Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai J. M., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kristinai Bernadičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Beniušytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja su skundu (t. I b. l. 4-9), kurį vėliau tikslino, kreipėsi į teismą, (ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutarties nurodymus; t. IV b.l. 85) prašydama:

1) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-31 sprendimą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje detaliojo plano“ Nr. (100)-11.55-387 (t. I b. l. 10-11);

2) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos 2009-03-04 skundą VAVA bei pateikti motyvuotus atsakymus, pagrįstus visomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

Nurodė, jog 2009-01-12 dalyvavo detaliojo plano sklypams (duomenys neskelbtini) 6, (duomenys neskelbtini) 8 ir (duomenys neskelbtini) 7, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame rajone, Vilniuje, projekto svarstyme su visuomene (viešame susirinkime). Susirinkimo metu pateikė rašytinius ir žodinius siūlymus, į kuriuos Planavimo organizatorius - Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - VMS) pateikė atsakymą (I t. b. l. I t. b. l. 15), tačiau atsakymas nemotyvuotas, o į kitus klausimus visai neatsakyta. Laikydama tokį atsakymą atsirašinėjimu, atsakymą apskundė atsakovui, kuris savo atsakyme (I t. b. l. 10-11) atsakė, kad: Orhuso konvencija šiuo konkrečiu atveju netaikytina, todėl su ja susiję pažeidimai nenagrinėtini o kiti pažeidimai nenurodyti, taip pat pažymėjo, jog atsakovui nesuteikta teisė vertinti viešo susirinkimo protokolo, o jei yra įrodymų, kad viešo susirinkimo protokole užfiksuoti duomenys neatitinka faktų, pasiūlė kreiptis į teisėsaugos institucijas. Mano, kad taip atsakydamas atsakovas (VAVA) padarė esminių įstatymų pažeidimų, įskaitant pažeistas pareiškėjos konstitucines teises dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos ir gauti motyvuotus atsakymus, kai skundžiami valstybės tarnautojų netinkami veiksmai bei neveikimas.

Nurodė, jog atmetant pareiškėjos siūlymus Planavimo organizatorius pateikė du motyvus, kad siūlymai atspindi tik pareiškėjos nuostatą, ir išreikšti teiginiai negali būti priimti, nes nenusako konkrečių sprendinių neatitikimo norminių teisės aktų konkrečioms nuostatoms ar reikalavimams.

Pažymėjo, kad pirmasis planavimo organizatoriaus nurodytas atmetimo motyvas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi bet kuris asmuo gali pateikti vien tik savo, o ne kažkieno kito nuostatas, dėl antrojo nurodė, jog pateikusi glaustus rašytinius siūlymus, svarstymo metu juos žodžiu konkrečiai detalizavo, remdamasi tiek tekstine, tiek ir grafine galiojančių planavimo dokumentų (Vilniaus bendrojo plano, (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies detaliojo plano, (duomenys neskelbtini) seniūnijos želdynų plėtojimo schemos, Vilniaus senamiesčio ir urbanistikos paminklo UV70 apsaugos zonos reglamentų), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ nuostatomis.

Pažymėjo, jog atsakovas galėjo patikrinti skunde nurodytų aplinkybių atitikimą tikrovei ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau - VAĮ) privalėjo tai padaryti, tačiau netyrė faktų, nerinko informacijos, t.y., neišreikalavo iš planavimo organizatoriaus viešojo svarstymo protokolo, neapklausė ir nesikreipė dėl galimybės susipažinti su minėtu viešo susirinkimo garso įrašu, neapklausė kitų susirinkime dalyvavusių asmenų, kas padėtų nustatyti faktines skundo aplinkybes.

Nurodė, jog planavimo pasiūlymus pateikė raštu, o žodžiu visa tai konkretizavo žodinės procedūros - viešojo susirinkimo metu, tačiau pasiūlymai susirinkimo metu aptarti nebuvo, paaiškinimų nepateikta, kas matyti iš garso įrašo ir turėjo būti fiksuota protokole.

Pažymėjo, kad Orhuso konvencija nustato, kad „Visuomenės dalyvavimo procedūros leidžia visuomenei teikti raštu arba, jei tinka, viešo svarstymo ar užklausos prašymo pateikėjui metu bet kokius komentarus, informaciją, analizes arba nuomones, kurie, jos manymu, sietini su planuojama veiklos rūšimi (Konvencija, 6 str. 7 d.), todėl Konvencija nustato dvi lygiavertes nuomonės teikimo formas - raštu ir žodžiu. Taip pat nurodė, jog Konvencija taip pat įpareigoja „užtikrinti, kad atitinkamame sprendime atsispindėtų visuomenės dalyvavimo rezultatai (Konvencija, 6 str. 8 d.), tačiau jų viešojo susirinkimo metu nefiksavo, netgi neįtraukė į viešo susirinkimo protokolą. Dėl šios priežasties atsakovui jie nežinomi, o su pareiškėjos padarytų garso įrašu atsakovas nenorėjo susipažinti. Dėl paminėtų priežasčių mano, kad susirinkimas iš esmės buvo neteisėtas ir fiktyvus, todėl jo rezultatai yra niekinai ir svarstymą su visuomenę būtina atlikti iš naujo.

Nurodė, jog atsakovė netikrino, ar planavimo organizatorius teiktus planavimo pasiūlymus atmetė motyvuotai. Dėl siūlymo šalinti detaliojo plano projekto neatitikimus Vilniaus m. bendrajam planui 2015 nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiu, kad galiojantys ir patvirtinti Vilniaus miesto Bendrasis planas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos Želdinių ir Želdynų plėtojimo schema bei kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia rengti detaliuosius planus nesant patvirtinto, tačiau šiuo metu rengiamo, (duomenys neskelbtini) rajono nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano. Pažymėjo, jog Vilniaus m. bendrasis planas iki 2015 m. nustato priešingai, kadangi Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nustatyta, kad šioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g.) užstatymo reglamentai nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga reglamentuojančiais teisės aktais pagristais dokumentais bei saugomų teritorijų specialiaisiais planais, taip pat Aiškinamojo rašto reglamentas Nr. 3.2.9 „Gyvenamosios funkcijos išsaugojimas Senamiestyje ir kitose istorinėse miesto dalyse“ nustato, kad „visi statybos, rekonstrukcijos, restauravimo ir atgaivinimo darbai Senamiestyje, istorinių - urbanistinių paminklų ir draustinių apsaugos zonose ir kitose išskirtinės svarbos urbanistinėse teritorijose vykdomi vadovaujantis išskirtinai šioms teritorijoms parengtais teritorijų planavimo dokumentais“. Pažymėjo, jog viešojo susirinkimo metu nurodė šiuos Bendrojo plano reglamentus.

Pažymėjo, jog taip pat nebuvo laikomasi (duomenys neskelbtini) seniūnijos želdynų plėtojimo schemos, kuri turi specialiojo plano statusą.

Dėl atsakovo teiginio, kad jam nesuteikta teisė vertinti viešo susirinkimo protokolo nurodė, kad šis teiginys prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintiems „Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatams“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintai „Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkai“, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Pažymėjo, jog kadangi planavimo organizatorius yra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovas turėjo įstatyminę pareigą susipažinti su viešo susirinkimo protokolu ir visas teises bei galimybes jį gauti, tačiau iš esmės atsisakė vykdyti savo įstatyminę pareigą o pasiūlė šiuo klausimu kreiptis ne į atsakovą bet į teismą.

Dėl atsakovo teiginio, kad nebuvo nurodyta, kokie konkretūs Detaliojo plano sprendiniai ir kokių konkrečių teisės aktų nuostatas atsakovas pažeidė nurodė, jog iš garso įrašo akivaizdu, kad susirinkimo dalyviai ne tik suprato, kas pasakyta, bet ir aktyviai dalyvavo bei atsakinėjo į klausimus. Todėl atsakovo išvada, kad jei rašytiniame siūlyme konkrečiai nenurodyta, tai ir atsakyti konkrečiai neįmanoma, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių viešojo susirinkimo aplinkybių.

Pažymėjo, jog atsakovo atsakyme į skundą yra išlaikytas tik formalus pavidalas, t.y. atsakyta tik laikantis terminų, tačiau visai nekreipiama dėmesio, kas ir kaip tame atsakyme prašyta, todėl pareiškėja šį atsakymą ir laiko atsirašinėjimu.

Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė tirti galimą planavimo organizatoriaus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Pažymėjo, kad iš viešojo susirinkimo eigos atrodė, kad planavimo organizatorius (UAB „Plagula“ savininkas bei direktorius ir TŪB „Energija“ bei A. K. įgaliotas atstovas) gina savo bei savo privačių įgaliotojų interesus. Tuo tarpu, sprendžiant iš planavimo organizatoriaus atsirašinėjimo į siūlymus, paties atsakymo turinio, matyti, jog galbūt sąmoningai siekiant būtent privačios naudos, nes pareiškėjos siūlymai ir komentarai nurodė nemažai projekto trūkumų (neatitikimų galiojantiems teisės aktams) o įgyvendinus tokius sprendinius galėtų kilti žala aplinkai, paveldui, gyventojų sveikatai. Pažymėjo, jog atsakovė paliko šią skundo dalį nenagrinėtą, kadangi nepagrįstai nurodė, jog Orhuso konvencija netaikytina šiam detaliajam planavimui, todėl nėra vertintinas ir nurodytas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas bei tai, kad neteisėtai atsisakė taikyti kitus įstatymus, nustatančius valstybės pareigą pašalinti viešųjų ir privačių interesų konfliktą viešojo administravimo procese - Viešojo administravimo ir Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymus.

Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė tirti faktą, kad planavimo organizavimo pareigos ir teisės privatiems suinteresuotiems asmenims buvo perduotos neteisėtai. Nurodė, jog kadangi VMSA sudarė Planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, o ne viešųjų paslaugų teikimo sutartį, todėl perėmėjas gali veikti tik taip, kaip privalėtų veikti bet kuris šias pareigas vykdantis valstybės tarnautojas. Taip pat pažymėjo, jog kadangi VMSA neketino perduoti savo turimų viešojo administravimo - planavimo organizavimo - funkcijų ir pareigų, arba laikė, kad perėmėjas dėl šio perdavimo netampa viešojo administravimo subjektu, tuomet viešojo administravimo funkcijos, kurias nustato Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 2.1.1, 2.2.1, 2.2.3 ir ypač 2.2.5 p. (suteikiantis teisę užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus - „teikti viešai svarstyti“) negalėjo būti perduotos. Dėl šios priežasties sutartis laikytina niekine.

Nurodė, jog pagal Orhuso konvenciją visą visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkos procesą turi vykdyti tik valstybės institucijos. Todėl ginčo procese VMSA veikė neteisėtai nes perdavus savo viešojo administravimo funkcijas vystytojams, neatsižvelgė į dėl to kylantį jų interesų konfliktą ir nevykdė perėmėjų kontrolės. Taip pat nurodė, jog perduodama sklypų savininkams bei valdytojams viešojo administravimo - detaliojo planavimo organizavimo funkcijas, VMSA privalėjo įsitikinti, ar V. K., veikiantis kaip juridinio asmens - plėtros bendrovės UAB „Plagula“ savininkas bei direktorius, juridinio asmens TŪB „Energija“ bei fizinio asmens - savo dukters A. K. įgaliotinis, neturi viešų ir privačių interesų konfliktų. Priešingu atveju, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas konkrečių žemės sklypų atžvilgiu jis negalėtų atlikti pareigos užtikrinti viešąjį interesą.

Dėl Orhuso konvencijos taikymo nurodė, jog atsakovas, teigdamas jog sklype plėtojama veikla nėra priskiriama prie Orhuso konvencijos 1 priede išvardintų veiklos rūšių, nepagrįstai nesivadovauja Konvencijos 6 str. 1 d. a p. nurodyto I priedo 20 p., pagal kurį Konvencija yra taikoma ne vien šio Priedo 1-19 p. konkrečiai išvardytoms veikloms rūšims, bet ir „bet kokiai veiklos rūšiai, nenurodytai 1-19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“ (1 priedas, 20 p.). Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymas tenkina Orhuso konvencijos I priedo 20 p. numatytus šalies diskrecijos teisės pagrindus nustatydamas, kad visiems detaliesiems planams yra privalomi: teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas (TPĮ 25 str. 4 d.) ir svarstymas su visuomene (TPĮ 25 str. 5 d. 1 p.).

Nurodė, jog „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920, toliau - Vertinimo tvarkos aprašas), nustato vertinimo privalomumą planavimo organizatoriams, planų rengėjams ir kitiems teritorijų planavimo proceso dalyviams ir sprendinių poveikio vertinimą įvairiais aspektais. Vertinimo tvarkos aprašo 17 p. nustato, kad atlikus šį privalomą sprendinių poveikio vertinimą, planavimo organizatorius taip pat privalomai vertinimo ataskaitą ir sprendinius kartu pateikia svarstyti visuomenei, vadovaujantis visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka („Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr.1079). Taip pat „Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais“ nustatyta, kad viešam susirinkimui pateikiamas parengtas savivaldybės teritorijos bendrojo, specialiojo ar detaliojo teritorijų planavimo dokumento projektas, kita sprendinius iliustruojanti medžiaga, teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita (28 p.). Todėl nepagrįstai atsakovas neigia būtinumą taikyti Orhuso konvencijos nuostatas, visuomenės informavimui ir dalyvavimui visų detaliųjų planų atveju.

Dėl neturėjimo subjektinės teisės ginti viešojo intereso nurodė, jog tai, kad viešojo intereso ir privataus intereso sutapimas nėra pagrindas nepripažinti reikalavimo teisės, o kaip tik priešingai, yra konstatavęs LVAT 2007-01-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-64-07.

Dėl atsakovo teiginio, kad neturi reikalavimo teisės skųsti administracinį aktą 2009-03-31 Nr.(l00)-11.55-387 vadovaujantis LVAT 2008-02-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-039-210/2008 nurodė, jog VMSA neatsižvelgė, kad LVAT 2009-04-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. P-822-58-09 pagal pareiškėjų VO (duomenys neskelbtini) bendruomenė prašymą atnaujino procesą minėtoje savivaldybės nurodytoje administracinėje byloje ABTĮ 159 str. 2 d. ir 153 str. 2 d. 10 p. pagrindais, nes nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą buvo vadovaujamasi netinkamu Orhuso konvencijos vertimu. Šis neteisingas vertimas buvo ištaisytas ir jo tekstas paskelbtas 2009-01-22 „Valstybės žiniose“ Nr. 8. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. publikuotas Orhuso konvencijos lietuviškas tekstas iš esmės skyrėsi nuo to, kuriuo vadovavosi teisėjų kolegija, nagrinėjant bylą, daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą jas taikant galimai buvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimas.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (IV t. b. l. 135-137) prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodė, jog pasiūlymų ir ginčų dėl rengiamų teritorijos planavimo dokumentų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka taip pat yra detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, kuriuose nurodyta, kad pasiūlymai planavimo organizatoriui yra teikiami raštu ir į raštu pateiktus pasiūlymus planavimo organizatorius privalo atsakyti per 20 darbo dienų.

Pažymėjo, kad visuomenė, kurios pasiūlymus detaliojo planavimo organizatorius atmetė, skunde priežiūros institucijai negali kelti prašymų ir pasiūlymų, kurie nebuvo pateikti detaliojo planavimo organizatoriui. Taip pat pažymėjo, kad teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato žodinių pasiūlymų teikimo bei jų apskundimo ir nagrinėjimo tvarkos, be to teisės aktuose nėra nenumatyta, kad planavimo organizatoriaus pareiga bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių.

Nurodė, jog pareiškėja detaliojo planavimo organizatoriui raštu pateikė siūlymą, kuriame nurodė, kad visuomenei svarstyti pateiktas teritorijų planavimo dokumentas neatitinka teritorijos paveldosauginių ir aplinkosauginių reikalavimų bei galiojančių teisės aktų, tačiau nekonkretizavo nei kokie teisės aktai, nei kaip jie yra pažeidžiami. Planavimo organizatorius pareiškėjai 2009-01-28 raštu (I t. b. l. 15) atsakė į jos rašytinius siūlymus, nurodydamas, jog pasiūlymo teiginiai dėl detaliojo plano sprendinių neatitikimo teisės aktams, nepasitvirtino. Pareiškėja atsakymą apskundė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Tačiau skunde nėra nurodyta, kokie pareiškėjos pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių planavimo organizatoriaus buvo netinkamai išnagrinėti ar visiškai neišnagrinėti. Pažymėjo, jog pareiškėja atsakymą ginčijo keliais aspektais t. y. tai, kad UAB „Plagula“ neturėjo teisės teikti atsakymo kaip planavimo organizatorius ir tai, kad detaliojo plano svarstymo su visuomene posėdžio metu nebuvo tinkamai fiksuoti teikti žodiniai siūlymai. Nurodė, jog kadangi visi pareiškėjos klausimai buvo išnagrinėtos ir pateiktas atsakymas todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti pakartotinai nagrinėti šiuos klausimus.

Pažymėjo, kad atsakovas patikrinęs žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniuje detalųjį planą, baigiamajame teritorijų planavimo proceso etape, t.y. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, 2009-09-28 patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-332. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-18 nutartimi šis aktas liko galioti. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija seka po teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadijos, kurios metu buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-03-31 atsakymas Nr. (100)-11.55-387, todėl šio sprendimo panaikinimas pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. II b. l. 160-161) dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nurodė, jog teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos savivaldybei, atstovaujamai savivaldybės administracijos direktoriaus, perduodant detaliojo, teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas tikrinti, ar yra galimas planavimo organizatoriaus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pagrįstai skundžiamame 2009-03-31 sprendime Nr. (100)-11.55-387 nurodė, kad planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos UAB „Plagula“ perduotos teisėtai ir nepažeidžiant šiuo metu galiojančių teisės aktų.

Pažymėjo, jog galbūt jog UAB „Plagula“ būdama privatus juridinis asmuo ir atstovaudama privačių asmenų interesus, turėdama patvirtintą detalųjį planą sieks vykdyti plėtrą sklypuose ir gauti iš to naudą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Kadangi UAB „Plagula“ nėra nei valstybės tarnautojas, nei viešojo administravimo subjektas, todėl jai netaikytinas nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, nei Viešojo administravimo įstatymai.

Dėl pasiūlymų teikimo detaliojo planavimo organizatoriui ir ginčų nagrinėjimo procedūrų nurodė, jog atsakovas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą pateikė motyvuotą atsakymą. Taip pat pažymėjo, kad tiek planavimo organizatoriaus, tiek atsakovo atsakymai pareiškėjai buvo parengti vadovaujantis galiojančių teritorijos planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, atliekant jų kompetencijai priskirtas funkcijas.

Pažymėjo, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7 detaliojo plano sprendiniuose numatoma veikla nėra priskiriama prie Orhuso konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių, jie negali būti laikomi veikla, kuri turi didelį poveikį aplinkai, jos elementams nėra priskiriami prie Konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių. Todėl nėra pagrindo pareiškėjos teiginiui, kad gali būti pažeidžiamas viešasis interesas, kurį pagal Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas pavesta jai ginti kaip visuomenės atstovui. Atsižvelgiant į tai pareiškėja šioje byloje neturi reikalavimo teisės ir nelaikytina suinteresuota visuomene.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimo į skundą motyvus.

Skundas atmestinas.

1. Byloje nustatyta (t. I b.l. 10-18), jog pareiškėja 2009 m. sausio 12 d. dalyvavo detaliojo plano sklypams (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame rajone, Vilniuje, projekto svarstyme su visuomene, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose. Susirinkimo metu ji pateikė rašytinius ir juos pagrindžiančius žodinius siūlymus. Pareiškėja 2009 m. vasario 4 d. gavo planavimo organizatoriaus atsakymą dėl siūlymų, į kuriuos, jos nuomone, buvo atsakyta nemotyvuotai, o dėl dalies siūlymų nepasisakyta. Nesutikdama su tokiu planavimo organizatoriaus atsakymu, 2009 m. kovo 4 d. jį apskundė VAVA, kuri į pareiškėjos skundą atsakė sprendimu, kuriame nurodė, kad: Orhuso konvencija šio konkretaus teritorijų planavimo atveju netaikytina, todėl su ja susiję pažeidimai nenagrinėtini; kad jokių kitų pažeidimų pareiškėja nenurodžiusi; kad VAVA nesuteikta teisė vertinti viešo susirinkimo protokolo ir pasiūlyta, jei pareiškėja turi įrodymų, kad viešo susirinkimo protokole užfiksuoti duomenys neatitinka faktų, kreiptis į teisėsaugos institucijas. Pareiškėjos nuomone, VAVA sprendime išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės.

Pareiškėjos teigimu, planavimo organizatorius jos siūlymų atmetimą pagrindė dviem motyvais, t. y. tuo, kad jie atspindi tik pareiškėjos nuomonę, ir tuo, kad siūlymuose išdėstyti teiginiai nenusako konkrečių sprendinių neatitikimo norminių teisės aktų konkrečioms nuostatoms ar reikalavimams. Pareiškėja su tokiais atsakymo motyvais nesutiko, nes pirmasis iš jų iš esmės prieštarauja bendriesiems teisiniams principams, o antrasis neatitinka tikrovės, nes, pateikusi glaustus rašytinius siūlymus, svarstymo metu juos detalizavo žodžiu, remdamasi galiojančių planavimo dokumentų nuostatomis.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutarties (administracinė byla Nr. A556-2254/2011) nurodymu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijai atsisakius priimti patikslinto 2011-09-13 skundo reikalavimus (t. IV, b. l. 106-132), yra nagrinėjami pareiškėjos reikalavimai:

1) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-31 sprendimą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje detaliojo plano“ Nr. (100)-11.55-387 (t. I b. l. 10-11);

2) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos 2009-03-04 skundą VAVA bei pateikti motyvuotus atsakymus, pagrįstus visomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

Byla nagrinėjama šių pareiškėjos reikalavimų ir su jais susijusių įrodymų apimtyje.

3. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Pareiškėja, teigdama šiuos reikalavimus, necharakterizavo atsakovo 2009-03-31 sprendimo „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, detaliojo plano“ Nr. (100)-11.55-387 ydingumo ar šio sprendimo turinio neadekvatumo bylos faktinėms aplinkybėms ar jame pažymėtiems teisės aktams, aspektus.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinė argumentacija atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, bei jų atstovų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir tikslūs pagal pareiškėjos reiškiamus klausimus.

4. Bylos rašytinių įrodymų ir faktinių aplinkybių, pareiškėjos 2009-03-04 skundo (t. I b.l. 17) ir atsakovo atsakymo į paminėtą skundą turinys pagrindžia, jog atsakovas 2009-03-31 atsakyme (t. I b.l. 10) Nr. (100)-11.55-387) į pareiškėjos 2009-03-04 skundą teisingai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Orhuso konvencijos taikymo aptariamu atveju.

Pagrįsta atsakovo išvada, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje detaliojo plano sprendiniuose numatoma veikla nėra priskiriama prie Orhuso konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių. Ginčo analogiška aplinkybė yra patvirtinta LVAT 2011-07-08 nutartyje (t. IV b.l. 85).

Atsakant pareiškėjai į skundą, atsakovas teisingai paaiškino, jog planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtintas „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašas“, kuris nustato tvarką, kam ir kada gali būti perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos.

Nėra duomenų, jog planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos UAB „Plagula“ perduotos pažeidžiant galiojančius teisės aktus (dėl paminėtos aplinkybės ginčo nėra).

Atsakovo 2009-03-31 atsakymas Nr. (100)-11.55-387 į pareiškėjos 2009-03-04 skundą pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

5. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta pasiūlymų ir ginčų dėl rengiamų teritorijos planavimo dokumentų nagrinėjimo tvarka. Įstatymo 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Visuomenės skundus dėl planavimo organizatoriaus atmestų planavimo pasiūlymų nagrinėja teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija (skunde priežiūros institucijai negali kelti prašymų ir pasiūlymų, kurie nebuvo pateikti detaliojo planavimo organizatoriui).

Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau-Nuostatai) reglamentuoja bendrąją ir supaprastintą visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, taip pat bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija).

Nuostatuose nurodyta, kad pasiūlymai planavimo organizatoriui yra teikiami raštu ir į raštu pateiktus pasiūlymus planavimo organizatorius privalo atsakyti per 20 darbo dienų.

Paminėtų teisės aktų nuostatos pažymi, jog teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato žodinių pasiūlymų teikimo bei jų apskundimo ir nagrinėjimo tvarkos. Nenumatyta, jog planavimo organizatoriaus pareiga yra priimti visus visuomenės pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių.

6. Ginčai dėl pateiktų pasiūlymų planavimo organizatoriui yra nagrinėjami ikiteismine tvarka, kuri vyksta iki teritorijų planavimo dokumento pateikimo derinti ir tikrinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymo Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Inspekcija teritorijų planavimo dokumento atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti planavimo pasiūlymai ir priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos ribos ir tikslas yra nustatyti, ar planavimo organizatorius užfiksuoti pasiūlymai buvo įvertinti, ar į juos buvo atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Ginčo stadijoje pareiškėjai buvo pateiktas tinkamas atsakymas, paaiškinant, kad jos pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo pažeidimų nenustatyta.

7. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamentas, patikrinęs žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniuje, detalųjį planą ir nenustatęs projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų, 2009-09-28 patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11-81-332 (t. I b.l. 162).

8. Bylos duomenimis patvirtinama, jog galioja teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2009-09-28 aktas Nr. (100)-11-81-332 (t. I b.l. 162) ir atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija seka po teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadijos, kurios metu ir buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-03-31 atsakymas Nr. (100)-11.55-387, šio atsakymo panaikinimas asmeniui nesukelia teisinių pasekmių. Pakartotinis pareiškėjos 2009-03-04 nagrinėjimas, esant galiojančiam 2009-09-28 aktui Nr. (100)-11-81-332, įstatyminiu aspektu neracionalus ir nesuteikiantis galimybę paneigti atsakovo 2009-03-31 atsakymo Nr. (100)-11.55-387 motyvus ar jį panaikinti.

9. Pareiškėjos 2011-09-24 reikalavimas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo (analogiškas 2011-09-13 prašymui; t. IV b.l. 120) netenkinamas teismo 2011-09-14 nutarties motyvais (t. IV b.l. 127).

Orhuso konvencija šio ginčo nagrinėjimo atveju netaikytina (LVAT 2011-07-08 nutartis; t. IV b.l. 85).

Reikalavimai - panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-31 sprendimą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 6, 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje detaliojo plano“ Nr. (100)-11.55-387 (t. I b. l. 10-11) bei įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos 2009-03-04 skundą VAVA bei pateikti motyvuotus atsakymus, pagrįstus visomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis - negali būti tenkinami pareiškėjos, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjos J. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.