Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. ir V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-733-163/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario žuvis“ ieškinį atsakovams A. G. ir V. G., tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „JVA partneris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inspero“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Pamario žuvis“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. G. 199 190,89 Lt nuostolių, A. G. 47 360,64 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Inspero“ jam yra skolingas 47 360,64 Lt, o UAB „JVA partneris“ – 199 190,89 Lt. Atsakovė A. G. vadovavo UAB „Inspero“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2014 m. liepos mėn., o atsakovas V. G. – vadovauja UAB „JVA partneris“ nuo 2008 m. spalio 13 d. Ieškovas tvirtina, kad nuostolius patyrė dėl to, kad atsakovai nesąžiningai valdė įmones, nevykdė savo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl jų bankroto – UAB „JVA partneris“ buvo nemokus jau 2012 m., o UAB „Inspero“ nuostolingai veikė jau 2012, 2013 m., taip pat steigė įmones, kurios perima bankrutavusių įmonių veiklą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylų iškėlimo UAB „JVA partneris“ ir UAB „Inspero“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti civilinėse bylose Nr. B2-716-112/2015 ir Nr. B2-791-479/2015. Nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškinys atsakovams yra pareikštas kaip šių bendrovių vadovams (esamiems ir buvusiems), remiantis jų, kaip administracijos vadovų, neteisėtais veiksmais, laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir lėmusiais įmonių nemokumą. Pažymėjo, kad šių įmonių nemokumo klausimas bus sprendžiamas bankroto bylose, todėl sprendė, kad teismas privalo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovai A. G. ir V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas UAB „Pamario žuvis“ nėra tinkama šalis, o jo pateiktas ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. nėra duomenų apie žalos padarymo faktą ir jos dydį. Taip pat nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys reikalavimų pagrįstumą.

2. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš ĮBĮ nuostatų, nors klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra išspręstas. Tai reiškia, kad nėra duomenų, ar ieškovas yra atsakovų kreditorius, ar yra teisinis pagrindas bankroto bylos iškėlimui.

3. Teismas netinkamai nustatė šios bylos įrodinėjimo dalyką, nes kol nebus išnagrinėti visi klausimai su kreditorių reikalavimų patenkinimu iškeltoje bankroto byloje, tol būsimas ieškovas neįgis teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas UAB „Pamario žuvis“ prašo atmesti atsakovų A. G. ir V. G. atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Sustabdyta civilinė byla yra tiesiogiai teisiniu ryšiu susijusi su minėtomis bankroto bylomis, nes nustačius, kad šios įmonės yra nemokios, šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nereikės įrodinėti.

2. Teismo nutartis užtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, nes UAB „Inspero“ ir UAB „JVA partneris“ bankroto bylose yra labai daug finansinių dokumentų, kurie turi būti išsamiai išanalizuoti. Civilinės bylos sustabdymas leis išvengti tų pačių aplinkybių tyrimo skirtingose bylose, bus taupomas šalių ir teismo laikas, eliminuos skirtingų sprendimų tikimybę.

3. Atskirajame skunde nėra suformuluoti aiškūs teisiniai argumentai, kokias teisės taikymo ar aiškinimo klaidas padarė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovų keliami klausimai dėl ieškinio nepagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje negali būti sprendžiami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pagrįsta ir teisėta nutartis, kuria teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).

Nagrinėjama byla sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl bankroto bylos UAB „JVA partneris“ ir UAB „Inspero“ iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Šioje byloje atsakovams yra pareikštas ieškinys atlyginti nuostolius, kurie kildinami iš atsakovų kaip UAB „JVA partneris“ ir UAB „Inspero“ vadovų neteisėtų veiksmų, pažeidus pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Įmonės vadovo civilinę atsakomybę pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-791-479/2015 atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Inspero“, nutartis yra įsiteisėjusi. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-716-112/2015 atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „JVA partneris“, nutartis neįsiteisėjo – ji apskųsta apeliacine tvarka. Taigi nors atsakovai kvestionuoja skundžiamą nutartį stabdyti bylą dėl jiems pareikštų reikalavimų atlyginti žalą, padarytą dėl to, kad buvo pažeista įstatymo nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš jiems pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad bankroto byloje nustatyti faktai yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad civilinėse bylose dėl bankroto bylų iškėlimo atsakovų vadovaujamoms (ar kurioms jie vadovavo) įmonėms nustatyti faktai reikšmingi ne tik dėl prejudicinio ryšio šioje byloje nustatant neteisėtus jų veiksmus, tačiau taipogi sprendžiant galimai padarytos žalos dydžio klausimą, kuriam svarbus vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Taigi akivaizdu, kad įsiteisėjusiose minėtose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės įgis prejudicinę galią nagrinėjamai bylai ir šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebegalės būti ginčo objektu. Kadangi šiuo metu įmonėms, kurioms vadovauja (-o) atsakovai, dar nėra iškelta bankroto byla, jos nėra pripažintos nemokiomis, teismas šios bylos nagrinėjimo metu negali tinkamai nustatyti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento ir jos pažeidimo. Pastebėtina, jog apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog tarp aukščiau nurodytų civilinių bylų yra prejudicinis ar kitoks teisinis priežastinis ryšys, sudarantis teismui taikyti CPK 163 straipsnio 3 dalį ir ieškovo pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimą stabdyti. Savo ruožtu atsakovų atskirojo skundo argumentai, kuriais tvirtinama, kad byloje yra netinkamas ieškovas, jog nepateikti duomenys, pagrindžiantys žalos dydį ir faktą, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo yra sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir neturi jokios įtakos procesinio klausimo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindų teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantai teisingai nurodo, kad bankroto procesas yra ilgas, tačiau civilinė byla sustabdyta tik iki įsiteisės procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose dėl bankroto bylų minėtoms įmonėms iškėlimo ar atsisakymo jas iškelti, o ne iki bus priimtas galutinis sprendimas ir bankroto procedūra baigta. Pažymėtina, kad ĮBĮ yra nustatyti sutrumpinti terminai, per kurį turi būti iškelta bankroto byla ir per kurį turi būti išnagrinėtas atskirais skundas dėl tokios nutarties priėmimo (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 8 dalis), dėl to nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju sustabdžius civilinę bylą neproporcingai ilgai užsitęs teismo procesas ir / ar bus pažeisti proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai.

Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai yra reikšmingi tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo klausimą, apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šio punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.