- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- AN2-104-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00029-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. G. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. įsigijo 44 965 litrus šildymui skirto lengvatinio dyzelinio kuro, jį laikė 10 m³ talpykloje, neužregistruotoje apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. V. G. dvisienę kuro talpyklą 10 000 FUDPS įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DPT000297, ji į eksploatacija įvesta 2018 m. birželio 12 d. Talpykla naudojama prie grūdų džiovyklos, ji įsigyta 2018 m. liepos 29 d. iš AB „(duomenys neskelbtini) “ pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija SF-S08 Nr. 092744. Grūdų džiovykloje džiovinami kviečiai, rapsai ir pupos. V. G. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 4 ir 8 punktų reikalavimus, t. y. V. G. kaip kuro objekto (talpyklos) eksploatuotojas/savininkas, prieš pradėdamas laikyti naftos produktus, kuro objektą (kuro talpyklą) privalėjo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimą ir už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje, jam administracinės nuobaudos neskirti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2.1.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal inkriminuoto padaryto administracinio nusižengimo metu galiojusią ANK 173 straipsnio 1 dalies redakciją, pažeidėjui buvo numatyta bauda nuo 300 iki 5800 Eur, o pagal šiuo metu galiojančią ANK 173 straipsnio 1 dalies redakciją numatyta bauda nuo 390 iki 6000 Eur, dėl to priimta ginčijama teismo nutartis yra neteisėta, kadangi šiuo metu galiojanti ANK 173 straipsnio 1 dalies redakcija nelaikytina švelnesniu įstatymu, nes jos sankcijoje numatyta žymiai didesnė maksimali bauda nei ankstesnėje redakcijoje. ANK 3 straipsnis apibrėžia šio kodekso galiojimo laiką, 1 dalyje nurodydamas, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.
2.2.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas įvertinus ANK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
2.3.Apeliantas teigia, kad jis aktyviai dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamame operatyviniame patikrinime padėdamas jiems aiškintis visas aplinkybes, pateikdamas dokumentus, paaiškinimus. Nurodo, kad jis neįregistravo talpyklos ne siekdamas išvengti atsakomybės ar panašiai, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, dėl VMI atstovės suteiktos klaidingos oficialios konsultacijos, kuri išdavė leidimą. Dėl to jis stipriai išgyvena, gailisi, nevengia kaltės, pašalino padarytas klaidas po to, kai patikrinimo metu buvo paaiškinta, kad ši talpa turi būti įregistruota. Žala niekam nepadaryta. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 punkto nuostatomis, prašo teismo laikyti ši pažeidimą mažareikšmiu. Taip pat nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius teisės aktų reikalavimo nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas. Įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima, priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti.
2.4.Apeliantas nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą Valstybinė mokesčių inspekcija išdavė jam leidimą lengvatiniam kurui įsigyti, suteikdama klaidingą informacija, kad nereikia įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje minėtos talpyklos, taip jį suklaidino. ANK 21 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose.
2.5.Apeliantas pažymi, kad jis įsigijęs 10 m³ talpyklą iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, nuvykęs į Valstybinę mokesčių inspekciją paklausė, ar reikia įregistruoti šią talpyklą VMI, tai patvirtina 2020 m. vasario 3 d. talpyklos įregistravimo kuro objekto, Kuro talpyklų, degalų išdavimo sumuojamųjų skaitiklių ir apskaitos žurnalų registravimo pažyma, objekto Nr. (duomenys neskelbtini). Jam buvo atsakyta, kad nereikia, nes tai laikytina kaip bakas, nes būtent šis bakas yra neatsiejama dalis grūdų džiovyklos, kurioje džiovinami kviečiai, rapsai ir pupos, tai patvirtina išduotas leidimas nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. lengvatiniam kurui įsigyti, iš viso 44 965 litrų. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė negalėjo išduoti leidimo lengvatiniam kurui įsigyti, kol nebus įregistruota minėta jo įsigyta talpykla. Nepasitikėti minėta Valstybinės mokesčių inspekcijos atstove jam nebuvo jokio pagrindo, kadangi buvo išduotas leidimas lengvatiniam kurui įsigyti.
2.6.Apeliantas taip pat nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis; 2 dalyje nustatyta, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūra atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.
2.7.Apeliantas pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių elgesį po pažeidimo padarymo, kad buvo imtasi operatyvių veiksmų tam, jog būtų pašalinti nustatyti pažeidimai, jam paskirta per didelė nuobauda, ji būtų didelė našta šeimai, jo prižiūrimiems tėvams su negalia. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m rugsėjo 25 d. nutarimai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011), mano, kad nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.9.Apelianto teigimu, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinei nuobaudai keliami tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti teismui visai neskyrus administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Akcizų administravimo departamento direktorius Ž. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal inkriminuoto padaryto administracinio nusižengimo metu galiojusią ANK 173 straipsnio 1 dalies redakciją, pažeidėjui buvo numatyta bauda nuo 300 iki 5800 Eur, o pagal šiuo metu galiojančią ANK 173 straipsnio 1 dalies redakciją numatyta bauda nuo 390 iki 6000 Eur, t. y. sankcijoje numatyta žymiai didesnė maksimali bauda nei ankstesnėje redakcijoje.
7. Pagal ANK 173 straipsnio 1 dalį naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimas arba veiksmai, kuriais siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žyminčius požymius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki šešių tūkstančių eurų (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.).
8. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punkte numatyta, kad kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka. Tiesioginio tiekimo atveju, kai kuro objektą (talpyklą) eksploatuoja produktus pristatantys asmenys, kuro objektą (talpyklą) turi įregistruoti kuro objekto (talpyklos) savininkas. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 8 punktą, šiuo atveju V. G. kaip kuro objekto (talpyklos) eksploatuotojas/savininkas, ne įsigijęs, bet būtent prieš pradėdamas laikyti naftos produktus, kuro objektą (kuro talpyklą) privalėjo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad V. G. įsigijo 44 965 litrus šildymui skirto lengvatinio dyzelinio kuro nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., t. y. įsigijęs kuro jį ir pradėjo laikyti 10 m³ talpykloje, jos neįregistravęs apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ne anksčiau kaip nuo 2019 m. balandžio 15 d., todėl jam teisingai ir pagrįstai buvo taikyta ANK 173 straipsnio 1 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.
9. Apeliaciniu skundu V. G., vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 punkto nuostatomis, prašo teismo laikyti jo padarytą nusižengimą mažareikšmiu. Nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius teisės aktų reikalavimo nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas.
10.Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pažymi, kad teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, vadovaujasi Administracinių nusižengimų kodeksu. Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 173 straipsnyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo V. G. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.
11.Apeliantas taip pat teigia, kad jis neįregistravo talpyklos ne siekdamas išvengti atsakomybės ar panašiai, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes VMI atstovė, kuri išdavė leidimą lengvatiniam kurui įsigyti, suteikė klaidingą oficialią konsultaciją (ANK 21 straipsnis).
12.ANK 21 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad asmuo tik tuomet neturi atsakyti už nusižengimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Šiuo atveju objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vertinamu atveju V. G. buvo pateikta klaidinga viešojo administravimo subjekto konsultacija, t. y. išaiškinimas, kad kuro objekto (talpyklos) nereikia įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, o vien tik apelianto pateikta pozicija apie tai, kad jam buvo pateikta klaidinga informacija, nėra pakankamas pagrindas spręsti asmens atleidimo nuo administracinės atsakomybės klausimą ANK 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, kartu ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nėra teisinio pagrindo. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.).
14.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
15.Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
16.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
17.Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
18.Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
19.Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
20.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą jam motyvuoja tuo, kad jis neįregistravo talpyklos ne siekdamas išvengti atsakomybės ar panašiai, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, suprasdamas, kad talpykla laikytina kaip bakas, nes būtent šis bakas yra neatsiejama dalis grūdų džiovyklos, kurioje džiovinami kviečiai, rapsai ir pupos. Be to, apeliantas buvo įsitikinęs, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nebūtų galėjusi išduoti leidimo lengvatiniam kurui įsigyti, kol nebuvo įregistruota minėta jo įsigyta talpykla. Dėl padaryto nusižengimo jis labai išgyvena, gailisi, kaltės nevengia, pašalino padarytas klaidas po to, kai patikrinimo metu buvo paaiškinta, kad ši talpa turi būti įregistruota, žala niekam nepadaryta, jo įmonė veikia nuo 1999 metų. Be to, jis slaugo savo sunkiai sergančius tėvus, išlaiko du nepilnamečius ir du pilnamečius sūnus, iš jų vienas mokosi.
21.Pažymėtina, kad tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikia pasirūpinti artimais giminaičiais, ir tai yra papildoma finansinė našta, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
22.Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad V. G. formaliai pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punktą, nes objektyviai nustatyta, jog V. G. prieš pradėdamas laikyti kuro talpykloje žemės ūkiui skirtą lengvatinį kurą, neįregistravo kuro talpyklos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka. Tačiau akcentuotina, kad pagal ANK 173 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė, jei tokiu pažeidimu siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomas akcizų lengvatos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad V. G. siekė panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomas akcizų lengvatos.
23.Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad V. G. pateikė PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias 44 965 litrų lengvatinio kuro įsigijimą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., įsigytas šildymui skirtas lengvatinis dyzelinas buvo laikomas prie grūdų džiovyklos pastatytoje kuro talpykloje, kuri įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą (b. l. 4–5). Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas patvirtina, kad kuro talpykla į eksploataciją buvo įvesta 2018 m. birželio 12 d. (b. l. 12). Pažymėtina, kad patikrinimo metu VMI darbuotojai, atsižvelgdami į išdžiovintą ir parduotą derliaus kiekį (3 386 tonos) ir įsigytą lengvatinio šildymo kuro kiekį (44 965 litrai), nustatė, kad visas įsigytas šildymui skirtas kuras buvo panaudotas grūdų, rapsų ir pupų džiovinimui (b. l. 4–5). 2020 m. vasario 3 d. V. G., susipažinęs su operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotais duomenimis, tą pačią dieną minėtą kuro talpyklą užregistravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b. l. 5, 46). Byloje duomenų, kad V. G. anksčiau būtų buvęs baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, nėra. Taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ir tai leidžia spręsti, kad tai buvo atsitiktinis V. G. nusižengimas, nepadaręs žalos, padarytas tiesiog jam tinkamai neišsiaiškinus minėtos kuro talpyklos įregistravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tvarkos.
24. Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį nei numatyta ANK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, t. y. paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą (ANK 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 34 straipsnio 6 dalis).
25.Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimas keistinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimą pakeisti.
V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 390 Eur dydžio baudą – panaikinti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis neskundžiama.