Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2-832-959/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2-832-959/2014
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00637-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Ieškovas
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
K. B., V. K.
Trečiasis asmuo
Vidos Ercupienės
Advokatai
Gvidas Armanavičius, Jūratė Bieliauskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-832-959/2014Proceso Nr. 2-18-3-00637-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 77.6.; 128.9. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei, atsakovei K. B. bei jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, atsakovui V. K. bei jo atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, trečiojo asmens Vidos Ercupienės šeimynos atstovei Vidai Ercupienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. B., V. K., trečiajam asmeniui Vidos Ercupienės šeimynai dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, motinos atskyrimo nuo vaiko, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo bei atsakovo V. K. priešieškinį atsakovei K. B., trečiajam asmeniui Vidos Ercupienės šeimynai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė: 1) atskirti atsakovę K. B. nuo vaiko S. K.; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. K. vaiko S. K. atžvilgiu; 3) nustatyti nepilnametei S. K. nuolatinę globą; 4) paskirti Vidos Ercupienės šeimyną nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi; 5) nustatyti nepilnametės S. K. globos ir gyvenamąją vietą adresu Pasienio g. 21, Milvydžių k., Joniškio r.; 6) priteisti išlaikymą iš atsakovo V. K. po 250 Lt nepilnametei dukrai S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos; 7) priteisti išlaikymą iš atsakovės K. B. po 250 Lt nepilnametei dukrai S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos.

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl atsakovės atskyrimo nuo vaiko, su reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti vaiko S. K. gyvenamąją vietą su juo, panaikinti laikinąją vaiko S. K. globą ir grąžinti vaiką jam, priteisti iš atsakovės K. B. išlaikymą vaikui S. K..

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimais su ieškiniu ir priešieškiniu nesutiko, tačiau, duodama paaiškinimus teismo posėdyje, sutiko su reikalavimu dėl atskyrimo nuo vaiko, bet prašė nustatyti vaiko S. K. gyvenamąją vietą su atsakovu V. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (26 b. l.); atsakovė K. B. yra nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme ir ją atlieka Panevėžio pataisos namuose (34 b. l.); nepilnametei S. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-684 buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta S. K. (sesuo), gim. (duomenys neskelbtini); 2013-08-23 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-794 2012-08-03 įsakymas pakeistas ir globėja paskirta L. N. (19 b. l.); 2014-04-02 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-323 2012-08-03 įsakymas pakeistas ir globėja paskirta Vidos Ercupienės šeimyna; S. K. lanko Šiaulių logopedinę mokyklą, jos smulkioji ir stambioji motorikos išlavėjusios nepakankamai, žodynas skurdus, daugiau buitinis, sunkiai suprantama mergaitės kalba dėl kalbos neišsivystymo ir mikčiojimo, jai yra būtina intensyvi logopedinio darbo tąsa priešmokyklinio ugdymo grupėje, kurią ji turi lankyti 2014-2015 mokslo metais (51 b. l.); VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys nekilnojamojo turto neturi; anot atsakovo, šiuo metu jis dirba apie keturis mėnesius, jo atlyginimas siekia apie 1500 Lt per mėnesį; atsakovas yra iš dalies darbingas, 2014-04-30 VSDFV sprendimu jam paskirta 217,15 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2014-04-11 iki 2015-04-30 (50, 53 b. l.); anot atsakovės, jos pajamos siekia keliasdešimt litų per mėnesį.

Dėl motinos atskyrimo nuo vaiko

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė K. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negyvena kartu su vaiku S. K.. Teismo vertinimu, ši aplinkybė laikytina objektyvia CK 3.179 str. 1 d. normos kontekste, todėl sudaro pakankamą pagrindą atsakovę atskirti nuo vaiko S. K..

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas V. K. paaiškino, kad dirba jau ketvirtą mėnesį, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Lt, tačiau nuo darbo pradžios dukros S. K. išlaikymui nėra skyręs nė cento. Nuo 2014-04-02, kai vaiko laikina globėja buvo paskirta Vidos Ercupienės šeimyna, dukrą aplankė tik vieną kartą, nes jis savo transporto neturi, o 10-15 kilometrų atstumas nuo jo namų iki dukros globos vietos jam yra neįveikiamas.

Trečiojo asmens atstovė Vida Ercupienė paaiškino, kad atsakovas nuo 2014-04-02 dukrą S. K. aplankė tik vieną kartą, nuo tada dukros nelanko ir su ja nebebendrauja. Šeimynoje vaikas jaučiasi gerai, jam sudarytos visos būtinos mokymosi ir gyvenimo sąlygos.

2014-07-10 globojamo vaiko aplankymo akte užfiksuota vaiko S. K. nuomonė: „<...> Tėtis tik vieną kartą buvo atvažiavęs aplankyti su teta Rasa. Daugiau niekas neatvažiuoja ir neaplanko, nei močiutė, nei sesė Santa. Saulė sako, kad nori gyventi čia, šeimynoje. <...> Tėtis aplankė tik vieną kartą (balandžio mėnesį). Saulė sako, kad tėtės bijo, todėl kad jis ją mušė, šaukė pernai kartais. <...> Pas tėtį gyventi nenori. Nenori gyventi ir pas močiutę. Sako, kad nenori gyventi ir su mama <...>“

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovas V. K. dėl savo abejingo požiūrio į tėvystę nesirūpina savo dukra S. K., ja nesidomi ir jos neišlaiko, kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti jo, kaip tėvo, valdžią dukros S. K. atžvilgiu.

Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas byloje pateikė priešieškinį, teigia susiradęs darbą, yra vedęs ir stengiasi susitvarkyti gyvenimą, teismas sprendžia, kad byloje yra duomenų, kad esama padėtis, sąlygojanti netinkamą atsakovo pareigų jo vaikui vykdymą, gali pasikeisti. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinys dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies, laikinai, vienerių metų laikotarpiui, apribojant atsakovui tėvo valdžią jo vaiko S. K. atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, yra išaiškinęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atsakovui nustatytinas veiksmų planas, kurio jis turi laikytis, kad galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo: laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu reguliariai teikti dukrai nustatyto dydžio išlaikymą; reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, bendrauti su ja; reguliariai, ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, ją lankyti, pasimatymo laiką ir vietą iš anksto suderinus su globėja; sudaryti dukrai S. K. tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; sudaryti sąlygas, kad dukra S. K. galėtų lankyti logopedinę mokyklą. Išaiškintina atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant nustatyto plano, tėvo valdžia dukros atžvilgiu jam gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Dėl globos

CK 3.183 str. 4 d. nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Atsižvelgdamas į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, mažametės S. K., trečiojo asmens Vidos Ercupienės šeimynos atstovės Vidos Ercupienės nuomones, teismas neturi pagrindo abejoti laikinos S. K. globėjos Vidos Ercupienės šeimynos, pas kurią šiuo metu vaikas ir gyvena, kaip rekomenduojamos nuolatinės globėjos, kandidatūros tinkamumu. Todėl Vidos Ercupienės šeimyna skirtina vaiko S. K. nuolatine globėja, pas kurią nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo dydis – po 250,00 Lt iš kiekvieno atsakovo – neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytinas protingu. Priteisdamas išlaikymą vaikams, teismas atsižvelgia į sunkią atsakovų turtinę padėtį.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Nustačius sąlygas terminuotam tėvo valdžios apribojimui, atsakovo pateiktas priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo ir išlaikymo priteisimo negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Atskirti atsakovę K. B. nuo vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Terminuotai, vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apriboti tėvo valdžią atsakovui V. K. vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, vaiko nuolatine globėja ir turto administratoriumi paskiriant trečiąjį asmenį Vidos Ercupienės šeimyną.

Nustatyti nepilnametės S. K. globos ir gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., gim. 2008-02-17, po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-06-17) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės K. B. išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-06-17) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti atsakovui V. K. veiksmų planą, kurio jis turi laikytis, kad galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo:

laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu reguliariai teikti dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto dydžio išlaikymą;reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, bendrauti su dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini);reguliariai, ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, lankyti dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasimatymo laiką ir vietą iš anksto suderinus su globėja; sudaryti dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas;sudaryti sąlygas dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), lankyti logopedinę mokyklą.

Išaiškinti atsakovui, kad, jam tinkamai nevykdant nustatyto plano, tėvo valdžia dukros atžvilgiu jam gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, globos ir globėjo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev