Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje nusižengimo protokolas surašytas D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., būdamas registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro (toliau ir – Registras) tvarkytojui nepateikė 2018 ir 2019 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020-06-01. Šiais veiksmais (neveikimu) D. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Šiuo atveju svarbu nustatyti, nuo kurio momento įmonės vadovui kyla ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje numatytos pareigos ir kuriuo momentu tos pareigos pasibaigia. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. To paties straipsnio 3 dalyje numatytos valdymo organo atsakomybės ribos. Šias CK nuostatas papildo ABĮ, kurio 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-234/2013, Nr. 3K-3-234/2013). Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai). Šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, ir vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017).

Juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo momento , ir tęsiasi iki to momento, kai vadovas išregistruojamas iš Registro. Tai patvirtina ir ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. D. G. pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas nuo jo išrinkimo dienos, ir nuo šios dienos jam kilo ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje numatytos pareigos, tarp jų ir užtikrinti bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktas). Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad D. G. 2013-08-26 paskirtas ir 2013-08-28 registruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, išrašo 7.1 punkte nurodyta, kad nuo 2005-12-07 juridinio asmens vardu veikia vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini) “ numatytas vienasmenis atstovavimas (5 b. l.).

Šiame kontekste pažymėtina, jog ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, tuo atveju, jei D. G. norėjo, jog jis nebūtų laikomas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir jam nekiltų įstatymo numatytos vadovo pareigos teikti finansinių ataskaitų rinkinius, jis galėjo kreiptis į Registro tvarkytoją ir pranešti apie atsistatydinimą (darbo sutarties nutraukimą). Iš to, kas išvardinta matyti, jog nuo jo paskyrimo bendrovės vadovu momento jis pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), šis juridinis faktas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, ir įregistravimas nepasibaigęs iki šiol, todėl D. G. laikytinas tinkamu subjektu atsakyti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Atsakomybėn traukiamas D. G. taip pat nurodė, kad 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti nepažeidžiant ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatytų terminų, nes jos buvo akcininkų patvirtintos 2020-12-14 ir tą pačią dieną pateiktos Registro tvarkytojui.

Ir su šia D. G. pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. ABĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracijos vadovo sprendimu turi būti šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, jeigu bendrovės valdyba šio įstatymo numatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo, o šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad kai uždarojoje akcinėje bendrovėje atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas administracijos vadovas, turi būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Nagrinėjamu atveju D. G. nebuvo atstatydintas ir neatsistatydino, apie darbo santykių su UAB “(duomenys neskelbtini)” nutraukimą Registro tvarkytojui nepranešė, tad jam tenka atsakomybė už aukščiau aptartų įstatymų nuostatų nevykdymą. Jis ir pats teigia, kad 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti tik 2020-12-14, tą patvirtina ir jo pateiktas finansinių ataskaitų rinkinių sąrašas (22 b. l.), nors 2018 metų ataskaitos turėjo būti pateiktos iki 2019-06-01, o 2019 metų – iki 2020-06-01.

Visos šios nustatytos aplinkybės nepaneigia D. G. nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes jis tinkamai nevykdė įstatymų jam nustatytos pareigos laiku pateikti Registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius, ir toks jo neveikimas kvalifikuotinas kaip dviejų trunkamųjų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. G. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, bei kitas reikšmingas aplinkybes dėl nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimo. D. G. už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 200 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 20126717667.

Išaiškinti, kad pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai po nutarimo priėmimo sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra, pažeidėjui būtina su prašymu kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, esančią Ulonų g. 2, 109 kab., Vilniuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.