- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- I-1044-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02463-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir A. S., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 6 400 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (b. l. 2-12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. skunde ir patikslintame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus. Nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, juose trūko inventoriaus, todėl tekdavo stovėti eilėse. Duše blogai veikė vandens maišytuvai, sieteliai buvo surūdiję, nebuvo kilimėlių ar grotelių. Teigė, jog būriuose nėra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai. Parduotuvėje labai dideli prekių antkainiai. Pareiškėjo teigimu 2018 m. liepos 31 d. pataisos įstaigoje buvo organizuota masinė krata, kurios metu buvo sudaužytas pareiškėjo televizorius, suplėšytos ausinės. Patalpose pilna tarakonų ir blakių, iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklisdavo smarvė. Šaltuoju metų laiku buvo šalta, netinkamai organizuojamas nuteistųjų užimtumas. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 6 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) atsiliepime (b. l. 19-27) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nurodė, kad kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai įrengti visose įstaigos dušinėse ir pagal poreikį papildomi. Bendroje dušo patalpoje yra guminiai kilimėliai. Sulūžę dušų sanitarinių mazgų įrenginiai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Dušinėse yra vandens maišytuvai, kurių pagalba galima reguliuoti vandens temperatūrą. Ūkio skyrius neturi informacijos apie sklidusį blogą kvapą iš kanalizacijos šulinių ar valymo įrenginių. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Įstaigos 2-ame sektoriuje poilsio kambarių nėra, tačiau nuteistieji laiką gali leisti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore. Įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rūbus dušinėje. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius drabužius. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose. 9, 16 ir 20 būriuose prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimas nėra privalomas. Evakuaciniai išėjimai bei gaisrinės instrukcijos numatyti ir paskelbti visuose būriuose. Įstaigos 2-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose įrengta centrinė šildymo sistema, taip užtikrinant tinkamą gyvenamųjų patalpų temperatūrą, esant būtinumui iš duodami papildomi šildytuvai. Nurodė, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pravieniškių PN-AK nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais bei būtiniausiais reikmenimis įrengtose parduotuvėse veiklą vykdo patalpų nuomos viešojo konkurso būdu laimėtojai. Pravieniškių PN maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolę nuteistiesiems įrengtose parduotuvėse atlieka vadovaujantis tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėmis. Sudaryta komisija du kartus per mėnesį tikrina įstaigoje nuteistiesiems įrengtas parduotuves ir jose esantį prekių asortimentą bei kainas. Nustačius, kad nuteistiesiems įrengtose parduotuvėse maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės, kaip 10 procentų nei šių prekių kaina Pravieniškių kaimo esančioje parduotuvėje, įstaiga apie tai raštu informuoja paslaugos tiekėją su reikalavimu sumažinti kainas. 2019 m. vasario 14 d. rašte dėl papildomų duomenų pateikimo nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. 2-o sektoriaus 3 – iame lokaliniame sektoriuje buvo atliekama bendra 3-io lokalinio sektoriaus gyvenamųjų, buitinių ir pagalbinių patalpų krata. Remiantis 2018 m. liepos 31 d. atliktos planinės kratos gyvenamojoje zonoje protokolais Nr. 42-12935 ir Nr. 42-12882, 9-o būrio 3-ioje brigadoje televizorius ir ausinės nebuvo paimti. Nurodė, kad atsakovės atstovas neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į psichologinės tarnybos specialistus dėl to, jog būtų patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, papildomus nepatogumus, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos pataisos namuose. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovo atstovas prašo taikyti trejų metų senaties terminą bei skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (skundą teismui pateikė 2018 m. spalio 22 d.) patirtą neturtinę žalą. Atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, diskriminaciją, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. spalio 22 d. (b. l. 13). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2015 m. spalio 22 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2015 m. spalio 22 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 22 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 11¹.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2015 m. sausio 22 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (b. l. 28). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN 2-jo sektoriaus 20-o būrio 3-ąją brigadą, kurios plotas 53,28 kv. m, įrengta 17 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,13 kv. m (53,28/17) ploto, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN 2-jo sektoriaus 12-o būrio 1-ąją brigadą, kurios plotas 65,72 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui teko 3,12 kv. m (65,72/21) ploto, nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. liepos 11 d. buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN 2-jo sektoriaus 9-o būrio 4-ąją brigadą, kurios plotas 66,25 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui teko 3,15 kv. m (66,25/21) ploto, nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN 2-jo sektoriaus karantino patalpas, kurių plotas 40,69 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,13 kv. m (40,69/13) ploto, nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 22 d. buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN 2-jo sektoriaus 9-o būrio 3-ąją brigadą, kurios plotas 32,34 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,23 kv. m (32,34/10) ploto (b. l. 20, 85-86).
Taigi, pagal atsakovo pateiktus duomenis bei aukščiau įvardiną teisinį reglamentavimą galėtų būti vertinama, jog vienam nuteistajam tenkanti ploto norma nebuvo pažeista, tačiau atsakovės atstovo rašte dėl papildomų duomenų pateikimo (b. l. 82) bei 2019 m. vasario 5 d. pažymoje Nr. 42-1888 (b. l. 85) nurodyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. 12-o būrio 1-oje brigadoje gyveno 22 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 2,98 kv. m. (65,72/22) ploto.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. teko 2,98 kv. m (2 paras trūko 0,12 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose).
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo specialiai pritaikytų vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti savo drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Be to, kartą per savaitę nuteistųjų skalbiniai skalbiami centralizuotai (b. l. 19-27). Pareiškėjas skundų dėl drabužių džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje, todėl neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose buvo šalta.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 77-1676 (toliau ir Pažyma) nurodė, kad 2-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose įvestas centrinis šildymas, esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 24, 34). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl netinkamos temperatūros ar šildytuvo išdavimo, ar į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamos temperatūros. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl buvusios netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprūpinimu baldais. Pažymėjo, kad neturėjo kur laikyti asmeninius drabužius ir daiktus.
Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusias Aprūpinimo normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), stalas, sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos buvo aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad nuteistieji gana dažnai gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Šiuos argumentus atsakovo atstovas grindė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 33-35).
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino būtent su šiais pažeidimais. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nurodė, jog dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatūros, nebuvo skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti.
Aprūpinimo normose (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, jog dušinėje, be kita ko, turi būti guminiai kilimėliai, lentynėlė higienos reikmenims po 1 vnt./15 asmenų. Naujoje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, dušo lentynėlė prie kiekvieno dušo čiaupo, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.
Atsakovo atstovo pateiktoje pažymose (b. l. 33-35) nurodyta, kad 2 –o sektoriaus dušinėje sudėti guminiai, kilimėliai, ant sienų yra sumontuoti skysto muilo dozatoriai, kurie nuolat pildomi, vandens maišytuvo pagalba vandens temperatūra reguliuojama į nuteistųjų praustuves. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl inventoriaus trūkumo ar sanitarinių įrenginių būklės skundų atsakovui neteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami
Pareiškėjas skunde nurodė, jog vasaros vakarais iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklido labai nemalonus kvapas.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 22) bei Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 34) nurodė, kad ūkio skyrius neturi informacijos apie sklidusius blogus kvapus iš kanalizacijos šulinių ar valymo įrenginių. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netvarkingų konteinerių atmestini kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodė, kad bendrabutyje nebuvo įrengtas poilsio kambarys.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte numatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovo pateiktoje 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 77-1676 apie nuteistojo A. S. laikymo sąlygas nurodyta, kad 2 - ame sektoriuje poilsio kambariai nėra įrengti nuteistiesiems, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniame sektoriuje įrengtų suoliukų. Teismo nuomone, teisės aktų pažeidimas dėl poilsio kambario laikomas nustatytu.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių.
Tiek Higienos normos HN 76:2010 60 punkte, tiek Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V-974 redakcija; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Atsakovas pateikė į bylą 2014 m. lapkričio 18 d. Sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 92-94), sudarytą su UAB „Dezinfa“ bei 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-203 sudarytą su UAB „Deratizacija“ pagal kurių nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 100-107) matyti, jog ginčo laikotarpiu 2-o sektoriaus patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos tik 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2018 m. vasario 20 bei 2018 m. birželio 18d. ši aplinkybė patvirtina netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą, be to, minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti ir naikinami tarakonai, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad patalpose randama buitinių parazitų, o kontrolė dėl to vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose yra pagrįsti. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (blakių, tarakonų ir kt.) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami (ABTĮ 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtų priešgaisrinių priemonių.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju Pravieniškių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Taip pat yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl priešgaisrinių priemonių nebuvimo nekonstatuotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. Pravieniškių PN – AK vyko krata, kurios metu buvo paimtas jam priklausantis televizorius bei ausinės. Televizorius buvo grąžintas sudaužytas, o ausinės suplėšytos.
Atsakovės atstovas rašte dėl papildomų dokumentų pateikimo (b. l. 82-84) nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. vadovaujantis pataisos namu direktoriaus patvirtintu 2018 m. liepos planu Nr. LD-449, pataisos įstaigos 2-o sektoriuje buvo atliekama bendra gyvenamųjų, buitinių ir pagalbinių patalpų krata. Kratos metu televizorius bei ausinės paimti nebuvo. Nurodytas atsakovės atstovo aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti 2018 m. liepos 31 d. Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus atliktos planinės kratos gyvenamojoje, gamybinėje zonoje protokolai Nr.42-12935 ir Nr. 42-12882 (b. l. 89-90), iš kurių matyti, kad televizorius bei ausinės paimti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl paimtų bei sugadintų pareiškėjo asmeninių daiktų (televizoriaus bei ausinių) atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, jog Pravieniškių PN-Ak prekių antkainiai yra labai dideli.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais bei būtiniausiais reikmenimis įrengtose parduotuvėse veiklą vykdo patalpų nuomos viešojo konkurso būdu laimėtojai. Pravieniškių PN maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolę nuteistiesiems įrengtose parduotuvėse atlieka vadovaujantis tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėmis. Sudaryta komisija du kartus per mėnesį tikrina įstaigoje nuteistiesiems įrengtas parduotuves ir jose esantį prekių asortimentą bei kainas. Nustačius, kad nuteistiesiems įrengtose parduotuvėse maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės, kaip 10 procentų nei šių prekių kaina Pravieniškių kaimo esančioje parduotuvėje, įstaiga apie tai raštu informuoja paslaugos tiekėją su reikalavimu sumažinti kainas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, esančioje parduotuvėje dideli prekių antkainiai, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 2 paras (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d) buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat vertinamu laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 22 d.) 2-ame sektoriuje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, patalpose buvo buitinių parazitų.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė sveikatos pablogėjimą, orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., viso 2 paras buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat jog visą ginčo laikotarpį 2-ame sektoriuje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, patalpose buvo buitinių parazitų), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. S. (A. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2018 m. spalio 22 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.