- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-754-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00295-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- M. D.
- Atsakovas
- Z. P.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-754-253/2012
2012 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. patikslintą ieškinį atsakovui Z. P. dėl žemės sklypų ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kelis kartus keitė ieškinio reikalavimus, galutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2011-11-04 atliktus kadastrinius matavimus ir žemės sklypų planus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės M. D. 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Z. P.. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčo sklypų ribos yra aiškios, užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Teismas taip pat nustatė, kad įstatymas nesuteikia teismui teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Teismas vertino, kad ieškovė, siekdama pakeisti sklypų ribas ir pavedusi UAB „Inžineriniai matavimai“ sudaryti žemės sklypų planus, iš esmės siekė įrodyti, jog savavališkai pastatyta tvora yra pastatyta teisėtai ir jos žemėje. Ieškovė ne kartą tikslino ieškinius ir keitė reikalavimus, kurie buvo neaiškūs ir nekonkretūs, tačiau ir galutiniame patikslintame ieškinyje nenurodė tikslių reikalavimų, tiesiog prašė nustatyti sklypo ribas pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2011-11-04 parengtą jos žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju, ieškovės žemės sklypų plotai nepakito, o šių žemės sklypų ribos negali būti keičiamos kadastriniais matavimais. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys – ieškovės nuosavybės teise priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 1998 m. ir 1999 m., jokių įrodymų apie atliktų naujų 2011-11-04 kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka ieškovė teismui nepateikė, todėl esantys Registro duomenys laikyti galiojančiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. D. teismo prašo panaikinti 2011-12-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Inžineriniai matavimai“ 2011-11-04 atliktus kadastrinius matavimus ir teismui parengtus žemės sklypų planus. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, jog lyginant ginčo sklypų kadastrinius ir preliminarius matavimus aiškiai matosi, kad sklypų konfigūracija yra pakitusi, tačiau sklypų plotai išlaikyti. Nurodo, kad kai 2003 m. ir 2004 m. Z. P. pirko savo sklypus pagal buvusius riboženklius buvo užtverta vielinė tvora ir ginčo su atsakovu dėl to nebuvo, atsakovui perkant ginčo sklypus jų preliminarūs matavimai buvo atlikti matuojant nuo ieškovės užtvertos vielinės tvoros, o pastačius naują tvorą, ginčo ribos nepasikeitė. Atsakovas neatliko savo sklypų tikslių kadastrinių matavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jo sklypai sumažėjo ar kad atsakovo teisės būtų pažeistos. Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, o tai reiškia, kad žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos ir ginčo sklypų ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nustatyti visų buvusių riboženklių koordinates neįmanoma, nes jie sunaikinti, todėl nėra galimybės nustatyti, kur buvo ginčo sklypų ribos. Teismas neteisingai nustatė, kad ginčo sklypų ribos yra aiškios, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti LR CK 4.45 str. 1 d. nuostatas. Nurodo, kad 2011-11-04 ieškovė nenustatė naujų ginčo sklypų kadastrinių duomenų, o juos patikslino, papildydama viešajame registre nesančia informacija apie sklypų kampų koordinates, tačiau šių patikslinimų ji negalėjo įregistruoti viešajame registre, nes kilo ginčas su kaimynu dėl tikslių žemės sklypų ribų nustatymo. Tik po to, kai teismas išspręs ginčą dėl sklypų ribų, ieškovė galės viešajame registre įregistruoti patikslintus savo sklypų kadastrinius duomenis, todėl nesutinka su teismo išvada, kad negalima tikslinti sklypų kadastrinių duomenų tol, kol viešajame registre galioja ir nenuginčyti seni preliminarūs sklypų duomenys ir mano, kad teismas neteisingai šioje situacijoje taikė ir aiškino LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatas. Nurodo, kad teismas argumentuotai nevertino ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netyrė ieškovės reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmetė nepateikdamas detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos. Teismas, nurodydamas ir nemotyvuodamas, kad ginčo sklypų ribos yra aiškios, iš viso nesprendė sklypų ribų nustatymo klausimo, todėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. P. prašo atmesti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimo ir sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad jo sklypo ribos dar 2003-09-26 buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje ir nesikeitė. Apeliantės sklypų ribos visą laiką atitiko Z. P. sklypo ribas, tai patvirtina byloje esantys žemės sklypų abrisai ir planai. Atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisę į sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. įgijo tik 2005-02-23, betoninė tvora pastatyta pagal šio sklypo ribą, todėl apeliantės argumentas, kad matuota nuo šios tvoros yra klaidinantis teismą. Nurodo, kad pagal ieškovės pateiktą planą sumažės atsakovo sklypo plotas, tai patvirtina žemės sklypų planas, kuriame sulyginamos esamos ir ieškovės siūlomos sklypų ribos bei 2009-02-09 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 3. Nurodo, kad teismas pagrįstai netaikė LR CK 4.45 str. 1 d. nuostatų, kadangi sklypų ribos nustatytos galiojančiais ir registre įregistruotais dokumentais ir yra aiškios. Ieškovė nenurodo jokių priežasčių ar teisinio pagrindo pakeisti atsakovo sklypo ribas. Pažymi, kad pateikė įrodymą, kad M. D. pasistatė betoninę tvorą ant Z. P. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip savavališkai užėmė dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo, t. y. apie 0,2000 ha. Nustatant ribas pagal ieškovės pateiktą planą atsakovo sklypo plotas sumažėtų 20 a.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovei M. D. ir atsakovui Z. P. priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo. Apeliantė M. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinio reikalavimai netenkinti, ir teismo prašo LR CK 4.45 str. pagrindu nustatyti jai priklausančių dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Inžineriniai matavimai“ 2011-11-04 atliktus kadastrinius matavimus ir parengtus žemės sklypų planus. Nustačiusi bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais toliau nurodytais motyvais.
LR CK 4.45 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Šios įstatymo nuostatos taikymui būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ginčijamos žemės sklypų ribos yra aiškios. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant LR CK 4.45 str. 1 d. normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195/2010).
Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-02-08 išrašų pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad M. D. nuosavybės teise priklauso 4,94 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,0 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-01-19 įsakymu patikslino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto duomenis, kuris atitiko nekilnojamojo turto registre užregistruotą plotą. 2009-02-09 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas T. B., dalyvaujant M. D., Z. P. įgaliotai atstovei S. S. ir Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyresniajai žemėtvarkininkei J. P., patikrino M. D. priklausančius žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad M. D. žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ribojasi su Z. P. žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad M. D. pasistatė betoninę tvorą ant Z. P. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip savavališkai užėmė dalį Z. P. priklausančio žemės sklypo, tai yra apie 0,20 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrius 2010-12-27 pranešė ieškovei, jog jos žemės sklypų kadastrinių matavimų nederins.
Iš byloje pateiktų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tuo metu – sklypo Nr. 64-1), 1999-02-09 abriso, 1999 m. vasario mėn. šio žemės sklypo plano (b. l. 50–52), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tuo metu – sklypo Nr. 69), 1995-11-09 abriso, 1996 m. laikino žemės sklypo plano, 2007 m. sausio mėn. žemės sklypo plano (b. l. 45–47) nustatyta, kad ieškovei M. D. priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos, nustatytas jų ilgis, padėtis plane, kadastro žemėlapyje. Iš 2003-05-12 atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tuo metu – sklypas Nr. 84), abriso, 2003 m. gegužės mėn. žemės sklypo plano, taip pat atsakovo žemės sklypo, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (tuo metu – sklypas Nr. 191-2) abriso, 2004 m. balandžio mėn. žemės sklypo plano (b. l. 53–54, 57–58) matyti, kad minėti žemės sklypai ribojasi su atsakovės nurodytais jos žemės sklypais. Ieškovės ir atsakovo besiribojančių žemės sklypų ribų padėtis ir ilgiai paminėtuose dokumentuose iš esmės atitinka, žemės sklypai nepersidengia. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sklypo ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribas nurodantys dokumentai, esami dokumentai vieni kitiems neprieštarauja, juose pateikti duomenys iš esmės sutampa. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad apeliantės žemės sklypo ribos būtų tokios, kokios užfiksuotos UAB „Inžineriniai matavimai“ parengtame plane, pagal kurį apeliantė prašo nustatyti ribas. Nustatyta, kad šiame plane apeliantės sklypų ribos nubrėžtos pagal pačios apeliantės parodytą vietą, atsakovas tokios faktinės ribos buvimą neigia – savo nesutikimą išreiškė 2008-12-28 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktuose žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose Nr. 1681, Nr. 1682, – riba nėra kaip nors pažymėta vietoje.
Apeliantė nurodo, kad anksčiau ant žemės sklypų ginčo ribos buvo pastatyta vielinė tvora, dėl jos atsakovas pretenzijų nereiškė, o dabar stovinti betoninė tvora pastatyta toje pačioje vietoje. Taigi nagrinėjamu atveju vertintinas faktinės ir teisinės sklypo ribų nesutapimas. Pažymėtina, kad faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo riba tarp ieškovei ir atsakovui priklausančių sklypų niekada nebuvo tiesi, kaip tai nurodoma ieškovės teismui pateiktuose UAB „Inžineriniai tinklai“ žemės sklypų planuose. Iš anksčiau paminėtų ginčo žemės sklypų planų ir abrisų duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sklypus skyrusi riba visada buvo laužta linija, kurios posūkio taškas buvo ieškovės žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kampų ir atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos susikirtimo vieta. Tokia situacija užfiksuota ir 1999 m. vasario mėn. žemės sklypo plane Nr. 64-1 (dabar – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. dar prieš atsakovui įsigyjant jo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtuose dokumentuose užfiksuotos sklypų ribos atitinka savininkų įsigytų sklypų plotus. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pagal esamuose dokumentuose nustatytas ribas atsakovei būtų apsunkinamas naudojimasis žemės sklypais pagal jų paskirtį ar naudojimasis juose esančiais statiniais, o faktinės ieškovės prašomos nustatyti sklypo ribos tokias kliūtis pašalintų. Išdėstyti faktai bei argumentai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų keitimas pagal apeliantės siūlomą planą reikštų jos interesų gynimą kito asmens – atsakovo sąskaita.
LR Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. reglamentuoja, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama; tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.). Taigi kadastrinių matavimų atlikimas siejamas su sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių užfiksavimu valstybinėje koordinačių sistemoje, o ne sklypo ribų nustatymu. Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. numato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Taigi ši nuostata numato, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu naujos žemės sklypo ribos nenustatomos – tomis pačiomis ribomis matuojant tikslesnėmis priemonėmis galimas tik sklypo ploto kitimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus ginčo žemės sklypų ribas žyminčius dokumentus bei atsižvelgdama į LR CK 4.45 str. 1 d. taikymo sąlygas, konstatuoja, kad konkrečiu atveju apeliantei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribos yra aiškios iš esamų dokumentų. Apeliaciniame skunde minimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti teismui formuojant kaimyninių žemės sklypų savininkų žemės sklypų ribų nustatymo praktiką. Nustačius, kad šioje byloje apeliantės žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl teismo tvarka LR CK 4.45 str. 1 d. pagrindu nenustatinėtinos, teisėjų kolegija dėl minimos teismų praktikos taikymo ir apeliacinio skundo argumentų dėl galimybės nustatyti žemės sklypo ribas pagal apeliantės pateiktą planą plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto LR CPK 329 str. 1 d. 4 p. – teismo sprendimas yra be motyvų – yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo žemės sklypų ribos yra aiškios. Šios išvados teismo pakankamai motyvuotos. Atsižvelgiant į LR CK 4.45 str. 1 d. turinį, teismas pagrįstai detaliai neanalizavo aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių galimybę nustatyti ginčo sklypų ribas taip, kaip jos nurodytos pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2011-11-04 atliktus kadastrinius matavimus ir teismui pateiktus žemės sklypų planus. LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje patiktus duomenis apie apeliantės ginčo sklypų ribas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovės M. D. ieškinį atmetė. Skundžiamą teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.