Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, atsakovei V. K., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, išvadą duodančios institucijos atstovei D. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui A. K., išvadą duodanti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinį, tačiau siūlė nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais L. ir A. K. tvarką su privalomu pereinamuoju laikotarpiu, nes tai geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir užtikrintų jų interesus. Išvadoje nurodė, kad ieškovas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Simno sen., Alytaus rajone, ieškovo motinai priklausančiame 5 kambarių ir virtuvės name su daliniais patogumais (tualetas lauke). Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitiniai prietaisai, tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis. Ieškovo šeimoje auga dukra A. K., gim. 2011-11-25. Ieškovas yra įregistravęs savo ūkį, iš ūkio veiklos gauna nuolatines pajamas. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais L. ir A. K. gyvena nuosavame 2 kambarių ir virtuvės bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitiniai prietaisai. Sūnus A. turi atskirą kambarį, dukra L. nakvoja pas senelę iš motinos pusės I. M., kuri gyvena tame pačiame name 3 kambarių bute ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovo teigimu atsakovė neleidžia jam susitikti su vaikais, juos nuteikia prieš tėvą, jis pats vaikams paskambina, su jais pasikalba, parašo vaikams SMS žinutes. Pasikalbėjus su vaikais, paaiškėjo, kad jie su tėvu nenori bendrauti, jų teigimu jie nejaučia tėvo meilės, susitikę neturi apie ką kalbėtis. Institucijos nuomone tėvo su vaikais ryšiai yra atitolę. Norint stiprinti tarpusavio ryšius, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Šiuo metu nustačius maksimalų bendravimą, esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, į kuriuos yra įtraukti ir jų nepilnamečiai vaikai, bus padaryta didelė žala vaikų vystymuisi. Abiejų tėvų besitęsiantys tarpusavio konfliktai vaikams L. ir A. K. formuoja neigiamą požiūrį į tėvą, dėl to susiformavo jų priešiškumas tėvui ir nenoras su juo bendrauti. Atkuriant vaikų ir tėvo emocinį ryšį būtina psichologo pagalba. Pažymėjo, kad nors atsakovės teigimu ji nedraudžianti vaikams bendrauti su tėvu, tačiau atsakovė ir neskatina vaikų to daryti, nors turėtų (b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovė V. K. yra vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-03-03 sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatyta, kad atsakovė netrukdys ieškovui bendrauti su vaikais. Detali bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta; šalys susitarė, kad abu tėvai rūpinsis vaikų L. ir A. auklėjimu, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, spręs tarpusavio susitarimu (b. l. 5-8). Ieškovas nurodo, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimo netrukdyti jam bendrauti su vaikais, gražiuoju susitarti šiuo klausimu su atsakove jam nepavyko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2010-03-03 teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad šalių nesutarimus dėl ieškovo bendravimo su vaikais lemia ieškovo ir atsakovės įtempti, konfliktiniai santykiai ir abiejų šalių nebendradarbiavimas, nesuvokimas, kad vaikų interesai turi būti viršesni už jų tarpusavio nuoskaudas. Šalys dėl asmeninių nesutarimų nesugeba elgtis taip, kad jų vaikai jaustųsi saugiai, kad nebūtų pažeista vaikų teisė išsaugoti šeimos ryšius su abiem tėvais. Teismo posėdžių metu šalys dėl tėvo nedalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais nebuvimo kaltino viena kitą. Ieškovas teigia, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su vaikais, tačiau teismo nuomone, ir pats ieškovas neišnaudoja visų galimybių bendrauti su vaikais, nesiekia jų palankumo, turėdamas galimybę juos nuvežti ar parvežti iš mokyklos, to nedaro, nesidomi vaikų pasiekimais moksle, nedalyvauja mokykloje rengiamuose tėvų susirinkimuose, nesirūpina vaikų turiningu laisvalaikiu. Atsakovė nurodo nedraudžianti vaikams bendrauti su tėvu, tačiau ji ir neskatina vaikų to daryti, nors būtent atsakovė, su kuria vaikai nuolat gyvena, turi didžiausią galimybę įtakoti vaikus ir ji turėtų juos parengti bendravimui su tėvu (CK 3.170 str. 3 d.). Tuo tarpu atsakovė, nepalankiai atsiliepdama apie ieškovą, formuoja vaikams neigiamą ieškovo, kaip tėvo, įvaizdį, kas apsunkina bendravimą tarp ieškovo ir vaikų. Tokią išvadą teismas daro remdamasis ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais apie atsakovės draudimą atvykti ieškovui pas vaikus, be to, tai patvirtina ir pačios atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovo motinos S. K. dovanos, skirtos sūnui Audriui, grąžinimą, įtraukiant į tai nepilnamečius vaikus, taip pat liudytojos I. M. parodymai apie susiklosčiusius akivaizdžiai sudėtingus santykius su ieškovu ir jo motina. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Tačiau šalių asmeniniai konfliktai nėra priežastis riboti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Jau minėta, kad įstatymas (CK 3.170 str. 1 d.). suteikia abiems tėvams lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Iš šalių paaiškinimų seka, kad jos nesutaria dėl ieškovo bendravimo su vaikais. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, tokiu atveju bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Pagal CK 3.175 str. 2 d. nuostatas teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių neigiamų ieškovo charakterio savybių, žalingų įpročių ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti skyrium nuo vaikų gyvenančio ieškovo bendravimą su vaikais ir dėl kurių ieškovo maksimalus bendravimas su vaikais L. ir A. keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems jų interesams. Nors teismo posėdžio metu išklausyti vaikai L. ir A. K. išreiškė nuomonę, kad bendrauti su tėvu jie norėtų minimaliai ir tik savo namuose, dalyvaujant psichologui, tačiau, teismo manymu, vaikų noras, kurio suformavimui didelę įtaką turėjo neigiamas atsakovės nusistatymas ieškovo atžvilgiu, šiuo atveju prieštarauja pačių vaikų interesams ir jų teisei bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su vaikais bendraus savo namuose (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su šeima. Atsakovė teigė, kad ieškovas anksčiau smurtavo jos atžvilgiu, jis neturi įgūdžių bendrauti su vaikais, kad ieškovo namuose nėra elementariausių patogumų, sąlygos antisanitarinės, tačiau visas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, o iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir atstovės paaiškinimų matyti, kad gyvenimo sąlygos pas ieškovą vaikams tinkamos, ieškovas neveltėdžiauja, yra įregistravęs ūkį ir ūkininkauja, augina gyvulius, iš ūkio veiklos gauna pajamas. Nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra pagrįstas ir tenkintinas, nustatant ieškovą siūlomą bendravimo tvarką, tik patikslinant atskiras jos formuluotes taip, kad nekiltų neaiškumų vykdymo procese, o taip pat nustatant, kad ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 1.1. p. nurodytą dieną – trečiadieniais ieškovas vaikus į jų gyvenamąją vietą grąžina ne 21 val., o 20 val., kadangi įvertinus vaiko A. K. amžių, abiejų vaikų dienotvarkę, poilsio laiką, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytas vaikų grąžinimo laikas – 21 val. yra per vėlus.

Kartu teismas konstatuoja, kad remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada ir įvertinus teismo posėdžio metu išklausytų šalių vaikų išsakytą nuomonę dėl santykių su tėvu bei bendravimo su juo, yra pagrindas sutikti su atsakovės argumentais, kad šiai dienai ieškovo tiesioginio bendravimo su vaikais nustatymas nėra tikslingas dėl vaikų priešiškumo tėvui ir dėl to, kad staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti vaikus, jie gali jaustis nesaugiai. Akivaizdu, kad ieškovo bendravimas su vaikais L. ir A. yra nutrūkęs ir iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad prie to prisidėjo abu tėvai. Tėvai turi mokytis bendrauti be konfliktų, nekelti praeities, nekaltinti vienas kito dėl to, kas buvo, ir tik laikydamiesi tokių taisyklių jie gali pasiekti sėkmę bendravime. Jeigu vaikai matys, kad tėvai kalba, bendrauja, kad jiems abiems rūpi vaikų interesai, mokykla, būreliai, vaikai priims, kad jiems artimiausi žmonės gali tai daryti, jie irgi įsitrauks į tai. Motina turėtų rasti kitas bendravimo formas, o ne tik poziciją „nedraudžiu vaikams bendrauti su tėvu, vaikai patys nenori bendrauti su tėvu“, nes tokiu atveju visa atsakomybė užkraunama vaikams, o tai jiems yra per didelis krūvis. Šiuo metu ieškovui su vaikais, ypač su dukra L., sunku rasti bendrą kalbą, o esant tokiam sudėtingam bendravimui, jų sąlyčio taškų tolygiai mažėja. L. nurodo, kad galėtų bendrauti su tėvu tik dalyvaujant psichologui, A. nurodo, kad liktų pas tėvą tik kartu su sese L.. Taigi, šiuo metu vaikai nenori bendrauti ir likti vieni su tėvu, taip pat jie nori būti kartu, o ne po vieną. Teismo nuomone, esant itin sudėtingiems ir įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovo tiesioginis bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal jo prašomą nustatyti maksimalią bendravimo tvarką gali pakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad siekiant užtikrinti vaikų interesus ir bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek vaikams, tiek abiems jų tėvams šiuo metu reikalinga specialisto (psichologo) pagalba, todėl tėvo bendravimo su vaikais L. ir A. tikslios tvarkos nustatymas su privalomu pereinamuoju laikotarpiu geriausiai atitiks jų interesus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius bei atkurti vaikų ir tėvo emocinį ryšį, tikslinga nustatyti privalomą pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas bendrautų su vaikais L. ir A. du kartus per mėnesį po vieną valandą Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre, esančiame Alytuje, Vytauto g. 20, dalyvaujant psichologui, kurį pavestina parinkti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal šalių pateiktas kandidatūras, o šalims jų nepateikus, psichologą turėtų parinkti pati institucija. Už konsultacijas/susitikimus, jeigu jie bus mokami, šalys įpareigotinos mokėti lygiomis dalimis. Ieškovo ir vaikų susitikimuose atsakovė nedalyvauja. Atsakovė įpareigotina pristatyti vaikus L. ir L. į Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrą bendravimui su ieškovu nustatytu laiku. Tuo atveju, jeigu atsakovė negalės pristatyti vaikų nurodytu laiku, arba jeigu ieškovas negalės atvykti į susitikimą, šalys privalo ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoti apie tai viena kitą bei psichologą ir suderinti kitą konsultacijų dieną, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du susitikimai. Teismas mano, kad 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis būtų pakankamas minėtiems ryšiams atstatyti. Taip pat pažymėtina, kad šalims visuomet išlieka teisė (galimybė) prašyti pakeisti teismo nustatytą tėvo su vaikais bendravimo tvarką.

CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. CPK 93 str. 4 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo kaip tėvo teisių gynimo, o atsakovė nesiekė ginčo išspręsti taikiai, neteikė savo siūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl darytina išvada, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas iš esmės dėl netinkamų atsakovės veiksmų (neveikimo) (CPK 93 str. 4 d.). Tuo pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo iš esmės yra tenkintas, teismui nustačius privalomą pereinamąjį laikotarpį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 41,76 Eur (144,20 Lt) žyminis mokestis (b. l. 10), o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 100 Eur už advokato pagalbą (b. l. 66, 67) neatlygintinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.). Šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro10,97 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-269 str., 270 str., teismas

nusprend ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-900-849/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatyti ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Nustatyti ieškovo A. K. bendravimo su vaikais L. K. ir A. K. šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį:

1.1. ieškovas A. K. bendrauja su vaikais L. K. ir A. K. du kartus per mėnesį po 1 (vieną) valandą Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre, esančiame Alytuje, Vytauto g. 20, dalyvaujant psichologui. Konkrečią susitikimų (konsultacijų), t. y. A. K. bendravimo su vaikais L. ir A. datą ir laiką paskiria psichologas, atsižvelgdamas į šalių ir vaikų užimtumą. Atsakovė V. K. susitikimuose nedalyvauja, tačiau psichologas gali įtraukti į susitikimus ir atsakovę.

1.2. Parinkti psichologą pavedama Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal šalių pateiktas kandidatūras, o jeigu šalys jų nepateikia ar jos nėra tinkamos, psichologą parenka pats Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiga apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos būtų mokamos, nustatoma abiems šalims lygiomis dalimis. Parinkti psichologą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, šalys pateikti psichologo kandidatūrą Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmo susitikimo su psichologu datą ir laiką nustato Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, šalys privalo nustatytu laiku nuvykti į susitikimą Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre (Alytuje, Vytauto g. 20). Vaikus pas psichologą nuveža ir iš jo pasiima atsakovė V. K.. Suėjus trims pereinamojo laikotarpio mėnesiams, nuvežti vaikus L. ir A. K. į Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrą ir parvežti atgal į vaikų gyvenamąją vietą gali bet kuris iš vaikų tėvų, esant jų bendram susitarimui. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nustatytu laiku nuvykti į Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du ieškovo susitikimai su vaikais.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti sekančią ieškovo A. K. bendravimo su vaikais L. K. ir A. K. tvarką:

2.1. ieškovas A. K. bendraus su vaikais L. K. ir A. K. kiekvieną savaitę trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val., vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą;

2.2. ieškovas A. K. bendraus su vaikais L. K. ir A. K. kas antrą savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą;

3.3. ieškovas A. K. turi teisę savo eilinių atostogų metu su nepilnamečiais vaikais L. K. ir A. K. bendrauti dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų;

4.4. vasaros atostogų mokykloje metu tėvai su vaikais L. K. ir A. K. bendraus tokia tvarka: porinių metų liepos mėnesį vasaros atostogas su vaikais leis V. K., o rugpjūčio mėnesį - A. K., neporinių metų liepos mėnesį vasaros atostogas su vaikais leis A. K., o rugpjūčio mėnesį - V. K.;

5.5. švenčių metu tėvai su vaikais L. K. ir A. K. bendraus tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmąją dieną su vaikais švenčia V. K., o antrąją šių švenčių dieną nuo 9.30 val. iki 21.00 val. – A. K., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje; neporiniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmąją dieną nuo 9.30 val. iki 21.00 val. su vaikais švenčia A. K., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, o antrąją šių švenčių dieną – V. K.;

6.6. A. K. turi teisę švęsti vaikų neporinį gimtadienį tą pačią dieną, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą, jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, A. K. turi teisę švęsti vaikų neporinį gimtadienį tik laisvu nuo pamokų metu. Šalys įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiems tėvams pasveikinti vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti vaikų gimimo dieną;

7.7. A. K. nesant galimybės bendrauti su vaikais dėl jų ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią suderintą dieną. Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos, komandiruotės, ligos ir pan.) šalių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama;

8.8. V. K. įpareigojama leisti A. K. nekliudomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais (susitikimo metu, telefonu, per skype programą), nedaryti neigiamos įtakos vaikų nusistatymui ir nuomonės formavimui tėvo atžvilgiu.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės V. K. 41,76 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 76 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. K. 10,97 Eur (dešimt eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.