Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-45297-864/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
2-45297-864/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
E. S.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 18715,97 Lt skolą, 13146,14 Lt palūkanas, 6242,26 Lt delspinigius, 593,54 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 10,9 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (18715,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. liepos 17 d. AB SEB bankas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu AB SEB bankas atsakovei suteikė sutartyje nustatyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Teigė, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, dėl ko AB SEB bankas sutartį nutraukė ir atitinkamai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei teisę pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. lapkričio 9 d. tarp ieškovo ir AB SEB bankas buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB SEB bankas perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovei apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta Civilinio kodekso 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė iki šiol nėra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu.

Atsakovei Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 33). Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. liepos 17 d. AB SEB bankas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu AB SEB bankas atsakovei suteikė 20 000 Lt kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą pagal grafiką, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (b. l. 12-22). Nustatyta, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, atsakovė pranešimais buvo įspėta dėl įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti pasekmių, tačiau pastarajai ir toliau jų nevykdant sutartis vienašališkai buvo nutraukta (b.l. 23). Pagal byloje esančią medžiagą, 2009 m. lapkričio 9 d. pradinis kreditorius AB SEB bankas Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu perleido naujajam kreditoriui - ieškovui, kuris atsakovę apie reikalavimo perleidimo faktą Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalies pagrindu informavo 2009 m. lapkričio 19 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo (b. l. 24).

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 18715,97 Lt skolos.

Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB SEB banku sudarytos sutarties specialiosios dalies 2.4. punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 10,9 proc. dydžio metines palūkanas (b.l. 12-13). Iš teismui pateikto palūkanų paskaičiavimo akto yra matyti, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovei paskaičiavo 10109,53 Lt palūkanas (b. l. 7). Pagal byloje pateiktą išrašą iš AB SEB bankas skolų priėmimo-perdavimo akto prie 2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl 3036,61 Lt palūkanų, todėl iš viso ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 13146,14 Lt dydžio palūkanas (b.l. 1-5, 7). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl 13146,14 Lt palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,9 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (18715,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos formuojamą praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovui priteistina 10,9 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (18715,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Civilinio kodekso 6.71 straipsnis numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovas iš AB SEB bankas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl 2873,39 Lt delspinigių priteisimo (b.l. 5). Iš teismui pateikto delspinigių paskaičiavimo akto yra matyti, kad ieškovas atsakovei už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 d. rugsėjo 25 d. paskaičiavo 0,1 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 3368,87 Lt sumą (b.l. 6). Teismas pažymi, kad nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, įvertindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, jų santykį su suteikto kredito suma bei delspinigių apskaičiavimo laikotarpį, sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 3121,13 Lt dydžio delspinigiai. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6242,26 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 3121,13 Lt delspinigių sumą.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 593,54 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (b.l. 1-3). Savo reikalavimą ieškovas grindžia byloje pateikta šių išlaidų išklotine (b.l. 8). Tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių šioje išklotinėje nurodytų išlaidų buvimą bei jų dydį, ieškovas nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė turėtų 593,54 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, dėl ko šios išlaidos ieškovui nėra atlyginamos.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (34983,24 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 3 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1049,54 Lt žyminio mokesčio (90,40 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 18715,97 Lt (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus penkiolika Lt, 97 ct) negrąžinto kredito, 13146,14 Lt (trylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt šešis Lt, 14 ct) palūkanų, 3121,13 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną Lt, 13 ct) delspinigių, iš viso 34983,24 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris Lt 24 ct) (10131,84 EUR), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34983,24 Lt) (10131,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,9 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (18715,97 Lt) (5420,51 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1049,54 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis Lt, 54 ct) (303,96 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė