- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1977-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01778-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- G. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4007-470/2019 pagal pareiškėjo G. N. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas pratęsti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, terminą pašalinti gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. birželio 1 d.
2. Pareiškime nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-597-179/2018, įpareigojo pareiškėją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui neįvykdžiusi teismo įpareigojimo, teismas numatė 30,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdyto dieną. Pareiškėjas nesutiko su pirmos instancijos teismo sprendimu ir teikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies. Teismo nutartimi pareiškėjui buvo leista per vienerių metų terminą pašalinti gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius suėjo 2019 m. birželio 1 d.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-10-160509-00014-(14.51) buvo konstatuota, jog jis savavališkai pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius pastatė gyvenamąjį namą žemės sklype. Statybos rūšis – nauja statinio statyba. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad pastatytas namas ne statinio projekto nurodytoje vietoje, tai yra pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir todėl gyvenamojo namo dalis patenka į gretimą valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, kurį patikėjimo teise valdo VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – rekreacinių miškų sklypai. Savavališkos statybos aktu taip pat buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo gegnių išdėstymas ir stogo forma bei nuolydžiai neatitinka statinio projekto sprendinių. Pietinėje gyvenamojo namo sienoje esantis erkeris yra didesnis nei numatyta statinio projekte. Šiuo metu yra pradėta jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,110 ha) ir gretimo valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo procedūra, pagal ruošiamą detalųjį planą prie pareiškėjo turimo 0,110 ha ploto žemės sklypo siūloma prijungti 0,0206 ha ploto žemės sklypą, kurio dalį užima savavališkai pastatyta pareiškėjo gyvenamojo namo dalis. Pasibaigus detaliojo planavimo procedūroms, pakeitus žemės sklypo ir besiribojančio valstybinio žemės sklypo ribas, visas pareiškėjo gyvenamasis namas stovėtų jam priklausančiame, naujai suformuotame žemės sklype. Tokiu būdu pareiškėjas turi pagrįstas galimybes likviduoti nelegalios statybos padarinius nenugriaunant gyvenamojo namo, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Tikslu pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, yra reikalinga pabaigti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras, kurios jau yra pradėtos. Alytaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, kad ši pradėtų procedūrą dėl miško žemei keliamų reikalavimų neatitinkančio patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalies perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai. Buvo gautas VĮ Valstybinės miškų urėdijos raštas Nr. S-529, kuriuo savivaldybė buvo informuota, kad urėdija neturi teisinio pagrindo perduoti žemės sklypo dalies patikėjimo teise, tame tarpe ir inicijuoti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. gegužės 15 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad turi teisę pateikti prašymą administracijai įtraukti į teritorijų planavimo dokumentu planuojamą teritoriją pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, nurodant tikslą – įsigyti laisvo valstybinės žemės ploto dalį, kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pareiškėjas, vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės raštu, 2019 m. gegužės 15 d. pateikė atitinkamą prašymą. Šiuo metu žemės sklypo detaliojo planavimo procedūros yra dar vykdomos, nėra baigtos. Atsižvelgiant į šias priežastis, pareiškėjas neturi galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinių iki teismo nurodyto termino, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. atliko patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-688-(14.2), kuriame nurodė, kad G. N. pastatė gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugsėjo 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN-52, tačiau pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-979-292/2018, pareiškėjui buvo suteikta teisė iki 2019 m. birželio 1 d. įteisinti gyvenamojo namo savavališką statybą žemės sklype, o to laiku neatlikus, skolininkas įpareigotas iki 2019 m. gruodžio 1 d. nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype. Kauno apygardos teismas nustatydamas vienerių metų terminą įvykdyti sprendimą jau įvertino, kad toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą. Teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą iki 2019 m. birželio 1 d., atsižvelgė į objektyviai egzistuojančias faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu pareiškėjas prašo dar kartą atidėti sprendimo vykdymą, siekdamas įteisinti ginčo statinio statybą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą grindžia Priežiūros įstatymo 14 straipsniu ir nurodo priežastis, susijusias su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei jis negalintis daryti įtakos, tačiau pareiškėjas turi įrodyti ne tik priežastis, susijusias su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei jis negalintis daryti įtakos, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismo sprendimą. Toks vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo G. N. prašymą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nėra žinoma, ar pareiškėjas ėmėsi atlikti kokius nors įpareigojančius jį veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – projektinės dokumentacijos rengimo.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštai Nr. SD-3106(24,1) ir SD-4135(24,1), rašyti 2019 m. balandžio ir gegužės mėn., iš esmės parodo tik tiek, kad savivaldybės administracija iškėlė klausimą dėl sklypo dalies perdavimo patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. gegužės 6 d. rašto Nr. S-529 matyti, kad pastaroji įmonė sprendė, jog nėra teisinio pagrindo perduoti žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Be to, pareiškėjas teismui pridėjo prie pareiškimo savo prašymą inicijuoti ir /ar organizuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą Alytaus miesto savivaldybės administracijai, kuris surašytas 2019 m. gegužės 15 d., kas tik patvirtino teismui aplinkybę, jog pareiškėjas nesiekė operatyvaus ir ekonomiško teismo sprendimo įvykdymo ir kreipėsi į įgaliotą instituciją iš esmės besibaigiant jam teismo nustatyto vienerių metų terminui. Kitų duomenų, jog būtų pradėta detaliojo planavimo procedūra, ruošiant detalųjį planą dėl pareiškėjo sklypų gretimybių perplanavimo, į bylą nepateikta. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų argumentui dėl kaip įmanoma skubesnio teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrįsti ir, ignoruodamas teismo sprendimo privalomumą, siekia vilkinti sprendimo vykdymą, todėl tokių jo veiksmų nelaikė išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nurodymo, kuriuo iš skolininko buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, įvykdymo terminas pasibaigė 2017 m. vasario 12 d. Taigi, Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 1d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-979-292/2018, nustatydamas naują 1 metų terminą projektinei dokumentacijai paruošti, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nustatė protingą terminą, leidžiantį skolininkui atlikti visus veiksmus, kurių pagrindu būtų galima įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjo pareiga parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nurodytą įmoką, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsirado 2019 m. birželio 2 d., kadangi Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi šiam veiksmui nustatė 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties priėmimo dienos. Teismas vertino, kad tai rodo, jog privalomo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiškėjas nevykdo ilgą laiką, taip nepaisydamas išieškotojo interesų, šią pusiausvyrą siekiant užtikrinti nėra pagrindo atidėti prašomo teismo sprendimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. N. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytą 1 metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. birželio 1 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2018 m. birželio 1 d. nutartį, konstatavo, jog yra pradėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir gretimo valstybinės žemės sklypo planavimo procedūra, rengiamas detalusis planas. Ši procedūra yra administracinė, kurios eiga priklauso nuo valstybinių institucijų sprendimų bei procedūrų. Pareiškėjas neturi įgaliojimų inicijuoti atitinkamų procedūrų rengimą bei sprendinių ir sprendimų priėmimą.
9.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas atitinkamą prašymą, vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės raštu, 2019 m. gegužės 15 d. pateikė prieš pat baigiantis terminui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Šį prašymą pareiškėjas pateikė iš karto po to, kai gavo 2019 m. gegužės 15 d. Alytaus miesto savivaldybės raštą, kuriuo buvo informuotas apie prašymo pateikimą. Kauno apygardos teismui papildomai teikia Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymą „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir planavimo tikslų nustatymo“, kuriuo buvo pritarta 2019 m. gegužės 15 d. pareiškėjo prašymui.
9.3. Pateikti į bylą administraciniai aktai įrodo aplinkybę jog teritorijų planavimo procedūra, kurioje pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, yra vykdoma išimtinai valstybės institucijų iniciatyva. Šios procedūros pareiškėjas įtakoti neturi teisinio pagrindo. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, svarbiomis priežastimis terminui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pripažįstamos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal byloje esančią medžiagą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismui kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikia naują rašytinį įrodymą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. DV-782 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir planavimo tikslų nustatymo“, kuriuo pritariama „E. N. ir G. N. iniciatyvai pradėti rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šalia sklypo (duomenys neskelbtini)), formavimo ir jo tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano koregavimą (TPD reg. Nr. (duomenys neskelbtini) koregavimas) ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį“. Šiuo atveju pareiškėjas teikia rašytinį įrodymą, kuris atsirado vėliau (2019 m. rugsėjo 24 d.), nei buvo nagrinėjama byla pirmąja instancija (2019 m. rugsėjo 11 d.), todėl klausimą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos palieka spręsti teismo nuožiūra.
10.2. Nurodymo, kuriuo iš skolininko buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, įvykdymo terminas pasibaigė 2017 m. vasario 12 d. Pareiškėjas dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi ne tik pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui, bet ir Kauno apygardos teismui 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-979-292/2018, ginčą dėl nurodymo vykdymo išsprendus iš esmės. Be to, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartyje byloje dėl teismingumo Nr. T-XX-63-11 ir 2011 m. spalio 25 d. nutartyje byloje dėl teismingumo T-51-2011 pripažino, jog tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniams teismams, kadangi nėra ginčijamas pats reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o keliamas tik tokio reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, kuris yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, jo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro. Pareiškėjas atskirąjį skundą nepagrįstai grindžia Priežiūros įstatymu ir įrodinėja Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas priežastis ir sąlygas, kurioms esant gali būti pratęstas nurodymo vykdymas. Inspekcija mano, kad šiuo atveju galėtų būti taikomas tik teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutas, numatytas CPK 284 straipsnyje.
10.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias pastangas ir galimybes įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą iki prašomo termino (2019 m. rugsėjo 1 d.), taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo itin sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
12. Pareiškėjas G. N. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymo kopiją. Suinteresuotas asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė šio įrodymo prijungimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad pateiktas rašytinis įrodymas yra gautas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu, prijungia jį prie bylos.
Dėl ginčo esmės
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, terminą pašalinti gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. birželio 1 d. Iš esmės prašymą, kaip ir atskirąjį skundą, motyvavo tuo, kad jam priklausančio žemės sklypo ir gretimo valstybinės žemės sklypo planavimo procedūros eiga priklauso ne nuo jo, o nuo valstybinių institucijų sprendimų bei procedūrų, kurių jis neturi galimybės įtakoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas savo esme ir turiniu atitinka prašymą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo instituto taikymo, pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir suinteresuoto asmens Inspekcijos pozicijai, jog šiuo atveju turi būti taikomos CPK 284 straipsnio nuostatos.
16. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios šalies turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas tenkinti prašymą atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo lūkesčiai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-597-179/2018, ieškinį tenkino, įpareigojo G. N. savo lėšomis per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria G. N. įpareigotas per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ginčo gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę, panaikino ir leido jam per vienerių metų terminą pašalinti konstatuotus savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Jei G. N. per nustatytą vienerių metų terminą nepašalins savavališkos statybos padarinių, įpareigojo jį per šešis mėnesius savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ginčo gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Terminas pareiškėjui pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius, įsiteisinant savavališką statybą, baigėsi 2019 m. birželio 1 d.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo G. N. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo pateikti į bylą įrodymai tik patvirtina aplinkybę, jog jis nesiekė operatyvaus ir ekonomiško teismo sprendimo įvykdymo, į įgaliotą instituciją dėl jam priklausančio žemės sklypo ir gretimo valstybinės žemės sklypo planavimo procedūros kreipėsi iš esmės besibaigiant teismo nustatyto vienerių metų terminui, todėl nesant kitų įrodymų, patvirtinančių pradėtą žemės sklypų perplanavimo procedūrą, laikė, kad tokie jo veiksmai negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo pateiktą prašymą atmetė nepagrįstai.
19. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas pateiktu teismui prašymu neprašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, rezoliucinėje dalyje jam nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, tačiau iš esmės prašo nustatyti ilgesnį terminą šiems veiksmams atlikti. Šiam prašymui pagrįsti pareiškėjas į bylą yra pateikęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. SD-3106(24.1) ir 2019 m. gegužės 15 d. raštą SD‑4135(24.1), VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. gegužės 6 d. raštą Nr. S-529, taip pat paties pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymą inicijuoti ir / ar organizuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie pareiškėjo pateikti įrodymai parodo tik tiek, kad buvo iškeltas klausimas dėl sklypo dalies perdavimo patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau nepatvirtina, kad būtų pradėta detaliojo planavimo procedūra, ruošiant detalųjį planą dėl sklypų gretimybių perplanavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nors nuo to momento, kai buvo konstatuoti savavališkos statybos padariniai, praėjo didelis laiko tarpas, o per įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą terminą įpareigojimas pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius vis dar nėra įvykdytas, tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad atliekami būtini paruošiamieji veiksmai, kuriais siekiama pradėti planavimo procedūras, yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ir suteikti pareiškėjui galimybę, parengus projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, įteisinti savavališką statybą.
20. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, nustatydamas pareiškėjui vienerių metų terminą pašalinti konstatuotus savavališkos statybos padarinius, konstatavo, kad pakeitus G. N. žemės sklypo ir besiribojančio valstybinio žemės sklypo ribas, visas G. N. gyvenamasis namas stovėtų G. N. priklausančiame, naujai suformuotame žemės sklype, t. y. pripažino, kad G. N. gyvenamojo namo savavališkos statybos pašalinimas galimas ir nenugriaunat statinio, t. y. įteisinant savavališką statybą. Pažymėtina, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymas „Dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo ir planavimo tikslų nustatymo“ Nr. DV-782 patvirtina aplinkybę, jog šiuo metu yra pritarta „E. N. ir G. N. iniciatyvai pradėti rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šalia sklypo (duomenys neskelbtini)), formavimo ir jo tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano koregavimą (TPD reg. Nr. (duomenys neskelbtini) koregavimas) ir sudaryti teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį“. Atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra pateiktas pirmą kartą (t. y. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas dar nė karto nebuvo atidėtas), yra tikėtina, kad atidėjus įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėjas parengs įstatymų keliamus reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir įvykdys teismo sprendimą pats, išvengiant jo priverstinio vykdymo bei tokiu būdu geriausiai užtikrinant ginčo šalių interesus bei minimizuojant šalių praradimus.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėjo atlikti veiksmai negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą sprendimo įvykdymo atidėjimui, tačiau įvertinus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes (dėl pritarimo pradėti rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą – ginčo žemės sklypo formavimo ir jo tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano koregavimą (TPD reg. Nr. (duomenys neskelbtini) koregavimas), bei teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutarties sudarymo su pareiškėju), spręstina, kad pareiškėjo prašymo atidėti sprendimo įvykdymą, suteikiant jam ilgesnį terminą įpareigojimui parengti projektinę dokumentaciją įvykdyti, tenkinimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsisakymu tenkinti tokį pareiškėjo prašymą, esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, būtų nepagrįstai apribota jo teisė įvykdyti sprendimą gera valia. Įvertinus nurodytas konkrečias bylos aplinkybes, nenustatyta pagrindo išvadai, kad atidėjus sprendimo įvykdymą pareiškėjo prašomam terminui (kai iš jo pusė jau yra iš esmės praėjusi), šiuo atveju išieškotojas patirs neproporcingas pasekmes ir bus pažeisti teisėti jo lūkesčiai, susiję su teismo sprendimo įvykdymu, ar iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas.
22. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ir vykdymo tvarkos pakeitimą (CPK 284 straipsnis), todėl yra pagrindas Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. N. prašymą tenkinti ir atidėti Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-597-179/2018, ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, įvykdymą iki 2020 m. birželio 1 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. N. prašymą tenkinti ir atidėti Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-597-179/2018, ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-979-259/2018, įvykdymą iki 2020 m. birželio 1 d.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.