- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- T-29-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Nuteistasis
- J. T.
- Civilinis ieškovas
- K. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. įgaliotojo atstovo E. K. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-491/2010.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu J. T. (buvusi M.) buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Iš jos K. K. buvo priteista 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui tos pačios dienos nutartimi atmetus nuteistosios J. T. apeliacinį skundą.
Panevėžio apygardos teisme 2024 m. balandžio 9 d. buvo gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. įgalioto atstovo E. K. prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-491/2010 dėl K. K. priteistos 10571,13 Eur (35000 Lt) sumos neturtinei žalai atlyginti išieškojimo iš J. T., šiuo metu gyvenančios (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas E. K. prašė jų prašymą tenkinti. Nuteistoji prašė nukentėjusiojo atstovo prašymą atmesti.
Prašymas netenkinamas.
Europos vykdomasis raštas – tai pažymėjimas, pridedamas prie sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiško dokumento, kuris leidžia tokį sprendimą, susitarimą ar dokumentą laisvai platinti Europos Sąjungoje. Tokiu būdu šis pažymėjimas tampa sprendimų, susitarimų bei autentiškų dokumentų Europos teisminiu pasu. Europos vykdomojo rašto išdavimo taisykles reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas buvo sukurti vieningą Europoje galiojantį dokumentą neginčytiniems reikalavimams, kad nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis).
Pagal Reglamento 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį Reglamentas taikomas neginčytiniems reikalavimams civilinėse ir komercinėse bylose neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Ar byla laikytina civiline, sprendžiama atsižvelgiant į ginčo dalyką ir šalių santykių pobūdį. Tam neprieštarauja aplinkybė, jei civilinis ieškinys buvo teikiamas baudžiamojoje byloje (pal. ESTT sprendimą byloje Nr. C-172/91 – Sonntag). Taigi, Reglamente vadovaujamasi idėja, kad Europos vykdomojo rašto statusas gali būti suteiktas tik dėl teismo sprendimo, priimto dėl neginčytino reikalavimo. Dėl ginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto pažymėjimas negali būti išduodamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158-798/2017).
Motyvuojamoji dalis
Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.
Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti laikomas neginčytinu. Kaip matyti iš bylos, J. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriame buvo sprendžiamas jos kaltės klausimas, nesutiko su K. K. pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai priteistą neturtinės žalos dydį ji ginčijo šį nuosprendį skųsdama apeliacinės instancijos teismui. Taigi, iš esmės viso proceso metu J. T. prieštaravo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dydžiui, ko pagrindu yra vykdomas išieškojimas Lietuvos Respublikoje. Nors jos apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog reikalavimas buvo ginčytas. Tai sudaro pagrindą netenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. įgaliotojo atstovo E. K. prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-83-1076/2023).
Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį, kad Reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, nėra vienintelis tiesiogiai taikomas teisės aktas, kuriuo asmuo gali pasinaudoti. Tuo atveju, jei Europos vykdomasis raštas negali būti išduotas dėl tam tikrų sąlygų nebuvimo, asmuo gali tiesiogiai pasinaudoti 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pagal šiame reglamente numatytas procedūras, valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.
Svarbu paminėti ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 647 straipsnio 1 dalimi, pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tęsti išieškojimo vykdymą kitoje valstybėje, Lietuvoje Respublikoje nenustačius išieškojimo negalimumo fakto, nėra tikslinga. Taigi, siekiant pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus kitos valstybės teritorijoje pagal anksčiau minėtų reglamentų nuostatas, naują vykdomąjį dokumentą teismas gali išduoti tik grąžinus teismui anksčiau išduotą vykdomąjį raštą.
Galiausiai šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti duomenys, kad K. K. ir J. T. sudarė taikos sutartį, pagal kurią J. T. numatytos sąlygos ir tvarka turimai skolai (jos daliai) sumokėti. Dėl to, vadovaujantis CPK 595 straipsniu, šios nutarties nuorašas išsiunčiamas antstoliui susipažinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 805/2004,
nutaria:
Netenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. įgaliotojo atstovo E. K. prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-491/2010 dėl 10571,13 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti iš nuteistosios J. T. (buvusi M.).
Nutarties nuorašą išsiųsti antstoliui, J. T. (buvusi M.) ir E. K.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.