Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-297/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui A. K., išvadą duodanti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. K. palaikė ieškovo reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas labai myli vaikus L. ir A. K., nori su jais bendrauti, tačiau tam trukdo atsakovė, kuri neleidžia jam jų lankyti ir važiuoti pas jį. Neprieštaravo, kad ieškovas savaitgaliais atsivežtų vaikus į namus ir su jais bendrautų, o ji prižiūrėtų juos kaip savus.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinį, tačiau siūlė nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais L. ir A. K. tvarką su privalomu pereinamuoju laikotarpiu, kadangi tai geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir užtikrintų jų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiosios teisės normas ir nustatė bendravimo tvarką, neatitinkančią nepilnamečių vaikų L. ir A. K. interesų. Nurodė, kad apklausos teisme metu vaikai išreiškė norą su tėvu bendrauti kitokia nei ieškinyje prašoma tvarka, savo nuomonę motyvavo, vaikai yra pakankamai brandūs, sugebantys logiškai mąstyti, turi pažiūras ginčo klausimu, geba apsispręsti, suvokti savo elgesio pasekmes. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neįrodė, jog vaikų nuomonės susiformavimui turėjo įtakos atsakovės veiksmai, nevertino, kad vaikų nuomonė byloje atitiko svariausio įrodymo statusą, neatsižvelgė į vaikų aiškią ir pagrįstą nuomonę dėl bendravimo su ieškovu ir prioritetą suteikė ieškovo, tačiau ne vaikų interesams. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, nenustatė realios ieškovo ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos, neatskleidė realių priežasčių, dėl kurių yra nutrūkęs ieškovo ir vaikų bendravimas, nenustatė vaikų brandumo išreikšti jų nuomonę, netyrė vaikų nuomonės susiformavimo priežasčių, nustatė abiem vaikam identišką bendravimo tvarką, neatsižvelgdamas į tai, kad jų amžius yra skirtingas, skirtingi santykiai su tėvu ir skirtingi individualūs poreikiai. Laiko teismo spendimą negaliojančiu, kadangi į procesą nebuvo įtraukta nepilnametė L. K., kuri yra 14 metų amžiaus - įgijusi dalinį civilinį veiksnumą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Institucijos duodančios išvadą, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra L. K. ir sūnumi A. K. tvarką.

Civilinio kodekso 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t. y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.), vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 str.), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (CK 3.180 str.). CK 3.170 str. 4 d. siekiama išspręsti ginčą tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, kai tėvai gyvena skyrium. Tokio ginčo dalyku gali būti ne bendravimo ir auklėjimo būdas, kadangi tai numatyta įstatyme, bet sąlygų, kurioms esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nustatymas. Įstatymas numato, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į vaikų interesus ir įvertino tas pasekmes, kurios gali kilti, nenustatant vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, pagrįstai pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-900-849/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, besitęsiantys nuo 2009 m. (tuomet atsakovė su vaikais išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo), ieškovo ir vaikų bendravimas yra labai sudėtingas, emocinis ryšys beveik nutrūkęs, vaikai nenori su juo bendrauti, ypač duktė L. K.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į šalių ir vaikų paaiškinimus duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo šių įrodymų pagrindu padaryta išvada, mano, jog pagrindinė problema yra vaikų tėvų nesugebėjimas susitarti, nekonfliktuoti, o į šią konfliktinę būseną yra įtraukti vaikai, kurie palaiko atsakovės pusę. Teisėjų kolegija mano, kad vaikų nenoras bendrauti su ieškovu labiau susijęs su argumentais, kurie liečia šalių tarpusavio santykius (teismo procesai, tėčio gyvenimas su kita moterimi, su kuria jie turi kitą vaiką, tėčio mamos (senelės) netinkamas elgesys), o ne vaikų santykius su ieškovu, be to, tikėtina, kad atsakovė bei jos dabartinė šeimyninė aplinka formuoja neigiamą ieškovo, kaip tėvo, įvaizdį (vaikai nurodo, kad tėvui atvykus į namus jis visada susipykdavo su mama dėl ko jie negalėjo bendrauti, vėliau mama tėvui uždraudė ateiti pas juos į namus, vaikai išsako pykčio, nenoro bendrauti argumentus tokius, kurių patys negali prisiminti, žinoti arba nurodo aplinkybes, kurių net nebuvo arba buvo kitokios, t. y. tėtis vaikų neparvežė iš mokyklos, nepasisveikino turguje, nenuvežė į kiną, neatėjo į mokyklos susirinkimus), kas apsunkina ryšio tarp ieškovo ir vaikų atstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir ieškovo paaiškinimus, nustatė, kad dukra L. K. atsisako tiesiogiai bendrauti su ieškovu, tačiau sutinka su bendravimo tvarka per psichologę, o sūnus A. K. sutinka su bendravimo tvarka dalyvaujant sesei L. K..

Teisėjų kolegija, įvertinusi konfliktiškus šalių santykius, sąlyginai išreikštą dukros L. K. ir aiškiai išreikštą sūnaus A. K. norą bendrauti su ieškovu, tai, kad apeliantė iš esmės nededa pastangų atkurti vaikų ir ieškovo tarpusavio ryšį, jų bendravimą (nors būtent ji, kiekvieną dieną bendraudama su vaikais, turėdama vaikų pasitikėjimą, galėtų labai padėti šio ryšio atstatymui, tačiau kaip vaikai nurodė, kad ji visiškai nekalba apie tėvą), kad tiesioginis bendravimas nevyksta (nevyko), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pereinamąjį tėvo ir vaikų bendravimo laikotarpį dalyvaujant psichologui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka yra prievartinė ir neatitinkanti vaikų norų ir interesų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant itin sudėtingiems ir įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovo tiesioginis bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal jo prašomą nustatyti maksimalią bendravimo tvarką gali pakenkti nepilnamečių vaikų interesams, tačiau siekiant užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius bei atkurti vaikų ir tėvo emocinį ryšį, tikslinga nustatyti privalomą pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas bendrautų su vaikais dalyvaujant psichologui. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma, tačiau, įvertinus vaikų būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalus vaikų bendravimas su tėvu, labiausiai atitinka vaikų interesus. Apskritai, spręsdama nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu klausimą, kolegija pažymi, jog dėmesį būtina atkreipti į tai, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad vaikų bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, vaikai išreiškia neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu ir tik dėl to nenori su juo bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog geriausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiks šešių mėnesių pereinamasis bendravimas per psichologę, kadangi vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, o per šį laikotarpį galimai sumažės vaikų priešiškumas ieškovui, o to nepadarius negalima vertinti, kad vaikų bendravimas su tėvu yra prieštaringas vaikų interesams.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.1. punktą, nustatant, kad ieškovas, atsižvelgdamas į savo ir vaikų užimtumą, bendrauja su vaikais du kartus per mėnesį po vieną valandą Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre dalyvaujant psichologui iki psichologas pateiks išvadą, kad vaikai gali bendrauti su tėvu pagal jo siūlomą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo tvarką, nurodo, kad teismas neturi galimybės nuspręsti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių nustatytas minimalus tėvo ir vaikų bendravimas per psichologą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas vietoje pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio datos įrašyti sąlyga „iki psichologas pateiks išvadą, kad vaikai gali bendrauti su tėvu pagal jo siūlomą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo tvarką“, yra sąlyginis sprendimas, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms, todėl yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikams turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai.

Dėl apeliantės prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.2. punkte nustatytą pavedimą atsakovei V. K. pirmus tris pereinamojo laikotarpio mėnesius, nuvežti vaikus L. ir A. K. į Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrą ir juos pasiimti, šią pareigą pavedant vykdyti ieškovui (vaikų tėvui), kadangi ji dėl užimtumo darbe negalės šio teismo įpareigojimo įvykdyti. Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp ginčo šalių ir nepilnamečių vaikų yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, tarp jų nėra susikalbėjimo, tarp nepilnamečių vaikų ir ieškovo yra priešiškumas, todėl sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog ji negali vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.2. punkte nustatyto pavedimo, neatitinka jos pačios nurodomoms aplinkybėms ir nepilnamečių vaikų interesams. Apeliantė ne kartą yra nurodžiusi, kad vaikai ieškovo bijo ir su juo bendrauti nenori ir kad ji deda visas pastangas skatindama vaikus su juo bendrauti, tačiau teismui nustačius pavedimą, ji jo šalinasi ir teigia, kad negalės jo vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir į tai, kad susitikimo su psichologu data ir laikas yra derinami atsižvelgiant į šalių ir vaikų užimtumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų ir ieškovo (tėvo) tarpusavio santykius, pagrįstai nusprendė, kad pirmus tris mėnesius vaikus pas psichologą nuveža ir iš jo pasiima būtent atsakovė V. K., nes su ja vaikai jaučiasi saugūs. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.2. punkte nustatyta tvarka geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl apeliantės prašymas atmestinas, išaiškinant, kad ji turi dėti visas pastangas siekdama atkurti vaikų ir ieškovo tarpusavio ryšį, jų bendravimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant bendravimo su vaikais tvarką, būtina atsižvelgti į vaikų poreikius ir interesus. Nagrinėjamoje byloje vaikai jau yra ankstyvosios paauglystės amžiuje, kai jiems svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais kartu praleidžiamas laikas, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu gali kelti jų pyktį ir nepasitenkinimą. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvui yra sunku rasti bendrą kalbą su vaikais, o esant tokiam sudėtingam bendravimui, jų sąlyčio taškų tolygiai mažėja. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl tėvas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų amžius ir poreikiai yra labai skirtingi, išaiškina, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, todėl pasibaigus pirmosios instancijos teismo nustatytam šešių mėnesių pereinamajam bendravimo laikotarpiui, tėvai tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nei teismo sprendimu nustatyta ir kreiptis dėl jos pakeitimo, svarbiausia, kad ta bendravimo tvarka labiausiai atitiktų ir nepažeistų vaikų interesų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka ir sąlygomis, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaikų interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaikų interesams, pavyzdžiui, vaikams būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą, užklasinius būrelius ir pan., tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų teisių ir interesų.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo. Vadovaujantis CK 2.5 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylose dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepilnamečiai nuo keturiolikos metų savarankiškai ginti savo teisių negali, nes jie neturi visiško civilinio veiksnumo (CPK 38 str. 3 d.). Ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo gali paduoti vienas iš jo tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.194 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl sprendžia, kad apeliantės argumentas dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo, atmestinas.

Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl vaikų bendravimo tvarkos su jų tėvu nustatymo.

Apeliacinį skundą atmetus atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. K. sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 300 Eur (b. l. 116), trečiasis asmuo A. K. sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 200 Eur (b. l. 120). Tokie išlaidų dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatas, nustatančias maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius. Šių išlaidų atlyginimas jiems priteisiamas iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.