- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- PK-195-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00011-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. A. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. ir V. V. priešpriešinį skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo L. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
L. A. pateiktu teismui skundu (1-2 b. l.) privataus kaltinimo tvarka prašo iškelti baudžiamąją bylą advokatui V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. už tai, kad jis, pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-424-446/2012, paskleidė neatitinkančią tikrovės, žeminančią ją informaciją, o būtent :
„Kadangi šalyje vyravo suirutė ir pakeliuose atvirai vykdavo plėšikavimai, L. A. buvo paprašyta, kad su milicijos uniforma ir su ginklu lydėtų krovinius, Už šias paslaugas jai būdavo mokėtinos nemažos piniginės sumos grynaisiais į rankas. Bendraudama su S. S. ji matė, kad pastarasis pasiturinčiai gyvena, nuolat jo prašydavo pinigų, kartą paprašė pinigų buto įsigijimui, kadangi savo būsto neturėjo ir nuomavosi Šilutės mieste. Tuo metu S. S., pasitaręs su verslo partneriu V. P. (tuomet dirbusiu vaistinės vedėju Klaipėdoje) nutarė L. A. finansuoti buto pirkimą, su sąlyga, kad įgytas butas bus perrašytas arba įkeistas kažkurio vieno vardu. Tam reikalui atstovas S. S. davė L. A. 10000 USD, o V. P. davė 5000 USD, už kuriuos pastaroji įsigijo butą Šilutės mieste. Įsigijusi butą, L. A. vengė savo įsipareigojimų perrašyti butą S. S. arba V. P. vardu arba grąžinti jai duotus pinigus, sudarančius 15000 USD, arba tuometiniu oficialiu buhalteriniu kursu – 60000 Lt. Vėliau buvo sužinota, kad įsigytą butą skubiai L. A. pardavė ir pirko kitą butą Klaipėdoje, kad būtų pagrįstas po jo pardavimo-pirkimo įsigijimas“.
Šalies argumentai
Priešpriešiniu skundu (15-18 b. l.) V. V. prašo iškelti baudžiamąją bylą L. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, privataus kaltinimo tvarka pateikdama teismui skundą ir prašydama iškelti jam baudžiamąją bylą už ieškovės šmeižimą, pažemino jį - advokatą, atstovavusį atsakovą civilinėje byloje ir atlikusį savo profesines funkcijas civiliniame procese.
Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo.
Atsiliepimas
Iš atsiliepimo į ieškinį (3-5 b. l.) matyti, kad advokatas V. V., atstovaudamas atsakovą S. S. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-424-446/2012, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris buvo pareikštas jo atstovaujamajam ieškovės L. A. dėl skolos grąžinimo. Iš L. A. skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo advokatui, matyti, kad šį atsiliepimą į jos pareikštą ieškinį ji laiko jos šmeižimu, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Taigi, L. A. kaltina advokatą V. V. paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias apie ją oficialiame dokumente – atsiliepime į ieškinį, kurio turinys tapo žinomas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą. Iš privataus kaltinimo skundo argumentų galima suprasti, kad trečiuoju asmeniu, kuriam jos garbę ir orumą žeminanti tikrovės neatitinkanti informacija tapo žinoma, skundą padavęs asmuo laiko asmenis, kurių ji nežino ir negali nurodyti, tačiau pasak jos, su atsiliepimu galėjo susipažinti asmenys, nesusiję su nagrinėjama civiline byla. Šiuo atveju teismas pažymi, kad paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar pan. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybes, kurias A. A. įvardija kaip šmeižiančias jos asmenį, V. V. kaip civilinio proceso dalyvis civilinėje byloje (atsakovo S. S. atstovas) išdėstė teismui pateiktame dokumente, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. teisėjams, posėdžių sekretorei, advokatams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Byloje nėra duomenų, jų nenurodė ir L. A. savo skunde (1 b. l.), kad atsiliepimo turinys civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiami skolos tarp L. A. ir V. V. atstovaujamojo S. S. klausimai, būtų paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su minėtų klausimų nagrinėjimu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo S. S. atstovo advokato V. V. atsiliepimo turinys tapo žinomas trečiajam asmeniui. Todėl teismas daro išvadą, kad informacijos išdėstymas 2012-06-05 advokato V. V. atsiliepime į L. A. pareikštą ieškinį atsakovui S. S. nelaikomas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str., o tai reiškia, kad advokatas V. V., atstovaudamas atsakovą, neatliko jam inkriminuojamų veiksmų, sudarančių BK 154 str. 1 d. sudėtį.
Lietuvos Respublikos BK 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, tai yra, neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003).
Atsiliepimas
L. A. skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nenurodė jokių nepadorių, užgaulių atsiliepimų apie advokatą V. V., neigiamų jo asmenybės apibūdinimų. Skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo L. A. pateikė teismui tokiu būdu siekdama apginti savo, jos nuomone, pažeistas teises bei teisėtus interesus. Toks kreipimasis į teismą, prašant iškelti baudžiamąją bylą asmeniui, kuris, jos nuomone, apšmeižė ją, negali būti laikomas įžeidimu, užgauliu pažeminimu. Taigi, advokatui V. V. nėra pagrindo skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo laikyti užgauliu.
Teismas atkreipia L. A. ir V. V. dėmesį, kad Lietuvos Respublikos CK 2.24 str. 9 d. yra įtvirtintas asmenų, dalyvaujančių procese, imunitetas atsakomybei dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimo ir šis imunitetas apima tiek administracinių, tiek civilinių ir baudžiamųjų bylų procesą. Todėl V. V. atsiliepime į ieškinį išdėstytų teiginių, deklaruojant jo atstovaujamo asmens nuomonę apie L. A., nėra pagrindo laikyti savo teisių ir laisvių įgyvendinimo ribų peržengimu ir L. A. teisių bei laisvių pažeidimu. Byloje nėra duomenų, kad V. V. būtų turėjęs tikslą atsiliepime į ieškinį tyčia L. A. užgauliai pažeminti, o L. A. pateiktas skundas privataus kaltinimo tvarka negali būti vertinimas kaip tyčinis viešas V. V. įžeidimas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad V. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje, L. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., požymių.
Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ar tęsiant yra įmanoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl taikinamojo posėdžio metu, išklausius skundus padavusius asmenis, ir nustačius, kad jų veiksmuose nėra nusikaltimų, už kurių padarymą jie vienas kitam prašo iškelti baudžiamąsias bylas, pradėtą privataus kaltinimo procesą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. tikslinga nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Privataus kaltinimo procesą pagal L. A. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį ir pagal V. V. priešpriešinį skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo L. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.