- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-254-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14455-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla M. J. atžvilgiu nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. J. buvo kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobė svetimą turtą – medieną, o būtent: 2018 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 20 iki 21 dienos, (duomenys neskelbtini), iš N. B. ir I. N. bendros nuosavybės teise priklausančio miško valdos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nupjovė tris medžius: vieną beržą, vieną klevą ir vieną drebulę bei pagrobė 3,15 kubinių metrų medienos, bendros 400 Eur vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroras Arminas Elijošius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 31d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.
2.1. Skunde nurodoma, kad neturint atitinkamos kvalifikacijos atlikus specialių miškininkystės žinių reikalaujančius skaičiavimus buvo padarytos klaidingos išvados dėl nupjautų medžių vertės. Nutraukus bylą, tiek gynybai, tiek ir kaltinimui buvo atimta galimybė teikti įrodymus, kviesti liudytojus, specialistus įrodinėjant nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, keisti kaltinimą tikslinant pagrobtos medienos vertę.
2.2. Skunde pažymima, kad miškininkystė yra ne tik specifinė ūkinės veikos sritis, bet ir mokslas, ilgamečių mokslinių tyrimų eigoje sukūręs įvairias medienos kokybės bei jos vertės nustatymo metodikas. Nesant duomenų apie rąsto laibgalio skersmenis, medienos skirstymas į rūšis nesunkiai atliekamas taikant specialias lenteles pagal skersmenis kelme, tai ir buvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų, kurių pateiktais duomenimis ir buvo remtasi atliekant skaičiavimus.
2.3. Skunde teigiama, kad nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi šiuo atveju neaktualiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžių rūšis kainų nustatymo“. Stačio (nenukirsto) miško kainos yra taikomos medienos pirkėjui, o ne jos vagiui. Neegzistuoja precedentų, kad sunkvežimį plytų iš statybvietės pavogusiam asmeniui teismas išskaičiuotų iš jo pagrobto turto vertės vagies patirtas transporto nuomos išlaidas, jo paties darbo vertę vagystės metu sukraunant šias plytas į automobilio kėbulą. Todėl medienos vagystės atveju neturi būti taikomos stačio miško kainos.
2.4. Skunde nesutinkama su teismo panaudotu medienos apskaičiavimo būdu pagal internete rastas medienos pardavimo kainas. M. J. turėjo tikslą pavogtą medieną panaudoti malkoms, tačiau jis iš miško išvilko trijų medžių rąstus, kurių tūrio didžiąją dalį sudarė padarinė mediena, kurios vertė yra nepalyginamai didesnė nei malkų. Padarinės medienos pagrobimo atveju turi būti skaičiuojama reali medienos vertė, o ne kaltinamojo naudai perskaičiavus pagrobtos medienos tūrio atitikmenį malkinės medienos kaina.
2.5. Skunde nurodoma, kad apskaičiuojant M. J. pagrobtos medienos vertę pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Raseinių miškų urėdijos urėdo 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu patvirtintų mažmeninės medienos kainas 2018 m. pirmam pusmečiui, gaunama 229,50 Eur suma. Skaičiavimas atliktas specialisto –VĮ Raseinių miškų urėdijos medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininko. Nors minėtas urėdo įsakymas yra taikomas būtent šios įmonės medienai, o M. J. pagrobtos medienos savininkai dėl medienos vertės gali turėti kitokią nuomonę, tačiau pagal minėtą įsakymą apskaičiuota mediena gali būti orientyru apie rinkos kainas buvusias vagystės metu būtent šiame regione. 229,50 Eur suma viršija 3 MGL (150 Eur), todėl teismo išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra neteisinga.
2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje klaidingai nurodytas jos apskundimo terminas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 318 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 313 straipsniu dėl nutarties nutraukti baudžiamąją bylą apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 20 dienų, o ne per 7 dienas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
3. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, jame neturi būti esminių trūkumų, kurie sudarytų kliūtį teisingam sprendimui priimti. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-693/2018, 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018, 9 punktas). Vertinama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jei jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-696/2017, 9 punktas)
4. Tais atvejais, kai kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamų reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, pirmosios instancijos teismas gali bylą perduoti prokurorui tiek pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, tiek ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis) Jei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinį skundą, nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi negrąžino bylos prokurorui, tuomet apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas) Bylos perdavimas prokurorui dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio 3–5 punktuose nustatytiems reikalavimams pats savaime nereiškia nuteistojo padėties pabloginimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-699/2016)
5. Nagrinėjamu atveju prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė teismui. (b. l. 189–192) Teisėjos rezoliucija byla perduota nagrinėti teismo posėdyje. (b. l. 194) Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje bylą nagrinėjanti teisėja atkreipė proceso dalyvių dėmesį į tai, kad „neaiški kaltinimo formuluotė dėl pagrobtos medienos.“ Posėdyje dalyvavęs prokuroras sutiko, kad „kaltinimo tekstas yra ydingas.“ Prokuroras pripažino, kad būtina patikslinti pagrobto turto rinkos vertę, todėl prašė bylą perduoti prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsniu reikalavimų. Kiti proceso dalyviai tam neprieštaravo. (b. l. 211–212) Sugrįžęs iš pasitarimų kambario teismas paskelbė apie priimtą nutartį, kurioje nurodoma, kad nukentėjusioji jokių įrodymų dėl jai padarytos turtinės žalos nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokį žalos dydį jai apskaičiavo ir nurodė ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja. Įvertinęs veikos padarymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-204 „Dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžių rūšis kainų nustatymo“ nuostatas bei viešai skelbiamais duomenimis internete portale skelbiu.lt apie vidutinę mišrių lapuočių malkų kainą, padarė išvadą, kad pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL (150 Eur) dydžio, todėl nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, o pradėtas baudžiamasis procesas nutrauktinas. (b. l. 213–215) Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu ir padaryta išvada, kad pagrobtos medienos vertė mažesnė nei 3 MGL, todėl pateikė savo argumentus dėl pagrobtos medienos vertės apskaičiavimo. Prokuroro teigimu, nutraukus bylą proceso dalyviai neteko galimybės teikti įrodymus dėl pagrobtų medžių vertės bei atitinkamai keisti kaltinimą. (b. l. 224–226)
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jei asmuo svetimame miške neteisėtai iškerta medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL dydį, ir juos pasisavina, tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės – požymius ir kvalifikuojami pagal atitinkamą BK178 straipsnio dalį. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585-677/2015 ir joje nurodyta teismų praktika) Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė yra vienas iš BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, kad ikiteisminio tyrimo metu pagrobtos medienos vertė nustatyta remiantis vien tik nukentėjusiosios, kuri teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, kaip įvertino pagrobto turto vertę, parodymais, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punkte numatytų reikalavimų, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pagrobto turto rinkos vertė, nesurinkti šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai.
7. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už ikiteisminį tyrimą. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas) Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamajam, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme pats prokuroras prašė grąžinti jam bylą, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (b. l. 211–212), todėl byla grąžintina prokurorui.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nagrinėjamu atveju nepagrįstai teismas priėmė nutartį. Atitinkamai tai lėmė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime buvo nurodyta netinkama apskundimo tvarka. Nepaisant to, tai nesutrukdė prokurorui pasinaudoti teise skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teismui, todėl tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartis naikintina ir bylą perduotina prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pagrobto turto vertės apskaičiavimu.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 d dalies, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Nustatyti 2 mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.