Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsako­vui G. N. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys - Alytaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą G. N. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo G. N. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę inspekcijai, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti G. N. mokėti po 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.Ieškovė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Alytaus skyrius) 2016 m. balandžio 14 d. gavo VĮ Alytaus miškų urėdijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą apie netinkamai pastatytą statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su VĮ Alytaus miškų urėdijos patikėjimo teise valdomu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Inspekcijos Alytaus skyrius, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu, 2016 m. gegužės 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-160509-00014-(14.51), kuriame konstatavo, kad atsakovas G. N., savavališkai pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, pastatė gyvenamąjį namą žemės sklype. Statybos rūšis – nauja statinio statyba. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Statybos darbai vykdyti nuo 2007 m. iki 2013 m. spalio mėnesio. Nustatyta, kad gyvenamas namas pastatytas ne statinio projekto nurodytoje vietoje, tai yra jis pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir todėl gyvenamojo namo dalis (pietinis pastato kampas) apie 2,4 m patenka į gretimą valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Alytaus miškų urėdija. Žemės sklypo, kuriame pastatytas gyvenamas namas, pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Gretimo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo gegnių išdėstymas ir stogo forma bei nuolydžiai neatitinka statinio projekto sprendinių. Pietinėje gyvenamojo namo sienoje esantis erkeris yra didesnis (platesnis) nei numatytas statinio projekte (statinio projekte numatytas 94,1 cm, pastatytas 2,20 m). Savavališkos statybos akte atsakovui nurodytas reikalavimas nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtino LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-827 (toliau – STR 1.09.06:2010), 35¹ punktu, 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2D-6551-(14.51) informavo Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centro Alytaus filialą apie atsakovui surašytą savavališkos statybos aktą. Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir STR 1.09.06:2010 35 punktu, 2016 m. gegužės 13 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN -10-160512-00014-(14.51), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype. Inspekcijos Alytaus skyrius, tenkindamas atsakovo prašymą, nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 12 d. Atsakovas nurodymo neįvykdė – savavališkai pastatyto gyvenamojo namo nenugriovė.Atsakovas G. N. ieškinį pripažino iš dalies, patvirtino, kad 2013 m. jis savavališkai, pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, pastatė gyvenamąjį namą ne statinio projekte nurodytoje vietoje. Nurodė, kad šiuo metu dalis dokumentų yra parengta įteisinti savavališką statybą, todėl prašė nustatyti ne mažesnį kaip 12 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir leisti įteisinti savavališką gyvenamojo namo statybą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas G. N. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir leisti atsakovui G. N. pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal 2016 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-160509-00014-(14.51), leidžiant statinį įteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo bei nustatyto termino neteisėtos statybos padariniams šalinti. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė kraštutinį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - įpareigoti apeliantą nugriauti stalinį. Apeliantas, vykdydamas gyvenamojo namo statybą turėjo statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statinį pastatė nukrypdamas nuo esminių statinio projekto sprendinių. Sutinka, jog dėl šios priežasties pastatytas statinys yra savavališka statyba. Nuo 2014-ųjų metų norminiai teisės aktai, reglamentuojantys, savavališkos statybos padarinių šalinimą, įtvirtino galimybę statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokia įstatymo redakcijos raida įrodo įstatymų leidėjo valią tais atvejais, kai savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne griaunant statinius, o juos įteisinant. Apeliantas teismui pateikė dokumentus apie tai, kad buvo patikslinta gretimo žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Alytaus miškų urėdija, paskirtis ir konstatuota, jog žemės sklypas yra apaugęs pieva ir neatitinka miško sklypo paskirties. Teismui taip pat buvo pateikti kiti reikšmingi dokumentai - su VĮ Alytaus miškų urėdija suderintas žemė sklypo planas dėl miško schemos pakeitimo projekto, 2018-01-18 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl naujų žemės sklypų formavimo. Šie dokumentai patvirtina, jog apeliantas siekia savavališkos statybos padarinius pašalinti kitu būdu, ne nugriaunant statinį, o jį įteisinant, o taip pat, jog šiai statytojo teisei realizuoti yra visos sąlygos. Pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantas įpareigotas savavališkos statybos padarinius pašalinti nugriaunant statinius, yra priimtas formaliais pagrindais.Skundžiamas teismo sprendimas tiesiogiai įtakoja apelianto buvusios sutuoktinės E. N. teises ir pareigas, todėl ji turėjo būti įtraukta civilinėje byloje trečiuoju asmeniu. Neteisėto statinio statyba buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. Apelianto ir E. N. santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3994-292/2014. Šiuo teismo sprendimu buvo padalintas santuokoje įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas gyvenamasis namas. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo aptartas gyvenamojo namo padalinimo/statybos medžiagų padalijimo klausimas. Gyvenamasis namas, kurio atžvilgiu yra surašytas savavališkos statybos aktas, yra bendroji buvusių sutuoktinių nuosavybė, žemės sklypas, kuriame pastatytas namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso buvusiems sutuoktiniams. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime taip pat nurodomi šie argumentai:Apeliantas iš dalies pripažįsta savavališkos statybos faktą, tačiau nesutinka ir ginčija tik pritaikytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Inspekcijos kaip institucijos, vykdančios statybos valstybinę priežiūrą, tikslas ir siekis yra kaip įmanoma greičiau pašalinti savavališkos statybos (statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus) padarinius, tuo tarpu įstatymų leidėjas numato išimtinai teismui, vykdančiam teisingumą, diskrecijos teisę pritaikyti tinkamiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą. Nei Inspekcija, nei tretieji asmenys neįrodinėjo, kad ginčo gyvenamojo namo statybos įteisinimas žemės sklype neįmanomas.Inspekcija neprieštaravo dėl buvusios apelianto sutuoktinės E. N. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Kita vertus, teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su neįtrauktu į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (E. N.), darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl šio asmens teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl E. N. teisių, pareigų ar teisinio statuso. Dėl to, Inspekcijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje E. N. teisių, pareigų ar teisinio statuso (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta šį asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, apeliantas turėjo teisę skųsti apeliacine tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo.Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad G. N., turėdamas 2007 m. rugsėjo 10 d. išduotą statybos leidimą ir patvirtintą statinio projektą (el. b. 1 t. b. l. 67), laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2013 metų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,110 ha), (duomenys neskelbtini) pastatė gyvenamąjį namą. Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius (toliau nutartyje ir Inspekcija), nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu, 2016 m. gegužės 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-160509-00014-(14.51), kuriame konstatavo, kad G. N. gyvenamąjį namą pastatė ne statinio projekto nurodytoje vietoje (jis pastatytas pasukant prieš laikrodžio rodyklę, palyginus su parengtu projektu) ir todėl gyvenamojo namo dalis (pietinis pastato kampas) apie 2,4 m atstumu patenka į gretimą valstybinės žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Alytaus miškų urėdija (el. b. 1 t. b. l. 74, 75). Inspekcija akte taip pat konstatavo, jog G. N. pastatyto gyvenamojo namo gegnių išdėstymas ir stogo forma bei nuolydžiai neatitinka statinio projekto sprendinių – pietinėje gyvenamojo namo sienoje esantis erkeris yra didesnis (platesnis) nei numatytas statinio projekte (statinio projekte numatytas 94,1 cm, pastatytas 2,20 m). Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir STR 1.09.06:2010 35 punktu, 2016 m. gegužės 13 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN -10-160512-00014-(14.51), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, vėliau nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 12 d. (ei. B. 1 t. b. l. 76-78). Atsakovas nurodymo neįvykdė – savavališkai pastatyto gyvenamojo namo nenugriovė.Inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą G. N. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo G. N. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę inspekcijai, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti G. N. mokėti po 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas nepagrįstai nustatė tokį radikalų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - įpareigoti apeliantą nugriauti stalinį; nuo 2014-ųjų metų norminiai teisės aktai, reglamentuojantys, savavališkos statybos padarinių šalinimą, įtvirtino galimybę statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant; apeliantas teismui pateikė dokumentus apie tai, kad buvo patikslinta gretimo žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Alytaus miškų urėdija, paskirtis ir konstatuota, jog žemės sklypas yra apaugęs pieva ir neatitinka miško sklypo paskirties, teismui taip pat buvo pateikti kiti reikšmingi dokumentai - su VĮ Alytaus miškų urėdija suderintas žemės sklypo planas dėl miško schemos pakeitimo projekto, 2018-01-18 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl naujų žemės sklypų formavimo, kas patvirtina, jog apeliantas siekia savavališkos statybos padarinius pašalinti kitu būdu, ne nugriaunant statinį, o jį įteisinant, todėl šiai statytojo teisei realizuoti yra visos sąlygos. Be to, skundžiamas teismo sprendimas tiesiogiai įtakoja apelianto buvusios sutuoktinės E. N. teises ir pareigas, kadangi ji yra ½ dalies žemės sklypo, kuriame yra savavališkas statinys savininkė.

Dėl apelianto teiginio, kad teismas neįtraukęs E. N. į bylos nagrinėjimą, nusprendė dėl jos teisių ir pareigų

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo G. N. ir apeliaciniame skunde minimos jo buvusios sutuoktinės E. N. santuoka nutraukta 2014 m. rugsėjo 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (popierinės b. l. 140), 0,10 ha žemės sklypas, kuriame yra ginčo statinys, po santuokos nutraukimo padalintas pusiau, G. N. ir E. N. asmeninei nuosavybei paskirta po ½ dalį žemės sklypo, žemės sklypo naudojimo tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas (el. b. 1 t. b. l. 39). Nustatyta, kad leidimą gyvenamajam namui statyti gavo ir gyvenamąjį namą po santuokos nutraukimo pastatė atsakovas G. N.. Inspekcija Savavališkos statybos aktą ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius surašė atsakovui G. N.. Šios nustatytos aplinkybės byloje leidžia daryti išvadą, jog G. N. yra tinkamas atsakovas byloje, o jo buvusiai sutuoktinei E. N. būsimas teismo sprendimas byloje nesukurs jokių teisių ar pareigų. Šias motyvais teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą E. N., kas sąlygojo jos teisių pažeidimą. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati E. N. nesikreipė su skundu dėl jos teisių pažeidimo.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo

Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo parinktas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, įpareigojant atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime (LR Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių) pažymėjo, kad nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Minėtame nutarime konstatuota, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį.Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Todėl CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisės, sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos, ir tokio ginčo sprendimo būdai yra nustatyti ir specialiuose teisės aktuose (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 31 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d. – naujo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ), 14 straipsnio 7 dalyje, aktualios redakcijos 14 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).Teisėjų kolegija iš atsakovo G. N. teismui pateiktų rašytinių įrodymų – LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. S-1702-33, minėtos institucijos 2017 m. vasario 27 d. rašto Nr. R2-330, patikrinimo vietoje akto Nr. 1128, ištraukos iš LR miškų valstybės kadastro duomenų (el. b. 1 t. b. l. 110-115), kad valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalį (2,4 m atstumu nuo žemės sklypo ribos) užima savavališkai pastatytas atsakovo G. N. gyvenamasis namas, yra koreguojamas, nes nustatyta, kad jis neatitinka miško žemės sklypo paskirties, siūloma Aplinkos ministerijai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant teritoriją, patikrinimo akto Nr. 1128 priede Nr. 2, pažymėtą 4-1, iš valstybinės reikšmės miškų plotų, kadangi ten yra pieva. Atsakovas G. N. 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu teismui pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. DV-70, Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 16 d. raštą, VĮ Alytaus miškų urėdijos 2017 m. lapkričio 17 d. raštą, (el. b. 1 t. b. l. 173-177), iš kurių turinio matyti, jog yra pradėta atsakovui G. N. priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,110 ha) ir gretimo valstybinės žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo procedūra. Iš pirmiau paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad detaliojo planavimo tikslas yra formuoti naujus valstybinės žemės sklypus, pertvarkyti žemės paskirtį, naudojimo būdą, sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu žemės sklypu, kai negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Teisėjų kolegija iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. DV-70 ir žemės sklypo plano (popierinės b. b. l. 177, 120) nustatė, kad pagal ruošiamą detalųjį planą, prie atsakovo G. N. turimo 0,110 ha ploto žemės sklypo siūloma prijungti 0,0206 ha ploto žemės sklypą (el, b, 1 t. b. l. 129, popierinės b. l. 120), kurio dalį užima savavališkai pastatyta atsakovo G. N. gyvenamojo namo dalis.Teisėjų kolegija iš pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių nustatė, kad pasibaigus detaliojo planavimo procedūroms, pakeitus atsakovo G. N. žemės sklypo ir besiribojančio valstybinio žemės sklypo ribas, visas G. N. gyvenamasis namas stovėtų G. N. priklausančiame, naujai suformuotame žemės sklype. Šiuo metu galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio. 9 dalies 1 punktas suteikia teismui teisę, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, leisti savavališką statybą atlikusiam asmeniui gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai atitinkama statyba ar rekonstravimo, remonto darbai yra leidžiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, negali pripažinti, kad apelianto gyvenamojo namo savavališkos statybos pašalinimas galimas tik nugriaunant statinius. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, panaikintina.Byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas leisti atsakovui G. N. per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu per nustatytą terminą šis teismo sprendimas neįvykdomas, atsakovas įpareigotinas per 6 mėnesius savo jėgomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, jei to nevykdo–Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis (TPSVPĮ 9 straipsnio 2 punktas). Nurodomų motyvų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė išlaidų neturėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas G. N., (a. k. (duomenys neskelbtini)), įpareigotas per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, panaikinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Leisti atsakovui G. N., (a. k. (duomenys neskelbtini)), per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti gyvenamojo namo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

Jei G. N., (a. k. (duomenys neskelbtini)), per nustatytą 1 (vienerių metų) terminą nepašalins gyvenamojo namo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos padarinių, įpareigoti atsakovą G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo G. N. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210), atlikti gyvenamojo namo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos padarinių šalinimą nugriaunant gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Jei atsakovas G. N., per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo nugriauti gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, įpareigoti G. N. mokėti 30 (trisdešimt) Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 12,18 Eur turėtų pašto išlaidų, viso bendrai 112,18 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.