- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- eI-3306-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00559-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Pareiškėjas
- V. K., atstovaujamo K. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo V. K., atstovaujamo K. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K., atstovaujamas atstovo pagal įgaliojimą K. K., kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. KM-D2-152 ir perduoti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškimą atsakovui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Patikslintas prašymas“ nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškimu buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl pareiškime nurodytų asmenų galimai neteisėtų veikų, tarp jų, vaismedžių, želdinių sunaikinimo. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškimą persiuntė nagrinėti LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris, atsakydamas į jo pareiškimą, 2018 m. sausio 19 d. sprendime Nr. KM-D2-152 nurodė, kad saugotinų ir inventorizuotų želdinių pareiškime nurodytu adresu: Sukilėlių pr. 60, Kaune, nėra ir kad žala gamtai nepadaryta. Su tokiu atsakymu pareiškėjas nesutinka, nes atsakovas neišaiškino ir objektyviai neįvertino jo pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių, nesivadovavo teisės norminių aktų nuostatomis dėl įstatymo nustatytų ir ginamų pareiškėjo (piliečių) teisių aplinkos apsaugos srityje. Atsakovui yra pavesta vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatyta įstatyminė prievolė priimamą administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, privalomai užtikrinant, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėtą veiką ir žalą aplinkai padarę kalti asmenys būtų nubausti. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad žala gamtai nenustatyta (nepadaryta) ir galima tik sunaikinus saugotinus, registruose užfiksuotus bei inventorizuotus želdinius, nes tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas nepagrįstai nesprendė dėl galimų neigiamų aplinkos pokyčių, jų padarinių ir galimo neigiamo poveikio tokioje aplinkoje gyvenantiems asmenims (pareiškėjui) kenksmingumo, dėl žalos atlyginimo bei ją padariusių kaltų asmenų nubaudimo. Ginčo sprendimas yra neišsamus, nepakankamas, nepagrįstas, neatitinkantis įstatymų nuostatų. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir atsakovas, ir Kauno RAAD) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 2-7) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas iš Kauno apskrities Žaliakalnio policijos komisariato persiųstas pareiškėjo pareiškimas, kuriame nurodoma, jog į jo gyvenamąją teritoriją (duomenys neskelbtini), įsibrovė svetimi žmonės ir savavališkai nupjovė jo kieme augusius medžius ir medžių šakas. Kauno RAAD vyriausioji specialistė, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, nustatė, kad jo gyvenamojoje privačioje namų valdoje saugotinų ir inventorizuotų želdinių nėra. Pareiškime nurodyta asmenų veika neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl administracinė teisena nebuvo pradėta. Akcentavo, kad pareiškėjo namų valdoje nupjauti medžiai nėra priskirti saugotiniems, nes neatitinka teisės aktuose saugotiniems medžiams nustatytų kriterijų, vaismedžiai ir klevas nėra priskirtini želdynams, nes neatitinka želdynų sąvokos. Žalą gamtai būtų galima vertinti, jei nupjauti medžiai būtų saugotini ar inventorizuoti. Todėl ginčijamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Akcentavo, kad Regionų apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą dėl tų pačių įvykių ir faktinių aplinkybių, kurioje buvo ginčijamas identiškas atsakovo sprendimas (administracinės bylos Nr. eI-1247-554/2018). Teismo sprendimas minėtoje byloje yra įsiteisėjęs, todėl prašė skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskrities VPK) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareiškėjui pateikto LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. KM-D2-152 (toliau – ir ginčo sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui V. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškimu (toliau – ir Pareiškimas) kreipėsi į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, nurodydamas, kad jam priklausančiame žemės sklype buvo nupjautas klevas ir trys vaismedžiai (slyvos), nupjaustytos kitų želdinių šakos. Prašė, be kita ko, išaiškinti ir įvertinti jo nurodytų asmenų veiksmus, jų teisėtumą vykdant sistemingus pažeidimus bei savavališkai iškirtus ir sunaikinus jam priklausančioje namų valdoje augusius želdynus. Atsakovas, gavęs ir išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK persiųsta pareiškimą, priėmė ginčo sprendimą, kuriuo pareiškėją informavo, kad saugotinų želdinių (duomenys neskelbtini), užfiksuotų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše ir inventorizuotų pagal Kauno miesto želdinių inventorizaciją privačiose valdose nėra ir kad žala gamtai nepadaryta.
Ginčijamas Kauno RAAD sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinat ir taikant teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ginčo sprendimas nėra pagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, nenurodytas tokio sprendimo teisinis pagrindas. Nors pareiškėjas informuojamas, jog žala gamtai nepadaryta, tačiau į prašymą išaiškinti ir įvertinti Pareiškime nurodytų asmenų veiksmus ir jų teisėtumą, savavališkai iškirtus ir sunaikinus jam priklausančioje namų valdoje augusius želdinius, motyvuoto ir pagrįsto atsakymo nepateikiama.
Iš pareiškėjo Pareiškimo turinio galima daryti išvadą, kad jis siekia konkrečius fizinius asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn (išaiškinti ir įvertinti jo nurodytų asmenų veiksmus). Atsakovas ginčo sprendime nurodęs tik tai, kad saugotinų ir inventorizuotų želdinių pareiškėjui priklausančiame sklype nėra ir žala gamtai nepadaryta, atsiliepime į skundą atskleidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 1 ir 2 dalių turinį ir paaiškino, kad specialistė išnagrinėjusi Pareiškimą nustatė, kad jame nurodyta veika neatitiko ANK 281 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Tokių motyvų ir Pareiškimo nagrinėjimo metu nustatytų (nenustatytų) aplinkybių ginčo sprendime nurodyta nebuvo, todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčo sprendimas yra neišsamus ir nepakankamas.
Pastebėtina, kad pagal ANK 589 straipsnio 31 punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad visą pareiškėjo Pareiškimą Kauno apskrities VPK atsakovui perdavė tyrimui dėl galimų administracinių nusižengimų padarymo ir kalto asmens nustatymo. Dėl to akivaizdu, kad priimdamas procesinį sprendimą dėl pareiškėjo Pareiškimo atsakovas privalėjo vadovautis ne tik Viešojo administravimo įstatymo bet ir ANK nuostatomis. Vada spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo pareiškėjo Pareiškimas (kreipimasis į Kauno apskrities VPK), kuriuo pranešama apie galimai padarytą administracinį nusižengimą (įsibrovimą į privačią teritoriją ir privačios nuosavybės – medžių, želdinių sunaikinimą) bei prašoma išaiškinti ir įvertinti Pareiškime nurodytų asmenų veiksmus ir jų teisėtumą.
Iš atsakovo teismui pateikto Pavedimo atlikti patikrinimą (b. l. 18) ir kitų į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pagal pareiškėjo Pareiškimą iš esmės nebuvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas, nevertinta galimybė ginčo situacijoje taikyti ANK 115 straipsnyje, 281 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 366 straipsnyje, 367 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje numatytas dispozicijas ir sankcijas. Atsakovo pareigūnai neapklausė asmenų, nebuvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, ir atsakovas nesprendė klausimo dėl galimo administracinio nusižengimo ANK nustatyta tvarka,.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, neatliko jokių ANK reglamentuotų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš esmės netinkamai spręsdamas Pareiškimą ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą ginčijamą Kauno RAAD 2018 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. KM-D2-152 pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir jį naikinti (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsakovas Kauno RAAD įpareigotinas iš naujo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo V. K. 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškimą, priimant motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 105 str. 4 p.). Pareiškėjo atstovės nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-1247-554/2018 priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau ginčo šalys ir dalykas nesutampa su nagrinėjamos bylos dalykui ir šalimis, todėl nėra pagrindo palikti skundą nenagrinėtu ar bylą nutraukti atsakovo atstovės nurodytais motyvais.
Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. KM-D2-152.
Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą pareiškėjo V. K. 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškimą nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.