- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2-14778-1090/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09713-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- B. Z.
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei B. Z. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei B. Z., prašydama priteisti iš atsakovės 2 733,85 Eur negrąžinto kredito, 41,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.), 144,89 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.), 13,80 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 733,85 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 20 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „TF Bank“ ir atsakovė 2019 m. birželio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 704675835 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas bei kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 13,80 proc.) ir administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat 2023 m. lapkričio 9 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-11/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises ir į atsakovės įsiskolinimą. Teigia, jog atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus pranešimus, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, pradinė kreditorė 2023 m. spalio 23 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovė įsiskolinimo nei pradinei kreditorei, nei ieškovei nepadengė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka visiškai, nurodydama, jog įprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02 proc., todėl ir šioje byloje turėtų būti taikomas 0,02 proc. netesybų dydis. Šioje byloje ieškovė nepagrindė ir neįrodė sutartų netesybų dydžio, t. y. neįrodė, kad sutartyje nustatytas netesybų dydis yra tinkamas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Be to, nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, todėl atsakovė buvo priversta priimti jai primetamas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Pažymi, kad ji yra fizinis asmuo, neturi teisinio išsilavinimo, o pradinė kreditorė pasirašant sutartį detaliai ir aiškiai neišaiškino atsakovei visų tokios sutarties sudarymo pasekmių, prieš sudarant sutartį, atsakovė nebuvo supažindinta su sutarties sąlygomis. Atsakovė laikosi pozicijos, jog teismas turi sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus. Be to, atsakovės vertinimu, sąlyga dėl administravimo mokesčio mokėjimo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kadangi iš Sutarties Bendrųjų sąlygų esančio administravimo mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aišku, kaip šiuo atveju administravimo mokestis buvo paskaičiuotas ir ar tinkamai, bei nėra aiški tokio mokesčio paskirtis, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu nutraukus Sutartį, vartotojas (atsakovė) turi toliau mokėti mokestį už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą, paskirstymą bei pan., kodėl šis mokestis nekinta sutarties tinkamo ar netinkamo vykdymo atveju ar po jos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pasak atsakovės, šis mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, o teismui nusprendus ieškinį tenkinti – delspinigius apskaičiuoti, taikant 0,02 proc. normą, bei mažinti ieškovės prašomas priteisti neprotingai dideles palūkanas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog pasirašydama Sutartį atsakovė patvirtino, jog visa informacija apie Sutarties esmines sąlygas jai buvo pateikta ir paaiškinta sutarties pasirašymo momentu, o Sutartyje numatyta teisė atsisakyti sutarties atsakovė nepasinaudojo. Pasirašiusi Sutartį ir gavusi atsakovei suteiktą vartojimo kreditą, atsakovė privalėjo suprasti sutarties sudarymo, vykdymo/nevykdymo pasekmes, todėl atsakovei nevykdant vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jai pagrįstai taikyta sutartinė civilinė atsakomybė. Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ji nesuprato sutarties sudarymo pasekmių, kadangi pačios atsakovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji pripažino, jog sutartį pasirašė sąmoningai, tačiau aplaidžiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad ji dėl savo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Pažymi, jog sutarties sąlygos yra aiškios ir konkrečios, atsakovė privalėjo suprasti, kokią riziką ir atsakomybę prisiima, o jei ne, tai privalėjo sutartimi ir jos pasekmėmis pasidomėti. Dėl mokėjimo palūkanų ir negautų pajamų priteisimo ieškovė laikosi pozicijos, jog Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal Sutartį ir tapus prievolės šalimi, ji įgijo teisę naudotis visomis pradinei kreditorei Sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis, ir pareigą pagrįsti pradinės kreditorės negautas pajamas (nuostolius) ieškinyje tinkamai įgyvendino. Dėl administravimo mokesčio priteisimo ieškovė pažymėjo, jog šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė dėl protingumo kriterijus ir įstatymų reikalavimus atitinkančio sutarties administravimo mokesčio dydžio, kuris nepažeidžia nei atsakovės, nei pradinės kreditorės interesų, jis aiškiai nurodomas ir sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. nurodoma bendra administravimo mokesčio suma per visą sutarties laikotarpį, o mokėjimo grafike išskirta grafa, kurioje nurodomas administravimo mokestis per mėnesį, taigi, administravimo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta Sutartyje.
5. Atsakovė teismo nustatytu terminu byloje tripliko nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Ieškovės atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei bei jos atstovams nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, ieškovė prašė nagrinėti bylą jos atstovams nedalyvaujant, byla išnagrinėta ieškovės UAB „Legal Balance“ atstovams ir atsakovei B. Z. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės AB „TF Bank“ ir atsakovės 2019 m. birželio 6 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 704675835, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 10 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui (metinė palūkanų norma: 13,80 proc.). Bendra vartojimo kredito kaina – 13 715,42 Eur, kuri išdėstyta 60 kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis, mokant 228,25 Eur dydžio įmokas per mėnesį (248,67 Eur pirma įmoka), bei kurią atsakovė turėjo grąžinti iki 2024 m. birželio 20 d. Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 23 d. įspėjimo matyti, jog atsakovė buvo įspėta dėl susidariusio įsiskolinimo ir sutarties nutraukimo, o atsakovei toliau nevykdant savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė AB „TF Bank“ 2023 m. spalio 23 d. pranešimu Sutartį vienašališkai nutraukė.
8. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo-perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovei Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntus pranešimą. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis)
Dėl negrąžinto kredito
9. Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovė Sutarties 1.1., 4.1.1. bei 3.1. papunkčiais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose.
10. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad iki šios dienos atsakovė nėra grąžinusi 2 733,85 Eur kredito. Atsakovė pateiktame atsiliepime šios aplinkybės neginčijo. Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės grąžinti jai suteiktą kreditą neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 733,85 Eur negrąžinto kredito suma.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų
11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 41,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 4,90 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. birželio 20 d. Kredito sutartį nutraukus 2023 m. spalio 23 d., ieškovė už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo atsakovei 41,13 Eur mokėjimo palūkanas.
12. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kaina neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodyti argumentai dėl to, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos turėtų būti mažinamos, pripažintini nepagrįstais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 41,13 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.).
Dėl administravimo mokesčio
13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 144,89 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.). Mokėjimo grafike numatytas 40,00 Eur mėnesinis sutarties administravimo mokestis, kuris yra žinomas jau sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties Bendrosios dalies 1.3.10 papunktį, Sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo mokamas mokestis už sutarties ir įmokų administravimą, kuris nurodytas Specialiose sąlygose.
14. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog sąlyga dėl administravimo mokesčio mokėjimo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Iš Sutarties Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų yra aišku, kaip šiuo atveju administravimo mokestis buvo paskaičiuotas, t. y. jo dydis yra pastovus ir sudaro 40,00 Eur per mėnesį, taip pat aiški tokio mokesčio paskirtis, t. y. už sutarties ir įmokų administravimą. Be to, priešingai, nei teigia atsakovė, šiuo atveju administravimo mokestis yra skaičiuojamas būtent iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismas taip pat yra nurodęs, kad nutraukus sutartį, išnyko administravimo objektas, todėl atsakovas privalo mokėti administravimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-430-565/2022). Minėta, šiuo atveju Sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kaina, į kurią įskaičiuotas ir Sutarties administravimo mokestis, neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
15. Įvertinus tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę sumokėti administravimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 144,89 Eur administravimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
16. Be jau minėtų reikalavimų, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas palūkanų forma (13,80 proc. metinė norma), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 733,85 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 20 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė vartojimo kreditą turėjo grąžinti ir mokėti 4,90 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2024 m. birželio 20 d., tačiau pradinė kreditorė vienašališkai Sutartį nutraukė 2023 m. spalio 23 d. dėl to, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Pagal Sutartį mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės negautas pajamas sudaro Sutartyje iš anksto numatytos pelno palūkanos, o ne netesybos (delspinigiai), todėl nėra pagrindo jų mažinti atsakovės nurodytais argumentais. Be to, teismo vertinimu, ieškovė pagrindė, kad prieš sudarant sutartį atsakovė buvo supažindinta su sutarties sąlygomis, kadangi atsakovė atliko visus Sutartyje numatytus ir sutarties sudarymui reikalingus veiksmus, patvirtinančius jos valią sudaryti nurodyto turinio sutartį, nepasinaudojo jai suteikta teise per dvi dienas atsisakyti sutarties, gavo kredito sumą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) galėtų būti mažinamos. Laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 23 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. birželio 20 d.) sudarytų 21,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu Sutarties terminas yra pasibaigęs (2024 m. birželio 20 d.), ieškovei iš atsakovės priteistina fiksuota 21,82 Eur dydžio negautų pajamų suma, paskaičiuota už negrąžintą kredito dalį nuo 2023 m. spalio 23 d. iki Sutarties termino pabaigos – 2024 m. birželio 20 d. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
22. Ieškovė byloje patyrė viso 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 66,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
23. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 733,85 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris eurus 85 ct) negrąžinto kredito, 41,13 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 13 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 144,89 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 89 ct) administravimo mokesčio, 21,82 Eur (dvidešimt vieną eurą 82 ct) negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 941,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 26 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 308,00 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.