Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2017-06-23 apie 04.25 val., Kaune, Jūratės g. prie namo Nr. 23, vairavo kelių transporto priemonę-automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,60 promilių etilo alkoholio (daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įtarime nurodytos aplinkybės yra teisingos. 2017 m. birželio 22 d. vakare jis nesutarė su tėčiu, susipyko su drauge. Po to šventė savo gimtadienį. Apie 18 valandą gėrė alų. Važiavo, apie 4 valandą. Negalvojo, kad kraujyje yra tiek alkoholio, kad tiek pripūs. Jis praeityje nebaustas, neteistas. Iki įvykio gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Po įvykio neteko darbo. Šiuo metu grįžo į Lietuvą. Žada gyventi su mama. Deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ieškos virėjo darbo. Su mama sutaria, daug bendrauja, kartu gamina valgyti, kadangi mama yra virėja. Automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko tėtis pagal skelbimą ir yra registruotas tėčio vardu. Jis tėčiui padovanojo automobilį, kuris jam buvo reikalingas darbui. Automobilį prieš įvykį jis buvo pasiėmęs atostogų metu. Automobilio raktai buvo pas jį, nes reikėjo aplankyti senelius, gimines. Kai sustabdė policija, dokumentų nepateikė, juos buvo palikęs namuose, o raktelius turėjo. Vairuotojo pažymėjimą pateikė. Automobilis stovėjo prie daugiabučio, kuriame jis gyvena su tėvais. Tėvai nežinojo, kad jis turėjo mašinos raktelius. Mašinos dokumentai buvo likę namuose. Jie galvojo, kad raktai yra prie dokumentų. Gimtadienį jis šventė to paties namo, kuriame gyvena, gretimoje laiptinėje. Tėvai nežinojo, kad jis važiuos. Raktai pas jį buvo likę striukės kišenėje, jis juos pamiršo palikti namuose.

Liudytoja A. J. parodė, kad sūnus, R. J., yra geras. Jis labai gailisi dėl padaryto. Tą vakarą sūnus susipyko su drauge, nesutarė kur nakvos. Sūnus buvo išgėręs alaus, sėdo už vairo važiuoti. Po įvykio, jis deklaravo gyvenamąją vietą pas juos - tėvus. Sūnus ieškosi darbo. Sūnus gailisi dėl padaryto. Ji sūnui daro įtaką, daug kalbasi, bendrauja apie maisto gamybą, ateitį, kadangi abu yra virėjai. Po šio įvykio sūnus neteko darbo užsienyje, neteko ten gyvenamosios vietos. Jis turėjo į užsienį išvykti birželio 28 d., bet dėl bylos neišvyko. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi sūnus šiuo metu nedirba, jos uždarbis nedidelis. Prisiima atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veiksmų registravimo skyriaus tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-06-23, apie 04.25 val., Jūratės g. ties namu Nr. 21, Kaune, buvo sustabdytas automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojui R. J. buvo nustatytas 1,56 promilės etilo alkoholio girtumas. Jis buvo pristatytas medicininei apžiūrai neblaivumui, girtumui nustatyti (b. l. 7).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 8) bei liudytojo apklausos metu (b. l. 39nurodė, kad 2017-06-23, apie 04.25 val., Jūratės g. ties namu Nr. 23, Kaune, buvo sustabdytas automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojas R. J. pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Didžiojoje Britanijoje, kitų dokumentų neturėjo. Vairuotojas tvirtino, kad automobilis tėvo ir dokumentai liko namuose. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Teigė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas 1,56 promilės etilo alkoholio girtumas. Jis buvo pristatytas medicininei apžiūrai neblaivumui, girtumui nustatyti, kraujo mėginiui paimti.

Liudytojas N. Č. nurodė analogiškas liudytojo M. A. nurodytas aplinkybes (b. l. 42).

A. J. liudytojo apklausos metu (b. l. 44) parodė, kad automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilį jis laiko J. Vienožinskio gatvėje, prie namo Nr. 56, Kaune. Jo sūnus R. J. nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2017-06-14 jis grįžo atostogoms, dviem savaitėms į namus. 2017-06-23 ryte sūnus pasakė jam, kad sulaikytas jo automobilis, kadangi vairavo neblaivus. R. J. nelinkęs vartoti alkoholio, nematė jo geriančio. Apie tai, kad R. J. paėmė vairuoti jo automobilį neblaivus, jis nežinojo.

Apžiūros protokolu, Kaune, Jūratės g. ties namu Nr. 21 apžiūrėta įvykio vieta, automobilis, foto nuotraukos (b. l. 9-15). Apžiūrėtas automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priduotas saugoti į saugojimo aikštelę (b. l. 17-20). Pakvitavimu (b. l. 25-27) grąžintas savininkui, A. J..

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti aktu Nr. 668 nustatyta, kad R. J. apžiūros metu tvirtino, kad gėrė alaus prieš dvi valandas, 4.55 val. tyrimui paimtas jo kraujas.(b. l. 29). Alkotesterio parodymai 2017-06-23, 04.30 val.- 1,56 prom. alkoholio (b. l. 31). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6303/2017 (01) iš kurios matyti, kad R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilių etilo alkoholio (b.l. 37).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis R. J. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilių etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamasis R. J. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 57), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 51), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nedirba (b. l. 58), registruotas darbo biržoje, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 54).

Kaltinamojo R. J. kaltė įrodyta, jo paties prisipažinimu, bylos medžiaga. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą A. J. yra kaltinamojo motina. Ji paaiškino, kad jos ir sūnaus santykiai yra labai geri, Ji sūnui daro įtaką, daug kalbasi, bendrauja apie maisto gamybą, planuoja ateitį, kadangi abu yra virėjai. Po šio įvykio sūnus neteko darbo užsienyje, neteko ten gyvenamosios vietos. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi sūnus šiuo metu nedirba, jos uždarbis nedidelis. A. J. mano, kad ji tikrai jam darys tik teigiamą įtaką ir ateityje tai nepasikartos. Prašo sūnų R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, nori būti jo laiduotoju.

A. J. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Esant A. J. prašymui perduoti R. J. jos – A. J. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoja A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl A. J. skirtina laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai A. J. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinio girtumo (1,56 promilių) laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, nedirbantis), kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų terminą.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, nors turi 6 metų vairavimo stažą, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, į tai, kad automobilį, priklausantį jo tėvui, A. J., jis paėmė be savininko žinios. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas turėjo ar galėjo žinoti, kad R. J., jo sūnus, vairuos jam priklausančią transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3 d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK 126 str. 4 d., 130² str.). Manytina, kad ir taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, ar nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, nusikaltimų sistemiškumo ar kitų svarbių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamam skiriama 10 MGL (377 Eur) dydžio įmoka.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Transporto priemonė – automobilis „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas A. J..

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos, A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Paskirti R. J.. 10 MGL (377 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismui.