Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjo A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 173 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą 2021-05-14 Nr.(21.222 Mr) 1FR1043-1601, 2020-06-08 atliktas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (toliau - bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), operatyvus patikrinimas. Bendrovės faktinio tikrinimo metu atlikto 2021-05-27 nustatyta, kad bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (pakeista iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gamybinės veiklos teritorijoje lauko sąlygomis rasta įrengtos bendrovės 4 antžeminės vertikalios technologiškai sujungtos plastikinės po 10000 1 naftos produktų (kuro) talpyklos “Swimer“, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Talpykloje Nr. 2 įrengta kuro kolonėlė - skaitliukas (apskaitos įrenginys “Arccan KDP100“), siurblys su žarna ir pistoletas kurui įpilti. 2021-05-27 tikrinimo metu pagal bendrovės apskaitos dokumentus kuro talpyklose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo laikoma iš viso 18970.20 l dyzelino. Bendrovė dyzelinius degalus įsigyja iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“, atsigabena iš AB “ (duomenys neskelbtini)“ akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), bei naudoja nurodytu adresu dirbančiose transporto priemonėse - hidrauliniuose ekskavatoriuose, frontaliniuose krautuvuose, šakiniuose krautuvuose, kt. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo talpyklų įrengimo bendrovėje 2020 m. rugsėjo mėn. iki tikrinimo 2021 m. gegužės mėn. 27 d. bendrovė pagal tiekėjo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei akcizų apskaičiavimo dokumentus įsigijo bei į talpyklas atsigabeno 302032 1 (prie +15 C) naftos produktų (dyzelino). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos e.vmi portalo autorizuotos srities “Mano VMI“ informacinių sistemų duomenimis bendrovė prieš pradėdama eksploatuoti talpyklas kaip kuro objektą bei laikyti jose naftos produktus nepateikė prašymo bei kuro talpyklų neregistravo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento teritoriniame skyriuje (toliau - AVMI teritoriniame skyriuje). Tokiu būdu, prieš pradedant bendrovei laikyti dyzelinius degalus talpykloje, neužregistruotoje AVMI teritoriniame skyriuje pažeista VMI prie LR FM viršininko 2009-08-07 įsakymu Nr.VA-56 patvirtintų “Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklių“ 9.3 p.; VMI prie FM viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų “Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 8 p. reikalavimai. Už kuro objektų registravimą mokesčių inspekcijoje atsakinga bendrovės finansų direktorė A. A.. Tokiais veiksmais A. A. padarė nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje.

A. A. atstovas paaiškino, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo prašo bylą nagrinėti dalyvaujant vien atstovui. Jis perdavė A. A. poziciją, jog ji kaltę pripažįsta ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Prašė atsižvelgti į tai, jog VMI pareigūnų atlikto operatyvaus patikrinimo metu atskleisti trūkumai buvo to paties patikrinimo metu iškart pašalinti, įvykdant poįstatyminių aktų reikalavimus. Į tai, kad pažeidimas buvo tik formalaus pobūdžio, žala mokesčių sistemai nepadaryta ir, pašalinus nurodytus pažeidimus, užkirstas kelias tokioms neigiamoms pasekmėms ateityje. Į tai, kad už tokio pobūdžio pažeidimą atsakomybėn traukiama pirmą kartą, yra charakterizuojama itin teigiamai. Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, mano jog yra visi teisiniai ir faktiniai pagrindai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti.

Byloje pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pripažįsta, jog dėl netinkamo įstatymų traktavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro talpos nebuvo registruotos VMI ir nebuvo teikiama AKC 412 ataskaita. Nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galvojo, kad to nereikia, kai kuras naudojamas savo reikmėms. Nurodo, jog ji atsakinga už šių klausimų teisingą įgyvendinimą pagal savo pareiginius nuostatus, todėl jai turi būti skiriama bauda (b. l. 9).

Nustatytas faktines aplinkybes, padarius ANK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 21135551444, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 3-4), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 5), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222Mr) FR1042-1661 (b. l. 7-8), A. A. paaiškinimas (b. l. 9), Finansų direktoriaus pareiginiai nuostatai Nr. ADM-11 (b. l. 12), kita bylos medžiaga. Asmenybę charakterizuoja administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 10-11).

ANK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimus arba veiksmus, kuriais siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žyminčius požymius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 8 punkte įtvirtina, kad kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – AVMI) Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka. Tiesioginio tiekimo atveju, kai kuro objektą (talpyklą) eksploatuoja produktus pristatantys asmenys, kuro objektą (talpyklą) turi įregistruoti kuro objekto (talpyklos) savininkas.

Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė A. A. yra atsakinga įmonėje už buhalterinės apskaitos tvarkymą, apmokėjimo operacijų teisėtumą, jų įforminimą reikalaujama tvarka (UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020-05-26 įsakymas Nr. 40/P finansų direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. ADM-11 12.4. punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, A. A., kaip įmonėje atsakingas asmuo už šio pažeidimo padarymą, trauktina administracinėn atsakomybėn.

Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 173 straipsnio 1 dalyje, požymius.

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą bei ją individualizuodamas, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes.

Pagal ANK 173 straipsnio 1 dalį pažeidėjui numatyta bauda nuo 390 iki 6000 Eur. Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius teisės aktų reikalavimo nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas. Teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, vadovaujasi Administracinių nusižengimų kodeksu. Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 173 straipsnyje, nepatenka. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teismo vertinimu, yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.). Šioje normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Šios nuostatos realizuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

Kaip jau buvo minėta aukščiau, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet vien šios aplinkybės konstatavimas negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

A. A. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punktą, nes objektyviai nustatyta, jog dėl jos kaltės prieš pradedant bendrovei laikyti dyzelinius degalus talpykloje, neužregistruotoje AVMI teritoriniame skyriuje, pažeisti aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimai. Nors pažeidimai nustatyti, tačiau nebuvo nustatyta, kad šiuo pažeidimu buvo siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomas akcizų lengvatos. Taip pat, nustačius nurodytą pažeidimą, jis buvo nedelsiant pažalintas, įvykdant prievoles, kylančias iš teisė aktų.

Byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų anksčiau bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat nenustatyta ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ir tai leidžia spręsti, kad tai buvo atsitiktinis nusižengimas, nepadaręs žalos, padarytas tiesiog tinkamai neišsiaiškinus teisės aktų reikalavimų ir jų iki patikrinimo neįvykdžius. Todėl teismas, įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, šiuo konkrečiu atveju daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį nei numatyta ANK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, o paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą (ANK 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 34 straipsnio 6 dalis). Analogiška praktika formuojama ir Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-21 nutartyje Nr. AN2-104-606/2020.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.