Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-06-09 · Civilinė byla Nr. e2-7229-886/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
e2-7229-886/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02659-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
P. B.
Advokatai
Donatas Dužinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7229-886/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02659-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Virginijai Nevulei,dalyvaujant ieškovei E. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui P. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Š. ieškiniu atsakovui P. B. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B., gim. 2008 m. kovo 6 d., gyvenamąją vietą su ieškove (motina) ir priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas susituokę nebuvo, gyvenant kartu jiems 2008 m. kovo 6 d. gimė sūnus D. B.. Ieškovės prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes šalių sūnus nuo vienerių metų amžiaus gyvena kartu su ieškove, sūnus emociškai labiau prisirišęs prie ieškovės, ji sūnumi materialiai ir moraliai rūpinasi, veda į mokyklą, rūpinasi jo sveikata, perka vaistus, maistą, drabužius. Atsakovas sūnumi nuo gimimo nesirūpina, neprisideda prie išlaikymo, nebendrauja. Sūnui yra 8 metai, jis specialių poreikių neturi, sūnaus išlaikymo išlaidas dengia ieškovė iš savo gaunamų pajamų. Pažymėjo, kad sūnui tenkantis išlaikymas negali būti mažesnis negu minimali mėnesinė alga, todėl sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina 190 Eur suma, kas mėnesį mokama periodinėmis išmokomis. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovei nėra žinomos atsakovo gaunamos pajamos ir turimas turtas. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, ieškovė nedraudžia atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime.

Atsiliepimas

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą) 2017-02-23 jam įteikti asmeniškai. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad ieškovė su sūnumi nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio gyvena Norvegijoje, todėl Kauno rajono VTAS negali patikrinti ieškovės šeimos aplinkos sąlygų ir pateikti išvados. Nuvykus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), senyva moteris nurodė, kad atsakovas šiuo adresu negyvena, tik kartais apsilanko, kitas atsakovo gyvenamosios vietos adresas ir telefono numeris nežinomas, todėl Kauno r. VTAS negali patikrinti atsakovo šeimos aplinkos sąlygų ir pateikti išvados.

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad jos gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, turi darbą, studijuoja norvegų kalbą ir kultūrą, su šia šalimi sieja savo ateitį, nes Lietuvoje darbo nerado ir nepakako pajamų pragyventi. Kol gyveno Lietuvoje, išvykdavo 2-3 mėnesiams į Norvegiją užsidirbti. Nuo 2017-03-30 turi pastovų darbą. Pagal darbo sutartį dirba 40 val. per mėnesį arba 10 val. per savaitę, gaunamos pajamos nedidelės, valandinis atlygis 130 Norvegijos kronų. Kovo mėnesį uždirbo apie 100 Eur, balandžio mėnesį – apie 300 Eur. Jai buvo paskirta apie 1000 Eur nedarbo išmoka. Pragyvenimui su sūnumi Norvegijoje išleidžia apie 1300 Eur, sūnaus poreikiams skiria apie 640 Eur. Su nepilnamečiu sūnumi gyvena erdviame būste, sūnui sudarytos labai geros sąlygos, jis turi savo atskirą kambarį, atskirą vonią, lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo centro ikimokyklinio ugdymo mokyklą. Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi paaiškino, kad vaiko tėvas nebendrauja nuo tada, kai sūnui buvo pusė metų, išlaikymo neteikia. Sūnui nedraudžia bendrauti su vaiko tėvu, tačiau jis pats nerodo iniciatyvos. Paskutinį kartą telefonu bendravo per sūnaus gimtadienį 2017 m. kovo 6 d.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas D. Dužinas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta pasirašytinai. Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2008-03-06, tėvas yra atsakovas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šalių nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio išvykusi gyventi į Norvegiją. Iš ieškovės pateiktos nepilnamečio sūnaus išlaidų lentelės per vieną mėnesį matyti, kad sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga apie 640 Eur suma, kuria sudaro išlaidos maistui, mokyklai, transportui, žaislams, pramogoms, avalynei, drabužiams, sveiktos priežiūrai, būstui, atostogoms. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenimis ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovės gaunamos pajamos yra 1084,67 Eur (10 140 Norvegijos kronų (NOK)) nedarbo išmoka. Atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistruota), VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV duomenimis ieškovė niekur nedirba ir jokių išmokų Lietuvoje negauna. Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba ir jokių išmokų negauna.

Tarp šalių civilinė santuoka įregistruota nebuvo, tačiau ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais byloje nustatyta, jog šalys gyveno kartu nesusituokusios. Šalims negyvenant kartu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui priteisimo. Ieškovės atstovas nurodo, kad jo žiniomis, tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu buvo neaktyvus – atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, bylos eiga nesidėmėjo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė nurodo, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 640 Eur, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas. Ieškovės nurodytą sumą skiriamą šalių sūnaus poreikiams tenkinti iš esmės pagrindžia aplinkybė, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje (Norvegijoje), kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Atsakovas ieškovės nurodytų sūnaus poreikių dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (9 metai), į tai, kad byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad per mėnesį 640 Eur suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo išmoka, iš viso 1084,67 Eur per mėnesį ir pajamos pagal darbo sutartį, kurioje nustatytas 40 valandų per savaitę darbo laikas, vienos valandos atlygis nustatytas 130 Norvegijos kronų. Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgiję neturi. Ieškovė savo iniciatyva su vaiku išvyko gyventi į Norvegiją (kitokių duomenų byloje nėra), dėl ko padidėjo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma, tačiau ieškovė prisiima padidėjusią išlaidų dalį tenkinant vaiko poreikius (450 Eur ir 640 Eur). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 190 Eur (pusę minimalios mėnesinės algos). Atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra) ir yra pajėgus mokėti ieškovės prašomą priteisti sumą sūnaus poreikiams tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus interesus, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-02-08) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, teismo posėdyje dalyvavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo nepilnamečio D. B. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Atsižvelgus į tai, kad šalių sūnus visuomet gyveno su ieškove, atsakovas sūnaus nelanko, nesirūpina, nepilnamečio D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) E. Š..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-07-19 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, kompensuojama 100 procentų. Ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 68 Eur žyminio mokesčio (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 68 Eur) Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 79 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos, nes bendra jų suma neviršija minimalios 3 Eur priteistinos išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio D. B., gimusio 2008 m. kovo 6 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove (motina) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gimusiam 2008 m. kovo 6 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 8 d. iki D. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, D. B. lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės uzufrukto teise paskirti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė