Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso keturiolika kartų, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. sausio 31 d. lygtinai paleistas iš Vilniaus pataisos namų, neatlikęs 3 metų 7 mėnesių 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad dirbo objekte (duomenys neskelbtini) kaime, šeimininkams nuvažiavus nupirkti medžiagų, jis nuėjo prie upės pažvejoti. Po to, atvyko inspektoriai, jis neturėjo nei žvejo bilieto, nei paso, o automobilyje buvo paliktas jo sugyventinės buvusio vyro vairuotojo pažymėjimas, todėl jis pateikė šį dokumentą, jam surašė protokolą. Antrą kartą taip pat buvo tie patys pareigūnai, dėl to pateikė tą patį vairuotojo pažymėjimą. Minėtas vyras yra miręs, bet automobilyje buvo jo vairuotojo pažymėjimas, sugyventinė sakė, kad jie važiuos į VĮ „Regitra“ ir atiduos tokį dokumentą, bet neturėdamas savo, S. P. pateikė kito asmens vairuotojo pažymėjimą. Nežino, kodėl taip pasielgė, paprašė ir pateikė, gal taip norėjo išvengti administracinės atsakomybės. Pirmas atvejis buvo 2021 m. kovo 10 d., kitas – 2021 m. kovo 16 d., tai buvo tie patys pareigūnai, dėl to pateikė tą patį dokumentą. Antrą kartą pateikė dokumentą, nes prieš tai jau buvo jį pateikęs. Žino, kad negalima pateikti svetimų dokumentų. Prieš tai nesinaudojo tuo dokumentu. Savo veiksmus vertina neigiamai. Yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Žino, kad gali būti pasekmės, dėl to turbūt ir pateikė tą dokumentą, kad išvengtų probacijos. Išleistas iš pataisos namų buvo 2019 m. vasario mėnesį. Šiuo metu dirba, vykdo individualią veiklą, užsiima statybos darbais. Kai paleido iš įkalinimo įstaigos, dirba pagal individualią veiklą. Normaliai sekasi vykdyti individualią veiklą. Turi nepilnametę dukrą, nevedęs, gyvena su sugyventine. Dukra gyvena su mama, jis rūpinasi dukra. Praeityje buvo teistas trylika kartų. Po paleidimo buvo baustas administracine tvarka, vairavo be vairuotojo pažymėjimo. Neišsilaikė egzaminų, metams atsidėjo, kad galėtų perlaikyti. Anksčiau yra padaręs tris administracinius nusižengimus. Paskirtos 400 Eur, 300 Eur, 320 Eur baudos. Baudas moka dalimis. Atlyginimas priklauso nuo aplinkybių (kartais – 700 Eur, kartais daugiau nei 1000 Eur). Turi čekius, kad baudas moka dalimis. Vaikui skiria 200 Eur–400 Eur, ji kas antrą savaitę atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) pas juos. Probacijos tarnybos pareigūnai supažindino, kokios gali būti pasekmės. Suprato, kad gali grįžti į pataisos įstaigą, bet nenorėtų. Pažada ateityje nedaryti jokių nusižengimų, nori būti laisvėje, dirbti toliau ir tvarkytis gyvenimą,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja R. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. kovo 10 d. apie 12.40 val. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas, kad neleistinai Neries upėje, Vilniaus raj., Buivydžių I kaime, yra gaudoma žuvis. Su kolega K. K. išvyko tikrinti gautą informaciją. Nuvykus minėtu adresu, neleistinai gaudę žuvį asmenys buvo pasišalinę, todėl su kolega nusprendė patikrinti ten buvusius žvejus. Vienas iš žvejų neturėjo žvejo mėgėjo bilieto, todėl buvo paprašytas prieiti prie tarnybinio automobilio, kur bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kadangi minėtu adresu buvo labai prastas interneto ryšys, protokolą surašė ranka ant popierinio blanko. Asmuo prisistatė kaip V. A., pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Surašius protokolą, asmuo buvo paleistas. 2021 m. kovo 12 d. norėdama įkelti protokolą į administracinių nusižengimų registrą, suvedinėdama pažeidėjo duomenis, pastebėjo, kad V. A., kuriam buvo surašytas protokolas, yra miręs (duomenys neskelbtini) metais. Surašant protokolą, asmuo nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenų bazėse, kas gyvena minėtu adresu, nustatė, kad ten registruota A. A., kuri yra galimai V. A. buvusi žmona, iš kurio paveldėjo butą. Pažeidėjas į Buivydžių I-ąjį kaimą buvo atvykęs tamsiai mėlynos spalvos automobiliu VW Passat, būtent toks automobilis figūruoja A. A. ANK nusižengimuose. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių buvo tikėtina, kad asmuo, kuris naudojasi mirusio V. A. dokumentu, yra su A. A. kartu gyvenantis asmuo. Tikslindami įvykio aplinkybes, 2021 m. kovo 16 d. ryte ji kartu su K. K. ir D. L. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo ir pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Automobilį vairavo tas pats asmuo, kuriam ji surašė administracinio nusižengimo protokolą 2021 m. kovo 10 d. ir kuris 2021 m. kovo 16 d. pateikė tą patį V. A. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. S. P. pateikė pažymėjimą kolegai D. L., įvykis filmuotas kūno kamera. Išaiškėjus minėtoms aplinkybėms, S. P. perduotas policijos pareigūnams. S. P. galimai naudojosi ne savo asmens duomenimis ir protokolo rašymo metu nuvykęs pirkti žvejo mėgėjo bilieto (b. l. 19–22).

Liudytoja A. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sutuoktinis V. A. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Šiuo metu ji gyvena su savo sugyventiniu S. P.. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, kurį įsigijo 2020 metų spalio mėnesį. Nusipirkusi automobilį, ji pagalvojo, kad reikėtų priduoti vairuotojo pažymėjimą į VĮ „Regitrą“, todėl ji įdėjo savo mirusio sutuoktinio vairuotojo pažymėjimą į automobilį tam, kad jį priduotų į VĮ „Regitrą“, tačiau jo taip ir nepridavė, taip jis ir liko gulėti automobilio dėtuvėje iki šiol. Apie tai, kad automobilio dėtuvėje yra jos mirusio sutuoktinio V. A. vairuotojo pažymėjimas, žinojo ir dabartinis jos sugyventinis S. P., nes jis nuolat naudojasi šiuo automobiliu ir tą dokumentą matė. 2021 m. kovo 10 d. jos sugyventinis buvo išvykęs su jai priklausančiu automobiliu į Vilniaus rajoną, grįžęs į namus jai pasakė, kad prie jo buvo privažiavę Aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimui ir S. P. pateikė jiems jos mirusiojo sutuoktinio vairuotojo pažymėjimą, nes su savimi neturėjo savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b. l. 15–17).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. kovo 16 d. 9.01 val. gauta informacija, kurią 2021 m. kovo 16 d. pranešėjas D. L. pateikė telefonu, kad prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas sulaikė asmenį, kuris pateikė mirusio žmogaus dokumentus. Pristatytas asmuo yra S. P. (b. l. 7).

Iš 2021 m. kovo 16 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. T. savo iniciatyva pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–24).

Iš 2021 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas, kuris yra pateiktas 2021 m. kovo 16 d. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Lietuvos Respublikoje pagal Europos Sąjungos pavyzdį. Pažymėjimas yra kredito kortelės dydžio ir formos iš plastiko. Kortelės abi pusės yra padengtos apsauginiais tinkleliais. Ant pažymėjimo matomi apsaugos elementai. Ant priekinės pažymėjimo dalies matomi vandens ženklai, apčiuopiamas lazerinis graviravimas ir kiti apsaugos elementai. Vairuotojo pažymėjimą pavertus taip, kad šviesa ant jo kristų iš šono, matyti automobilio atvaizdas, kuris keičia spalvą, t. y. latentinis vaizdas. Pažymėjimo apatinėje dalyje matomas pasikartojantis mikrotekstas „Lietuvos Respublika“. Vairuotojo pažymėjime pirmoje pusėje kairiame viršutiniame kampe matyti Europos Sąjungos vėliava, kurios viduje yra trumpinys „LT“. Šalia vėliavos yra nurodytas dokumento tipas „Vairuotojo pažymėjimas“. Pirmoje vairuotojo pažymėjimo pusėje dešiniajame krašte dokumento tipas nurodytas įvairiomis Europos Sąjungos kalbomis. Pirmoje pusėje viduryje nurodyti rekvizitai: 1) A. (pavardė); 2) V. (vardas); 3) (duomenys neskelbtini) (gimimo data); 4a) 27 03 2014 (išdavimo data); 4b) 27 03 2024 (galioja iki); 4c) VĮ Regitra (išdavė); 4d) (duomenys neskelbtini) (asmens kodas); 5) (duomenys neskelbtini) (pažymėjimo numeris); 6) parašas. Pažymėjimo pirmoje pusėje jos kairėje pusėje yra išgraviruota asmens nuotrauka, po kuria mikrotekstu atkartota vardas ir pavardė (V. A.). Vairuotojo pažymėjimo antroje pusėje kairėje pusėje matomas užrašas „2013 UAB GARSŲ PASAULIS 00339-A2“, taip pat dar kartą išspausdintas dokumento numeris „(duomenys neskelbtini)“. Antroje pusėje yra matoma lentelė, kurioje atvaizduotos dokumento savininko turimos vairuotojo kategorijos. Antrojo pažymėjimo pusėje dešinėje matomas apsauginis siūlelis, kaip apsaugos priemonė. Krašte nurodyti aiškinamieji raštai (b. l. 25–32).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, du kartus panaudojo kito asmens – V. A. – vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas. S. P. parodė, kad 2021 m. kovo 10 d. žvejodamas, paprašytas inspektorių pateikti dokumentą, neturėdamas nei žvejo bilieto, nei paso, pateikė savo sugyventinės buvusio vyro vairuotojo pažymėjimą. 2021 m. kovo 16 d. sustabdytas tų pačių inspektorių, pateikė tą patį savo sugyventinės buvusio vyro vairuotojo pažymėjimą. Antrą kartą pateikė šį dokumentą, nes prieš tai jau buvo jį pateikęs. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuri paaiškino, kad 2021 m. kovo 10 d. apie 12.40 val. buvo gautas pranešimas, jog neleistinai Neries upėje, Vilniaus raj., Buivydžių I kaime, yra gaudoma žuvis. Su kolega K. K. išvykusi tikrinti gautą informaciją, pastebėjo, kad neleistinai gaudę žuvį asmenys buvo pasišalinę, todėl su kolega nusprendė patikrinti ten buvusius žvejus. Vienas iš žvejų neturėjo žvejo mėgėjo bilieto, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Asmuo prisistatė kaip V. A., pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Surašius protokolą, asmuo buvo paleistas. 2021 m. kovo 12 d. norėdama įkelti protokolą į administracinių nusižengimų registrą, suvesdama pažeidėjo duomenis, pastebėjo, kad V. A., kuriam buvo surašytas protokolas, yra miręs (duomenys neskelbtini) metais. Tikslindami įvykio aplinkybes, 2021 m. kovo 16 d. ryte R. T. su K. K. ir D. L. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio namo ir pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Automobilį vairavo tas pats asmuo, kuriam ji surašė administracinio nusižengimo protokolą 2021 m. kovo 10 d. ir 2021 m. kovo 16 d. pateikė tą patį V. A. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. S. P. neteisėtus veiksmus, be kita ko, įrodo ir liudytojos A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja patvirtino, kad 2021 m. kovo 10 d. jos sugyventinis S. P. buvo išvykęs su jai priklausančiu automobiliu į Vilniaus rajoną, grįžęs į namus pasakė jai, kad prie jo buvo privažiavę Aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimui ir jis pateikė jiems jos mirusiojo sutuoktinio vairuotojo pažymėjimą, nes su savimi neturėjo savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Visų asmenų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės tarpusavyje atitinka ir papildo vienos kitą. Be to, S. P. kaltę netiesiogiai įrodo BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2021 m. kovo 16 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas ir 2021 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas.

Taigi šiuo atveju pripažintina, kad S. P. du kartus – 2021 m. kovo 10 d. apie 12.40 val. ir 2021 m. kovo 16 d. apie 8.50 val. – panaudojo kito asmens (V. A.) vardu išduotą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikdamas jį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnei R. T.. Akivaizdu, kad kaltinamasis neturėjo teisėto pagrindo panaudoti tokį dokumentą, nes šis dokumentas nebuvo išduotas jo vardu.

Reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog bylai reikšmingu laiku S. P. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas), todėl nėra abejonių, kad jis pateikė svetimą vairuotojo pažymėjimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnei, kad nebūtų nustatyta tikroji kaltinamojo asmenybė. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad S. P. suvokė, jog neturi teisėto pagrindo panaudoti kitam asmeniui priklausantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis panaudojo tokį dokumentą ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Bylą nagrinėjant teisme, teismas įspėjo proceso dalyvius, kad S. P. dvi veikos gali būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nustatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad to daryti nėra teisinio pagrindo.

Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, Nr. 2K-7-96/2012). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės.

Nagrinėjamu atveju pagal bylai reikšmingas aplinkybes, S. P. iš tiesų du kartus panaudojo to paties fizinio asmens (V. A.) vardu išduotą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal kaltinimą šis dokumentas buvo panaudotas pateikiant jį tai pačiai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnei R. T.. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad laikotarpiu tarp dviejų veikų padarymo (nuo 2021 m. kovo 10 d. apie 12.40 val. iki 2021 m. kovo 16 d. apie 8.50 val.) S. P. būtų dar bent kartą panaudojęs minėtą dokumentą. Analizuojant kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, nėra abejonių, kad jis panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą siekdamas nuslėpti savo tapatybę. Antras V. A. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimas buvo atliktas vien dėl to, kad S. P. pastebėjo, jog su juo 2021 m. kovo 16 d. bendravo tie patys pareigūnai, kurie buvo ir 2021 m. kovo 10 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis po pirmo aptariamo dokumento panaudojimo be teisėto pagrindo ir toliau siekė tęsti tokio veiksmo darymą. Priešingai, pagal bylos aplinkybes S. P. 2021 m. kovo 16 d. apie 8.50 val. panaudojo svetimą dokumentą be teisėto pagrindo iš naujo susiformavus tyčiai. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad abejotina, ar kaltinamasis tikėjosi, jog po pirmo svetimo dokumento panaudojimo be teisėto pagrindo vėl sutiks tuos pačius pareigūnus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, S. P. veiksmai kvalifikuotini kaip atskiros nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas S. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. P. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentais, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos siekiant nuslėpti kaltinamojo asmenybę.

S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. P. nusikalto tuo metu, kai jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, t. y. neatlikęs bausmės. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal bylos duomenis, kaltinamasis dirba pagal individualią veiklą (b. l. 65), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine, rūpinasi atskirai gyvenančia dukra. Duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Be to, bylą nagrinėjant teisme, S. P. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ parengtas jo charakteristikas (b. l. 146–147). Visa tai teigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net keturiolika kartų (daugeliu atveju už sukčiavimus, dokumentų klastojimus). Paskutiniu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu kaltinamasis nuteistas, be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą galutine net 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jis 2019 m. sausio 31 d. buvo lygtinai paleistas iš Vilniaus pataisos namų (b. l. 72–84). Taigi valstybė parodė pasitikėjimą S. P., tačiau jis nepateisino šio pasitikėjimo ir nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytas dvi nusikalstamas veikas. Dviejų atskirų nusikalstamų veikų padarymas rodo ir tai, kad jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. P., būdamas laisvėje, baustas administracine tvarka už šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje (už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės; 2020 m. liepos 3 d. nutarimas) (b. l. 69). Pagal bylos aplinkybes, S. P. 2021 m. kovo 16 d. taip pat vairavo transporto priemonę, nors neturėjo tokios teisės. Svarbu ir tai, kad, remiantis liudytojos A. A. (S. P. sugyventinės) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nuolat naudojasi automobiliu VW Passat. Tai rodo, kad kaltinamasis taip pat linkęs piktybiškai vairuoti transporto priemonę, nors neturi tokios teisės, ir taip pažeisti Kelių eismo taisykles. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrus S. P. laisvės atėmimo bausmes – už pirmą nusikalstamą veiką ir už antrą nusikalstamą veiką atitinkamai 6 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, skirti kaltinamajam baudas, kaip prašė jo gynėja baigiamojoje kalboje, nėra teisinio pagrindo, nes švelniausia sankcijoje bausmės rūšimi akivaizdu, kad nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis padarė tik vieną iš alternatyvių veikų, nustatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pripažinti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, baigta užtenka bent vienos alternatyvios veikos padarymo. Itin S. P. teisinės padėties nešvelnina ir tai, kad jo nusikalstamomis veikomis nepadaryta žala (nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, baigtumui padarinių atsiradimas nėra būtinas), byloje nėra civilinių ieškinių. Dėl anksčiau išvardytų aplinkybių bausmės tikslai nebus pasiekti ir S. P. paskyrus arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (8 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pridėjus dalį švelnesnės (4 mėnesius laisvės atėmimo) bausmės, ir S. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu neatliktos 3 metų 7 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (5 mėnesius ir 11 dienų laisvės atėmimo) ir S. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 1 mėnesiui. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju S. P. nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Pirma, kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta bausmė, didesnė, nei ketveri metai, o tai eliminuoja svarstyti bausmės vykdymo atidėjimą. Antra, kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Jis ankstesniu nuosprendžiu, be kita ko, teistas už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Tai itin neigiamai charakterizuoja S. P. asmenybę. Kaltinamojo elgesys lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nebuvo nepriekaištingas (jis yra padaręs administracinių nusižengimų). Anksčiau aptarta S. P. asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir iš dalies atidedant bausmės vykdymą.

V. Kiti klausimai

S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59–60). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

S. P. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 16 d. 10.05 val. iki 2021 m. kovo 16 d. 12.18 val. (viena diena) (b. l. 38–39). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajam į skirtiną bausmę, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. kovo 10 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. kovo 16 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (8 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pridėjus dalį švelnesnės (4 mėnesius laisvės atėmimo) bausmės, ir S. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu neatliktos 3 metų 7 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (5 mėnesius ir 11 dienų laisvės atėmimo) ir S. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti S. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 16 d. 10.05 val. iki 2021 m. kovo 16 d. 12.18 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.