Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovei M. D., jos atstovams Visvaldui Petrylai ir advokatei L. Z., atsakovui Z. P., jo atstovams pagal įgaliojimą S. S. ir advokato padėjėjui Vytautui Garbačiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. D. patikslintą ieškinį atsakovui Z. P. dėl žemės sklypų ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniais eilę kartų keitė reikalavimus (b.l. 3-4, 74-75, 101-102) - prašė įpareigoti gretimo sklypo savininką Z. P. pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių suderinti pateiktus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sklypų kadastrinių matavimų ((duomenys neskelbtini)) dokumentus, po to - nustatyti sklypų ribas pagal 2008-10-28 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo sudarytą žemės sklypų planą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių pakeisti ribas kadastro žemėlapyje pagal 2008-10-28 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo sudarytą žemės sklypų planą, nustatyti sklypų ribas, pradžios ir pabaigos bei posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir Skomantų kadastro vietovės kadastro žemėlapyje.

Ieškovė M. D. ir jos atstovai Visvaldas Petryla bei advokatė L. Z. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas Z. P. bei jo įgaliotas asmuo S. S. ir advokato padėjėjas Vytautas Garbačiauskas laikėsi pozicijos, kad ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Liudytojai A. P. ir P. G. teismo posėdžio metu nurodė matę, kad tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų yra pastatyta betoninė tvora, apie žemės sklypo riboženklius pasakyti nieko negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 4.45 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-02-08 išrašus M. D. nuosavybės teise priklauso 4.9400 ha ir 1.000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 18). 2007-01-19 Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu patikslino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto duomenis, kuris atitiko nekilnojamojo turto registre užregistruotą plotą (b.l. 109-116). Ieškovė teismui pateikė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008-10-28 parengtą žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus (b.l.11, 17, 76), šių sklypų kadastro duomenis (b.l. 9, 15) ir nesuderintus žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo aktus Nr. 1682 ir Nr. 1681 (b.l. 10, 16), topografines nuotraukas (b.l. 77, 78). 2008-12-29 ir 2009-01-20 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pranešė atsakovui Z. P., kad jie atlieka žemės sklypų priklausančių M. D. kadastrinius matavimus bei siuntė sklypų ribų paženklinimo –parodymo akto kopiją, žemės sklypo plano fragmentą ir kvietė pareikšti pastabas (b.l. 21, 23). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerija Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrius 2010-12-27 pranešė ieškovei, jog jos žemės sklypų kadastrinių matavimų nederins (b.l. 5-6). Taip pat pateikė žemės sklypų įklotinę (b.l. 44), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planą, abrisą, laikinąjį planą, 1996-05-06 sprendimą bei gretimų žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planus, abrisus, Z. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą paženklinimo – parodymo aktą (b.l.45-58,61, 69), iš jų matyti, jog visų sklypų ribos yra aiškios.

2009-02-09 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas T. B., dalyvaujant M. D., Z. P. įgaliotai atstovei S. S. ir Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyresniajai žemėtvarkininkei J. P. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3, kuriuo patikrino M. D. priklausančius žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra žemės naudojimą pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, būdą ir pobūdį; gretimų žemės sklypų savininkų ir įstatymų saugomų interesų pažeidimus; derlingo dirvožemio sluoksnio išnaudojimą. Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad M. D. žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojami pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį ir derlingas dirvožemio sluoksnis nepažeistas. Nustatyta, kad šie žemės sklypai ribojasi su Z. P. žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad M. D. pasistatė betoninę tvorą ant Z. P. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip savavališkai užėmė dalį Z. P. priklausančio žemės sklypo, tai yra apie 0.2000 ha. Akte nurodyta, kad vientisumo požiūriu užimta Z. P. žemės sklypo dalis yra sujungta su M. D. žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užimta dalimi faktiškai naudojasi M. D.. Nurodyta, kad savavališkai užimta žemės sklypo dalis yra pailgo trikampio formos. Kadangi M. D. tvorą pastatė ant Z. P. priklausančio žemės sklypo dalies be jo sutikimo ji pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį, tai yra savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę (b.l. 147-148). Iš pateiktos 2009-02-09 T. B. sudarytos schemos nustatyta, kad M. D. yra savavališkai užėmusi 0.2000 ha Z. P. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 149). 2009-04-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismas paskyrė M. D. 1000,00 Lt baudą, nes nuo 2008 metų savavališkai naudojosi privačia Z. P. priklausančio žemės sklypo dalimi (b.l. 30-31). M. D. kreipėsi apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris apeliacinį skundą tenkino, nes pirmosios instancijos teismas neįrodė, jog M. D. administracinį pažeidimą padarė tyčia, tai yra sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja Z. P. žemės sklypo dalį (b.l. 32-35).

Ieškovė teismui pateikė, įstatymo nustatyta tvarka nesuderintus ir neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre 2011-11-04 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypų – unikalus Nr. 5550-0003-0035 ir unikalus Nr. 5550-0003-0077, planus (b.l. 136-137).

Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą nustatyti žemės sklypų ribas, turi atsakyti į klausimą, ar ribos yra aiškios pagal esamus dokumentus ir ar būtina nustatyti naujas ribas pagal pateiktą projektinę medžiagą.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 d.). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 str. 1 d. 13 p.), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 str. 6 d., 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 str. 1 d.). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 str. 4 d.); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 str.). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

Lietuvos Respublikos CPK 4.45 straipsnis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Tai reiškia, kad teismas gali spręsti klausimą tik dėl neaiškių sklypų ribų. Šioje byloje ginčo sklypų ribos yra aiškios, užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Ieškovės netenkina esamos sklypų ribos. Įstatymas nesuteikia teismui teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Ieškovė, siekdama pakeisti sklypų ribas ir pavedus UAB „Inžineriniai matavimai“ sudaryti žemės sklypų planus (b.l. 11, 17, 76, 136-137), iš esmės siekė tikslo įrodyti, jog savavališkai pastatyta tvora yra pastatyta teisėtai ir jos žemėje. Ieškovė ne kartą tikslino ieškinius ir keitė reikalavimus, kurie buvo neaiškūs ir nekonkretūs, tačiau ir galutiniame patikslintame ieškinyje nenurodė tikslių reikalavimų, tiesiog prašė nustatyti sklypo ribas pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2011-11-04 parengtą jos žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus.

Pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį nustatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju, ieškovės žemės sklypų plotai nepakito, o šių žemės sklypų ribos negali būti keičiamos kadastriniais matavimais.

Lietuvos Respublikos CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šie nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Lietuvos Respublikos CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys – ieškovės nuosavybės teise priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 1998 m.ir 1999 m., jokių įrodymų ieškovė apie atliktų naujų 2011-11-04 kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė, todėl esantys Registro duomenys laikytini galiojančiais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatyminę reglamentaciją, į tai, kad ieškovės reikalavimai neaiškūs ir nekonkretūs, į tai, kad ieškovė neįrodė, jog ginčytinos žemės sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, teismas daro išvadą, jog ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Iš ieškovės atsakovui priteistina 1400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, už advokato teisines paslaugas (b.l. 94) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p. .).

Iš ieškovės priteistina 44,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1400,00 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas) atsakovui Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės M. D. 44,17 Lt (keturiasdešimt keturis litus ir 17 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.