- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1928-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03745-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- „BTA Insurance Company“ SE, UAB „Senamiesčio ūkis“
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo civilinėje byloje ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 2666,00 Lt žalai atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010-02-17 įvykio metu nukritus sniegui nuo namo, esančio Universiteto g. 2/18, Vilniuje, buvo apgadintas ieškovo draudėjui R. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis TOYOTA CAMRY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas yra administruojamas atsakovo, todėl atsakovui kyla prievolė atlyginti dėl minėto automobilio apgadinimo atsiradusią žalą. Įvykio metu automobilis TOYOTA CAMRY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovo kasko draudimu. Ieškovas išmokėjo draudėjui 2666,00 Lt draudimo išmoką automobilio apgadinimu padarytai žalai atlyginti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str., 6.266 str. įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu (b.l. 55-57) ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo. Nurodė, kad 2010-03-01 policijos raštas Nr. 10-14-S-3167 „Dėl TOYOTA CAMRY valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 24) nepatvirtina žalos atsiradimo priežasties, nes jame nenurodytos įvykio aplinkybės. Minėto rašto turinys nepatvirtina, kad policijoje buvo atliktas įvykio aplinkybių tyrimas, t. y. kad gauto pareiškimo duomenų patikslinimui atlikti LR BPK 168 str. 1 d. numatyti veiksmai: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo išreikalauti duomenys ar dokumentai, atlikta pareiškėjo apklausa. Kaip matyti iš minėtame rašte pateiktos policijos pareigūnų informacijos, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti taip pat vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. pagrindu. Todėl minėtas policijos raštas nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovo draudėjui priklausančio automobilio apgadinimo priežastis – sniego lavinos nuo namo stogo kritimas, o priešingai – patvirtina, jog minėtas automobilis galėjo būti apgadintas dėl trečiųjų asmenų baudžiamųjų nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2010-03-01 rašte nurodyta, jog policijoje registruotame R. D. pareiškime buvo nurodyta, kad nukritęs sniego gabalas apgadino tik automobilio variklio dangtį ir stogą; nei stoglangio, nei stiklo apgadinimo dėl minėto įvykio nurodyta nebuvo. Taigi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina nei įvykio priežasties, nei kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos dydžio ir masto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui pateikta tik 2012 m. kovo 2 d. (b.l. 20), t. y. praėjus daugiau nei dviem metams nuo žalos atsiradimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, apeliaciniu skundu (b.l. 61-64) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6. 266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, o valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-365/2007). Nurodo, kad byloje ginčo nėra ir atsakovas pripažįsta, kad jam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti namą, nuo kurio nukrito sniegas. Nurodo, kad teismo išvada, kad automobilį apgadino tretieji asmenys yra niekuo nepagrįsta. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad sniegą nuo stogo numetė (tyčia ar neatsargiai) tretieji asmenys, todėl pagal BPK 3 str. 1 d. tyrimas nepradėtas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 407 str. apima veikas numatytas BK 187, 188 straipsniuose dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Nurodo, kad nėra aišku kokiu įrodymu teismas vadovavosi darydamas išvadą dėl trečių asmenų nusikalstamų veikų dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Taip pat nurodo, kad nėra aišku, kaip policijos oficialiame rašte nurodytos aplinkybės dėl žalos padarymo vietos, būdo ir pasekmių, anot teismo tapo įrodymu, paneigiančiu nukentėjusios nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo sugadintas nuo namo nukritus ledui. Nurodo, kad neaišku kokį įrodymą vertino teismas darydamas išvadą, kad nenurodytas nei įvykio laikas, nei įvykio priežastis. Nurodo, kad automobilis buvo sugadintas, kai jis stovėjo, t.y. nedalyvavo eisme, todėl jo techniniai duomenys neturi nieko bendro su sniegu krintančiu nuo stogo. Nurodo, kad policija nėra ekspertinė įstaiga ir nenustatinėja žalos dydžio. Policijos pažymoje nurodyta, tai ką po įvykio matė ir pranešė nukentėjusioji. Įvykis įvyko vasario mėnesio vakarą (20.30 val.), todėl tikėtina, kad nukentėjusioji nepastebėjo, jog priekinis stiklas yra įskilęs, o stoglangį taip pat teks remontuoti. Taip pat pažymi, kad stoglangis yra sudėtinė stogo dalis. Taip pat nurodo, kad teismas pasisakydamas dėl R. D. melagingų parodymų, pasisakė dėl neįtraukto į bylą trečiojo asmens teisių ir pareigų. Taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai atliko jam priskirtas administravimo funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) naudojimo, laiku nenuvalė sniegą ir ledo varveklius nuo stogo, dėl ko nuo namo stogo nukritęs sniegas su ledu sugadino ieškovės automobilį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 67-69) prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog rašto turinys nepatvirtina, kad policijoje buvo atliktas įvykio aplinkybių tyrimas. Raštas tik patvirtina, kad R. D. kreipėsi į policiją dėl automobilio apgadinimo, tačiau R. D. policijai nurodytos įvykio aplinkybės (įvykio vieta, laikas, priežastis) nebuvo tirtos ir nustatytos. Taip pat nurodė, kad tai, jog kažkuris įrodymas įvertintas nepalankiai apeliantui, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas šį įrodymą įvertino neteisingai. Nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykis įvyko Taikos g. kieme, prie 38 namo Anykščių mieste. Atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ veiklos vieta yra Vilniuje, pastatų Anykščių mieste UAB „Senamiesčio ūkis“ neadministruoja. Be to, apeliantas (ieškovas) viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įvykis įvyko adresu Universiteto g. 2/18, Vilniuje. Atkreipiame dėmesį, kad panašus adresas, t. y. Taikos g. 28, Anykščiai, pranešime apie eismo įvykį-pretenzijoje nurodytas kaip pareiškėjos R. D. adresas. Toks apelianto painiojimasis dėl faktinių aplinkybių tik patvirtina, kad iš R. D. pranešimo apie eismo įvykį-pretenzijos negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje įvyko įvykis. Nurodo, kad R. D. pranešime paaiškino, kad „automobilis stovėjo kieme ir nuo šalia esančio namo stogo nukritusi lavina sniego apgadino automobilį“. Tačiau neaišku, kokio namo kieme automobilis stovėjo, nuo kurio konkrečiai šalia esančio namo sniegas nukrito. Taip pat neaišku, kokiu būdu R. D. nustatė automobilio sugadinimo priežastį. Nurodo, kad jokių įvykio schemų, planų, ar nuotraukų, iš kurių būtų galima nustatyti automobilio stovėjimo vietą įvykio metu, byloje nepateikta. Nurodo, kad automobilio būklė gali turėti įtakos nustatant žalos dydį. Nurodo, kad teismas nekonstatavo, kad R. D. pranešime nurodyta informacija yra melaginga. Tačiau vien šiame pranešime užfiksuoti duomenys nebuvo pakankamos įrodinėjimo priemonės ieškovo (apelianto) ieškiniui įrodyti. Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas (apeliantas) nebuvo nuvykęs į įvykio vietą, neužfiksavo įvykio aplinkybių, nepasirūpino įrodymų dėl žalos atsiradimo priežasties surinkimu ir išsaugojimu, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką neatlikęs įvykio aplinkybių tyrimo. Nurodo, kad ieškovas (apeliantas) pats elgėsi nerūpestingai, nedėjo reikiamų pastangų ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, surinkti reikiamus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad 2010-02-17 Vilniuje, Universiteto g. 2/18, buvo užfiksuotas automobilio Toyota Camry valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas. Minėtas automobilis buvo apdraustas sausumos transporto priemonių draudimu, sutarties Nr. TPD 032744. Ieškovas nurodė, kad šis apgadinimas įvyko dėl to, kad nuo namo esančio Vilniuje, Universiteto g. 2/18, stogo nukrito sniego gabalas. Pastatą esantį Vilniuje, Universiteto g. 2/18, administruoja atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis”.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2010-03-01 raštas Nr. 10-14-S-3167 „Dėl TOYOTA CAMRY valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 24) nepatvirtina žalos atsiradimo priežasties, nes jame nenurodytos įvykio aplinkybės. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje esančiame minėtame rašte (b.l. 24) nurodytos esminės įvykio aplinkybės. Jame nurodoma, kad 2010-02-17 buvo užregistruotas R. D. pareiškimas dėl to, kad 2010-02-17 Vilniuje, Universiteto g. 2/18, nuo stogo nukritęs sniego gabalas apgadino automobilio Toyota camry valts. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir stogą. Minėtame policijos pranešime pateikta informacija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat jame nustatytomis ir aukščiau išvardintomis aplinkybėmis. Aplinkybę, kad sniegas nukrito nuo pastato esančio Vilniuje, Universiteto g. 2/18 stogo patvirtina ir pranešimas apie eismo įvykį – pretenzija (b.l. 21), transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktas (b.l. 22) bei draudiminio įvykio tyrimo aktas (b.l. 23), kur nurodyta kad žala automobiliui kilo dėl nuo pastato esančio Vilniuje, Universiteto g. 2/18 stogo nukritusio sniego.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad priimdamas išmokėti draudimo išmoką, ieškovas neatliko įvykio aplinkybių tyrimo, nenubraižė įvykio schemos, kurioje būtų užfiksuota automobilio buvimo vieta įvykio metu. Nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog įvykio metu ant atsakovo administruojamo namo adresu Universiteto g. 2/18, Vilniuje, stogo konstrukcijų buvo nepašalintos sniego sankaupos. Nenurodyta automobilio stovėjimo laikas, vieta, nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti pagal paskirtį. Tačiau šie pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai vertintini kritiškai, nes pateikti teismo nurodomus duomenis nagrinėjamu atveju nėra objektyvių galimybių. Nei apeliantas, nei draudimo sutartį sudaręs asmuo negalėjo numatyti apie įvyksiantį įvykį ir užfiksuoti sniego sankaupas ant stogo ar automobilio techninės būklės. Be to, byloje yra pakankamai duomenų apie įvykio vietą ir laiką (policijos raštas Nr. 10-14-S-3167 bei aktai kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės bei žalos mastas).
Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.
Apeliacinės instancijos teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad aplinkybės, jog 2010-02-17 nukritus sniego gabalui nuo pastato esančio Vilniuje, Universiteto g. 2/18 stogo ant R. D. automobilio TOYOTA CAMRY valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas „BTA insurance company“ sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi Nr. TPD 032744, buvo padaryta žala, yra įrodytos, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas.
Byloje esantys įrodymai, transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktas (b.l. 22), draudiminio įvykio tyrimo aktas (b.l. 23), žalos sąmata (b.l. 25-29) ir 2666 Lt mokėjimo nurodymas (b.l. 30) patvirtina, kad R. D. automobiliui 2010-02-17 buvusiam Vilniuje, Universiteto g. 2/18 buvo padaryta 2666 Lt žalą, kurią draudimo bendrovė visiškai atlygino ir įgijo reikalavimo teisę į asmenį dėl kurio kilo žala.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 įsakymu patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ (toliau – nuostatų) 4 p. įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pagal Vilniaus miesto tarybos 2005 m. sausio 19 sprendimu Nr. 1-655 patvirtintų ir 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-332 pakeistų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – taisyklės) 5.5. p. atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, privalo šalinti ledą nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 11.3. p. numatytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m. atstumu. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus.
Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).
Byloje konstatuota, kad įvykio metu atsakovas buvo namo, esančio Vilniuje, Universiteto g. 2/18, administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui, darytina išvadą, kad atsakovui nepašalinus sniego nuo stogo, nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl nuo namo stogo nukritusio sniego. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad nukentėjusioji automobilį buvo pastačiusi draudžiamoje vietoje. Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, būdamas atsakingas už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo, kieme, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė.
Nors atsakovas ir ginčija žalos dydį (draudimo išmoką), tačiau tiek ekspertizės akte užfiksuotas turto sugadinimas, tiek pateikta lokalinė sąmata rodo, kad dėl užkritusio sniego gabalo yra padaryta žala, o jos dydį, draudimo išmokos išmokėjimas. Atsakovas dėl žalos dydžio ekspertizės skirti neprašė. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus žalos padarymo mastą, nėra pagrindo abejoti apskaičiuotu 2666 Lt žalos dydžiu, kuris susidarė sniegui nukritus ant automobilio, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.
Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovui iš atsakovo priteistina 2666 Lt žalos atlyginimui.
Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-08-06 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo apelianto naudai priteistinas 80 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, bei 80 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t.y. iš viso 160 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovo „BTA Insurance company“ SE ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, į.k. 121452134, ieškovo „BTA insurance company“ SE, j.a.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius, naudai 2666 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 160 Lt bylinėjimosi išlaidų.