- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-453-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00239-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu S. M. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 174 straipsnyje ir paskyrė administracinę nuobaudą - 100 Lt baudą, už tai, kad ji 2014 m. balandžio 8 d. apie 15 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), S. M. ir A. Ž. sodybos kieme, įžeidinėjo, keikė, užgauliojo A. Ž., taip pat buvo užsimojusi ir ketino suduoti A. Ž. su lazda, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė, nes nepadarė pažeidimo. Teigia, kad nunešusi iš žemės fondo laišką A. Ž., A. Ž. pradėjo ant jos šaukti, rėkti, kaltino tvarto šiferio vagyste. Ji susinervino, tuomet susisuko galva, pakrypo nesveika koja, lazda pasikėlė nuo žemės aukščiau ir vos pati nenugriuvo ant žemės. Neketino A. Ž. lazda suduoti nei per pečius, nei per rankas, nei per galvą. Nuo mokyklos laikų A. Ž. turėjo pravardę „barankina“, šis žodis sugalvotas jos draugų ir draugių, ir pavadinus A. Ž. „barankinos“ pravarde, A. Ž. neįžeidė. Teigia, kad Č. J. neturėdamas jos sutikimo dažnai lankosi Cezariškių k., nes dengia A. Ž. namo stogą. Č. J. puolė su kumščiais ant jos, tik dėka V. S. liko nesumušta. Č. J. davė melagingus parodymus, kadangi paaiškinime rašė, jog lazdą atėmė, o kitur, kad sugriebė už lazdos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. S. parodymus, kadangi jis girdėjo kaip ant jos A. Ž. šaukė „vagis, vagis, vagis“. Taip pat nurodo, kad konfliktas įvyko privačioje teritorijoje, o ne viešoje vietoje. A. Ž. nekeikė, nevadino necenzūriniais žodžiais, neketino suduoti lazda.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas T. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi nutarimas teisėtas ir teisingas. Nurodo, kad pareigūnams renkant medžiagą pagal gautą pareiškimą, buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo S. M. kaltę, įvykdžius administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 174 straipsnyje.
A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas. Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas objektyviai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Teigia, jog teismas teisingai įvertino jos (A. Ž.) ir Č. J. parodymus, remdamasis ir garso įrašu, ir kita bylos medžiaga. Atsiliepime A. Ž. nurodo, jog apeliantė savo paaiškinime neneigia, kad 2014 m. balandžio 8 d. sode vadino ne vardu ar pavarde, ir tuo pažemino ją (A. Ž.) kitų akivaizdoje. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi kiti teiginiai ir tai, kad teismas netinkamai vertino liudytojo V. S. parodymus, yra visiškai nepagrįsti. A. Ž. nurodo, kad priešingai nei nurodo apeliantė, teismo priimtame nutarime nėra jokių prielaidų ir spėlionių, o labai konkrečiai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga bei apklausė nukentėjusiąją A. Ž., liudytoją Č. J., V. S. bei apeliantę S. M..
Nors apeliantė neigia, kad vartojo necenzūrinius žodžius A. Ž. atžvilgiu bei neketino lazda suduoti nei per pečius, nei per rankas, nei per galvą, tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėja ir pati nurodė, jog jai susisuko galva, pakrypo nesveika koja, lazda pasikėlė nuo žemės aukščiau ir vos pati nenugriuvo ant žemės. Taip pat apeliantė patvirtino, kad nuo mokyklos laikų A. Ž. turėjo pravardę „barankina“, ir apeliantės vertinimu tai nėra įžeidimas. Tačiau nukentėjusioji A. Ž. ir liudytojas Č. J. parodė, jog į sodą atėjo S. M. ir pradėjo šaukti ant A. Ž. „tu buvai mokykloje „barankinas“, tau tik su lazda duoti“ ir ketindama jai suduoti per galvą užsimojo lazda, tuo metu jai už lazdos sugriebė Č. J.. Prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojo Č. J. parodymų bei kitos bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nenustatė. O apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog Č. J. davė melagingus parodymus, nes paaiškinime rašė, jog lazdą atėmė, o teisme – kad sugriebė už lazdos, yra deklaratyvus, nes kaip jau minėta liudytojo Č. J. parodymai pagrįstai pripažinti įrodymu.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad V. S. pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas kaip liudytas, tačiau iš jo parodymų matyti, kad įvykio nematė, tik girdėjo kaip A. Ž. sakė „vagilka, vagilka “, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo V. S. parodymais nesirėmė, o rėmėsi nukentėjusiosios A. Ž. ir liudytojo Č. J. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.
Nors apeliantė teigia, kad namo (duomenys neskelbtini) kaime kiemas negali būti laikomas vieša vieta. Tačiau su tokiu apeliantės argumentu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad namo kiemas negali būti laikomas viešąja vieta. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų patirs nepatogumų. Be to, įvykio vietoje buvo ir liudytoju apklaustas Č. J..
Ta aplinkybė, jog S. M. atsisakė pasirašyti protokolą nei paneigia, nei patvirtina jos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.