- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 1-81-491/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Civilinis ieškovas
- K. K.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius, Kęstutis Rakauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pardavėja –konsultante, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. M. 2010 m. kovo 3 d. apie 21.05 val., Utenos rajone, Vaikutėnų kaime, kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 140,380 kilometre, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo laikytis, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. K., dėl ko nukentėjusiajam K. K. dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo galvos smegenyse ir tarp galvos smegenų dangalų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam A. V. dėl galvos smegenų sukrėtimo, dešinio klubo sąnario srities sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino ir parodė, kad 2010 m. kovo 3 d. apie 21 val., kartu su A. V., jos vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), keliu Kaunas – Zarasai – Daugpilis važiavo nuo Zarasų link Utenos. Buvo blaivi. Važiuojant apie 90 km/h greičiu, pravažiavus Utenos rajone esantį Jataučių kaimą, dėl apledėjusios ir slidžios kelio dangos staiga jos vairuojamas automobilis tapo nebevaldomas. Ji bandė stabdyti ir suvaldyti automobilį, tačiau jis išvažiavo į priešingą eismo juostą, ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Atsipeikėjusi po įvykio pamatė, kad buvo sužaloti kartu važiavęs A. V. bei kitame automobilyje važiavęs K. K.. Po eismo įvykio ji bendravo su nukentėjusiaisiais, ir A. V. jai jokių pretenzijų nereiškė. Bendraudama su E. K. domėjosi nukentėjusiojo K. K. sveikata, norėjo jį aplankyti, tačiau E. K. paprašė to nedaryti. Dėl padaryto eismo įvykio gailisi, K. K. ieškinį dėl neturtinės žalos iš esmės pripažįsta, tik mano, jog prašoma atlyginti suma per didelė.
Nukentėjusysis K. K. parodė, kad 2010 m. kovo 3 d. apie 21 val., kartu su sūnumi E. K. ir jo drauge K. G. automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo iš Utenos į Dusetas. Vairavo jo sūnus E. K.. Jis sėdėjo už jo galinėje sėdynėje, buvo prisisegęs saugos diržą, K. G. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kelio danga buvo apledėjusi ir slidi. Pravažiavus Vaikutėnų miestelį sūnus pasakė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis slysta link jų, pajuto du smūgius į galvą. Po to atsipeikėjęs matė greitosios pagalbos automobilį, labai svaigo galva, buvo bloga. Įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas, apie 4 mėnesius buvo gydomas Utenos ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, po to reabilitacijoje. Šiuo metu geria vaistus nuo galvos skausmo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis prarado regėjimą kairiąja akimi ir nieko negirdi dešiniąja ausimi, be kitų pagalbos sunkiai vaikšto, sutriko koordinacija.
Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio metu jis vairavo tėvo automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Kaunas – Utena – Zarasai iš Utenos į Dusetas. Buvo blaivus, važiavo atsargiai, nes buvo tamsu, kelio danga buvo slidi ir apledėjusi. Pravažiavus Vaikutėnų kaimą jis pamatė, kaip sumėtė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Jis dar bandė stabdyti, bet minėtas automobilis priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinį kairį kampą. Po eismo įvykio jis pamatė sužalotą savo tėvą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę medikai tėvą išvežė į Utenos ligoninę. Jis pats eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, pretenzijų kaltinamajai neturi. Iki įvykio sveikata nesiskundęs jo tėvas tapo invalidu, kuriam reikia nuolatinės priežiūros ir pagalbos.
Liudytoja K. G. apie įvykio aplinkybes davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas E. K.. Ji patvirtino, kad jokių pretenzijų kaltinamajai neturi.
Įvykio vietos apžiūros protokolas įrodo, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susidūrė E. K. vairuojamo automobilio judėjimo juostoje. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, asfaltuotame kelio ruože, padengtame plikledžiu ir sniegu (6 – 13 b.l.).
Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad susidūrimo metu J. M. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) priekiniu dešinės pusės kėbulo kampu trenkėsi į E. K. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo priekinę kairę pusę. Abiejų automobilių padangos žieminės ir atitinka tuo metų laiku automobiliuose naudojamoms padangoms keliamus reikalavimus (14 – 22 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialistas išvadoje Nr. G171/10(08) konstatavo, jog K. K. eismo įvykio metu buvo padarytos veido kraujosruvos, atviras įspaustinis kaktikaulio lūžimas ir kaukolės pamato lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje ir tarp galvos smegenų dangalų, dešinės alkūnės ataugos lūžimas. Minėti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (29 – 30 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvada Nr. G130/10(08) patvirtina, kad A. V. eismo įvykio metu buvo padaryta kaktos kraujosruva ir nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio klubo sąnario ir sėdmens sumušimas. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymas (40 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistų išvados Nr. T-A998/10(01) ir Nr. T-A999/10(01) patvirtina, kad eismo įvykio metu J. M. ir E. K. automobilius vairavo būdami blaivūs (49, 60 b.l.).
Iš dokumentų kopijų matyti, kad J. M. ir E. K. turėjo teises vairuoti lengvuosius automobilius, eismo įvykio metu jų vairuoti automobiliai nustatyta tvarka buvo praėję techninę apžiūrą (50, 53, 68, 71 b.l.)
Draudimo liudijimo Nr. AJA3056914 kopija patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas UAB (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (70 b.l.).
2010-09-06 informacija iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2010-08-31 nukentėjusiajam K. K. draudimo kompanija pervedė 9986,08 Lt sumą, iš kurios 8112 Lt yra skirta patirtai neturtinei žalai kompensuoti (106 – 118 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Aukščiau paminėti bylos įrodymai, kurių šio proceso dalyviai iš esmės ir neginčijo, pilnai įrodo, kad kaltinamoji J. M., būdama blaivi, vairuodama automobilį, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, iš jų – K. K. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Dėl neatsargių kaltinamosios veiksmų atsirado pasekmės, numatytos BK 281 str. 3 d., todėl kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal šią teisės normą.
Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti iš kaltinamosios 47000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, kalta dėl jos yra J. M., todėl ji privalo žalą atlyginti. Byloje surinkti nukentėjusiojo sveikatos būklę po įvykio atspindintys dokumentai patvirtina, kad K. K., įskaitant ir reabilitaciją, po įvykio buvo gydomas iki 2010-07-08, t.y. daugiau kaip 4 mėnesius. Jis neteko 80 % darbingumo, praktiškai negirdi viena ausimi ir nemato viena akimi, po galvos traumos sutriko atmintis, orientacija ir koordinacija, priverstas vaikščioti su ratukine vaikštyne arba lazda su kito asmens pagalba. Taigi, pasekmės šio nukentėjusiojo sveikatai neabejotinai sukėlė jam ne tik didžiulius fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažino bendravimo galimybes. Įvertinus jas bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamosios kaltė yra neatsargi; nors ji ir dirba, tačiau jos turtinė padėtis nėra gera (atlyginimas nedidelis, savarankiško turto neturi); draudimo kompanija nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai kompensuoti pervedė 8112 Lt; o taip pat – į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiojo K. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios priteistina 35000 litų dydžio suma.
BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI
J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę J. M. teismas vadovaujasi BK 41, 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Ji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo sužaloti du žmonės, vienas iš jų – sunkiai. Tačiau, ji neteista, administracine tvarka nebausta, įvykio metu ir dabar dirba ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip pareiginga, kruopšti, sąžininga ir punktuali darbuotoja, nustatyta tik jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl ji baudžiama bausme be laisvės atėmimo – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas šios bausmės vidurkis (BK 47 str. 3 d. 5 p.).
Iš kaltinamosios K. K. kaip proceso išlaidos išieškomi 1000 Lt nukentėjusiajam atstovavusio advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos yra realios ir pagrįstos (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas
NUSPRENDĖ:
J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir nubausti ją 20 MGL, t.y. 2600 litų, dydžio bauda, įpareigojant ją baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo jai neskirti.
Priteisti iš J. M. nukentėjusiajam K. K. 35000 (trisdešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš J. M. nukentėjusiajam K. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.