Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. J. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos, A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla R. J. atžvilgiu nutraukta.

Išaiškinta R. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

R. J. paskirta 10 MGL (377 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2017 m. birželio 23 d. apie 4.25 val., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,60 promilių etilo alkoholio (daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nuosprendyje konstatavo, kad be R. J. prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nustačius visas būtinas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taip pat teismas sprendė, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti yra taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 72 straipsnio nuostatų teismas netaikė ir transporto priemonės, priklausančios ne kaltininkui, nekonfiskavo.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti ir R. J., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus; R. J., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. J. išieškoti konfiskuotino automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 130 Eur.Skunde prokuroras nagrinėjamu atveju atliko lyginamąją Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies ir BK 68 straipsnio 2 dalies analizę ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą tik 1 metams beveik nemotyvavo, tokiu būdu pažeidė konstitucinio proporcingumo principą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė tampa neadekvačiai švelnesnė nei ta, kuri būtų paskirta už administracinį nusižengimą. Dėl to, individualizavus šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą atvejį, atsižvelgus į tai, kad R. J. anksčiau administracine tvarka nebaustas, šios nusikalstamos veikos padarymo metu neapgadino svetimo turto, būtina skirti vidutinį BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą – 2 metus. Skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nekonfiskavo nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba esant aplinkybėms, jog automobilis priklausė ne R. J., nekonfiskavo iš jo automobilio vertę atitinkančios sumos. Baigiamųjų kalbų stadijoje prokuroras prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, tačiau teismas to neanalizavo. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Be to, nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, yra ne tik galima, bet ir būtina iš R. J. išieškoti konfiskuotino automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, bylos duomenimis, yra 1 130 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis) (b. l. 28). Prokuroras skunde kritikuoja teisiamajame posėdyje gynybos argumentus, jog automobilio vertė, nurodyta pardavimo dokumentuose yra 500 eurų, nes tai neatspindi tikrosios automobilio vertės.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. J. gynėjas prašė palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu prokuroro skundu nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas baudžiamojo poveikio priemonių kontekste.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskyrė R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Prokuroras skunde nurodo, jog teismas, skirdamas neadekvačiai švelnesnę priemonę termino atžvilgiu nei numatytas jos vidurkis, sprendimo beveik nemotyvavo ir pažeidė konstitucinio proporcingumo principą.Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Bausmės individualizavimo procese pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę (jauną amžių, nedirbantį), tai, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pirmą kartą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę sprendė, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. J. kartu su bausme paskyrus ir draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Dėl atliktos reikšmingų aplinkybių analizės baudžiamojo poveikio priemonės taikymo procese, šio teismo sprendimo teisingumu nesuabejota. Prokuroras skunde analizuoja ir lygina administracinio nusižengimo požymius su šios baudžiamosios bylos aplinkybėmis, tačiau tokia analizė ir jo atliktas vertinimas nesuponuoja aukštesniajam teismui priešingos išvados nei tai, kurią padarė apylinkės teismas. Šis klausimas privalo būti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias R. J. asmenybę ir turinčias reikšmės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonėms skirti, jam buvo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti ir švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat gali neapsiriboti siūlomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę.Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. J. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors kaltininko vairavimo stažas nėra itin didelis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau yra baustas tik už neapdrausto automobilio vairavimą (b. l. 51). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. J. 1 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą ir objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per trumpą – nėra. Taigi, vadovautis prokuroro skunde pateikiamais samprotavimais ir palyginimais – keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą, teisinio pagrindo nėra.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam R. J. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš R. J. išieškoti konfiskuotino automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 130 Eur.Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi šioje byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą BK 72 straipsnio kontekste, todėl priimtas nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias aptariamo straipsnio 2 dalies 1-10 punkte nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš galimų taikyti baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kurią šiuo atveju prokuroras ir prašo skirti bei esant duomenims, jog konfiskuotino automobilio savininkas yra ne pats kaltininkas, todėl turi būti ieškotina priemonės vertę atitinkanti pinigų suma iš kaltininko.Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nenukrypstant nuo teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pripažįstama, jog transporto priemonė – automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus R. J., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės, alkoholio, tai užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.Taigi, nors R. J. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Todėl įvykio metu R. J. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. J., kuris nežinojo, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nesutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad nėra kaltininko veiksmuose nusikaltimų sistemiškumo bei nurodytos aplinkybės, jog KET pažeistos pirmą kartą, R. J. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kaltės neneigė, atsižvelgta į proporcingumo principo išlaikymą, ir tai teismui buvo pagrindas automobilio nekonfiskuoti. Sutinkamai su prokuroro skundo argumentais, teismas nesprendė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos ieškojimo klausimo, kuris šiuo atveju aktualus, nes transporto priemonė, su kuria padaryta nusikalstamam veika, nepriklauso kaltininkui. Taigi, aukščiau nurodytais pagrindais, siekiant įstatymo leidėjo nurodytų tikslų ir saugaus eismo keliuose, tikslinga R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas VšĮ „Emprekis“ raštas, kurio objektyvūs duomenys patvirtina, jog automobilio „Peugeot 406“, kurio variklio darbinis tūris 1997 kub. cm, variklio galia 80 kW/108 AG, pagaminimo metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 130 Eur (b. l. 28). Šis suma yra objektyviais duomenimis nustatyta ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia, nors ir byloje buvo keliamas klausimas dėl automobilio vertės (500 Eur), nustatytos 2016 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. Esant tokioms aplinkybėms iš asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. J. yra pagrindas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 1 130 Eur pinigų sumą ir tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pakeisti BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš R. J. išieškoti konfiskuotino turto vertę (automobilio „Peugeot 406“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinkančią pinigų sumą – 1 130 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.