Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. prašymą dėl 2019 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-1233-598/2019 paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo G. J. prašymas, kuriame jis nurodo, kad turi finansinių įsipareigojimų bankams, vienas augina mažametį sūnų, o sutuoktinė A. J. niekur nedirba. Prašo paskirtos 3700 Eur baudos mokėjimą atidėti dvylikai mėnesių iki 2020 m. liepos 19 d. (reg. Nr. DOK-86386).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. J. atžvilgiu priimtas 2019 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1233-598/2019 įsiteisėjo 2019 m. liepos 10 d., todėl dviejų mėnesių savanoriškas baudos bausmės įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. Nuteistasis G. J. dėl sunkios materialinės padėties ir finansinių įsipareigojimų bankams, prašo atidėti paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės (konfiskuotinos turto vertės) mokėjimą dvylikai mėnesių. Iš nuteistojo prašymo turinio matyti, kad prašoma pratęsti paskirtos baudos (1900 Eur) ir baudžiamojo poveikio priemonės (1700 Eur) sumokėjimo terminą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t.y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Kaip matyti iš pareiškėjo G. J. prašymo, jis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau teigia neturintis tiek pajamų, kad galėtų baudą sumokėti per dviejų mėnesių terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. J. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1259 Eur (neatskaičius mokesčių), savo vardu neturi registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, augina mažametį sūnų J. J., (duomenys neskelbtini). Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad G. J. turi finansinių įsipareigojimų Šiaulių bankas, AB, (kredito suma 1950 Eur, mokėjimas terminas nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. spalio 25 d.), Swedbank, AB, (2019 m. kovo 28 d. paskolos likutis sudarė 1600 Eur). Vertintina ir tai, nuteistasis prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pateikė dar neparėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat rodo jo norą savanoriškai įvykdyti jam teismo skirtą bausmę.

Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo įstatymai nenumato maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis nevengia sumokėti baudos, jis, nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui, kreipėsi į teismą, nes negali baudos sumokėti dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nuteistojo prašymas dalyje dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo tenkintinas, nes pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Remiantis išdėstytu, G. J. 2019 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1233-598/2019 paskirtos 38 MGL (1900 Eur) baudos mokėjimo terminas pratęstinas, nurodant, kad baudą nuteistasis turi sumokėti ir pateikti teismui baudos sumokėjimą patvirtinančius duomenis iki 2020 m. liepos 11 d.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo pakeitimo, kai asmuo negali įvykdyti jos dėl pateisinamų priežasčių, kita priemone galimybės (BK 74 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 8 dalis). Taip pat įstatymas nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Taigi, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis), todėl nuteistojo prašymas dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės (konfiskuotinos turto vertės – 1700 Eur) mokėjimo atidėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui yra pateikti vykdymui procesiniai dokumentai dėl baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo, G. J. papildomai išaiškintina atitinkamos su pareikštu prašymu susijusios vykdymo proceso normos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, G. J., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, atitinkamų sprendimų priėmimo, skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 357 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

G. J. prašymą tenkinti iš dalies.

2019 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1233-598/2019 paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir nustatyti, kad G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), 38 MGL (1900 Eur) baudą turi sumokėti iki 2020 m. liepos 11 d.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.