalbėti. V. P. aiškino jam, kad jis pastarąjį seka, sakė „mano ausys didelės, tu mane seki, aš pirmas tave nužudysiu nei tu mane“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tada V. P. nuvažiavo. Praėjus maždaug pusei metų po šio įvykio, jis su vaiku išvažiavo į varžybas, ir jam paskambino kaimynas, kad kažkas daužo į vartus ir šaukia: „visus išžudysiu“. Kai jis parvažiavo namo, žmona parašė pareiškimą policijai, kad buvo toks grasinimas. Paskui V. P. dar sykį atvažiavo, puolė ant mašinos. V. P. grasinimai jam pasirodė realūs, jis išsigando. Suprato, kad V. P. neadekvačiai elgiasi, gali nužudyti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad tikslios datos neprisimena, maždaug 2019 m. balandžio mėn., su motina ir vaiku buvo namų kieme, kai išgirdo, jog prie namo vartų privažiavo automobilis ir kažkas pradėjo laužtis į vidų, bandė patekti į kiemo teritoriją. Tuo metu vyras su kitu vaiku buvo išvykęs į varžybas. Girdėjo, kaip spardo ir tranko metalines vartų duris, grėsmingai rėkia. Ji ir vaikas labai išsigando, naktį bijo likti namie, todėl nakvojo pas mamą. Visą įvykį matė kaimynas, kuris vyrui papasakojo, kaip atrodė atvažiavusio vyriškio automobilis ir jos vyras J. G. suprato, kad tai buvo V. P.. Maždaug po savaitės V. P. dar kartą buvo atvykęs prie jos šeimos namų. Tada vyras jai pasakojo, kad degalinėje jam peiliu grasino V. P. Po šių įvykių ji jautė baimę ir stresą dėl savo šeimos, vaikai bijo namie likti vieni. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena, dienos metu su J. G. vienu automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ” degalinę, (duomenys neskelbtini). Jam su kažkuo besikalbant, J. G. pasikvietė jį. Priėjęs jis išgirdo, kaip V. P. sakė „tu mane seki“. Pokalbis buvo irzlus: „tu sekioji, persekioji mane, tavo mašiną mačiau, tavo automobilis stovi prie mano laiptinės“. V. P. kalbėjo ganėtinai pakeltu tonu ir nesąmones. Jis bandė su V. P. kalbėtis, bet bendros kalbos nerado, matėsi, jog kažkas V. P. negerai. Prašė V. P. paaiškinti, kas šiam yra ir ko yra nepatenkintas, bet iš jo tikslių atsakymų nebuvo. Po nesusikalbėjimo V. P. šoko į automobilį ir gana greitai išvažiavo iš degalinės teritorijos. Praėjus kelioms minutėms, V. P. grįžo. Tada V. P. buvo agresyvesnis, turėjo pasiėmęs kažkokį daiktą, panašų į peilį, apie 30 cm. ilgio. Užsimojęs nebuvo, bet laikė rankose. Atrodė realus pavojus. Jis liepė J. G. nelipti iš automobilio. Pats išlipo iš automobilio ir liepė V. P. nusiraminti bei eiti į savo automobilį. V. P. jo paklausė ir nuėjo į savo automobilį, atsisėdo, ten muistėsi, draskėsi. Tada jis priėjo prie V. P. automobilio ir pasakė: „padėk tą daiktą, pasakok, kas tau yra“. V. P. kalbėjo „tu mane seki, tavo automobilis prie mano kiemo, ką man reik galvoti, kai tavo mašina stovi prie mano laiptinės, aš taip nepaliksiu“. Jis suprato, kad kalba yra apie J. G. ir visa agresija buvo nukreipta į J. G. Jam kilo abejonių, kad tas žmogus yra nesveikas, jam reikia pagalbos.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2019 metais, vasarą, tikslios datos nepamena, važinėjosi po miestą dviese su R. J. Paskambino J. G. ir papasakojo, jog šeštadienį kažkas atvažiavo į namus ir spardė vartus, o dabar tas „maniakas“ važiuoja link jo namo. Netoli J. G. namų jis pamatė su dviračiu važiuojantį V. P. V. P. sustojo, kažką išsitraukė iš kišenių ir metė. Jie sustojo. R. J. iššoko pirmas, nubėgo prie V. P., jis ėjo iš paskos. V. P. užsimojo, dėjo jam, nežino, ar R. J. gavo nuo jo. R. J. dėjo V. P. atgal. Šis nukrito, atsistojo, pradėjo bėgti, nusirideno į apačią prie tvenkinio. Jis sėdėjo automobilyje, nežino dėl ko tas konfliktas kilo. Atbėgo J. G., jo brolis, iš kažkur atsirado virvė. V. P. surišo, atvažiavo policija. V. P. laikė už rankų, šis spardėsi, šaukė. J. G. pasakojo, kad jį kažkas degalinėje su peiliu puolė ir gaudė.

Motyvuojamoji dalis

V. P. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiškai įrodyta. Jis grasino nužudyti nukentėjusįjį J. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas, ir tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. Nr. 85TPK-227/2019 matyti, kad V. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. V. P. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Dėl psichikos būsenos jis negali suprasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti adekvačių parodymų, tačiau esant iš dalies stabilizuotai psichikos būsenai jis gali dalyvauti teismo procese, suteikdamas faktinius duomenis apie dabartinę savo būseną ir gydymąsi. Nesant duomenų apie V. P. taikomą ambulatorinį gydymą ir jo efektyvumą, stebint tik dalinės medikamentinės remisijos kliniką bei nepakankamą V. P. kritiką ligos atžvilgiu, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 120-125). Teismo psichiatrė ekspertė Laurina Šliožienė teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės išvadą ir nurodė, kad V. P. jam inkriminuojamos veikos metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, tačiau esant iš dalies stabilizuotai psichikos būsenai gali dalyvauti teismo procese, suteikdamas faktinius duomenis apie dabartinę savo būseną. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. antros ekspertizės metu prieš 11 dienų (2019 m. spalio 11 d.) buvo išrašytas iš psichiatrijos stacionaro, duomenų apie ambulatorinį gydymą ir jo efektyvumą ekspertizės atlikimo metu nebuvo, šiuo metu stebėta tik dalinės medikamentinės remisijos klinika, V. P. nekritiškumas būsenos atžvilgiu, stebėti išliekantys suvokimo, mąstymo, emocijų bei valios sutrikimai, sutrikusi afekto kontrolė, kas ir šiuo metu yra išlikę, todėl V. P. rekomenduoja taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duota teismo psichiatrės ekspertės L. Šliožienės išvada, V. P. pripažintinas nepakaltinamu ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 1 dalis, BPK 392 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 404 straipsniu,

nutaria:

V. P., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kol nutartis įsiteisės V. P. palikti tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.