Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam – darbingumo lygis 25 procentai, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2012 m. spalio 21 d., apie 12-13 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, sukėlė fizinį skausmą motinai J. Č., tai yra, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai J. Č. į galvos sritį, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Tai, jog M. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodoma nukentėjusiosios J. Č. parodymais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Č. teisme parodė, jog M. Č. yra jos sūnus. 2012 m. spalio 21 d. ji su sūnumi buvo namuose, virtuvėje. Sūnus priėjęs prie jos paklausė, kodėl vaikystėje jį visi skriaudė. Ji jam atsakė negražiais žodžiais. Sūnus supyko ir trenkė jai kumščiu į dešiniąją galvos pusę. Smūgis sukėlė jai skausmą ir ji nuėjo į kambarį. Kitą dieną kreipėsi į policiją. Sūnus yra ir anksčiau smurtavęs, tačiau ji į policiją nesikreipė. Sūnus gydėsi pas psichiatrus, iš ligoninės grįžęs buvo suirzęs, piktas. Šiuo metu ji gydo sūnų žolelėmis, nuo kurių sūnus jaučiasi geriau. Prašo neskirti priverstinio gydymo ligoninėje, nes sūnus gali gydytis ir namuose.

2012-10-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame name (17-20 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK KPS tyrėjo V. V. 2012-10-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris; įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė J. Č., kuri nurodė, jog 2012-10-21 apie 13 val. namuose ją sumušė sūnus M. Č.; smurto poveikis pasireiškė smūgiu kumščiu į galvą; smurtu įtariamas M. Č. prisipažino sumušęs motiną (12-14 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-10-23 specialisto išvadoje Nr. G 1798/12(04) nurodyta, kad palpuojant J. Č. jaučia skausmą dešinės ausies priekiniame paviršiuje, kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (16 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad M. Č. padarė įstatymo uždraustą veiką – smogė kumščiu nukentėjusiajai J. Č., sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokia veika yra pavojinga, draudžiama ir numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-08-13 specialisto išvadoje Nr. 98TPK-25/2013 nurodyta, jog M. Č. 2009 m. gydytas Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, jam buvo nustatyta diagnozė – šizotipinis sutrikimas, yra sergantis cukriniu diabetu, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, todėl siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti M. Č. psichikos būklę, rekomenduojama skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (82 b. l.).

2013 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi M. Č. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, surašytame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2013-05-13 akte Nr. 86 TPK-88/2012 nurodyta, jog M. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas; M. Č. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali juos valdyti; M. Č. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (100-102 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. patvirtino, jog M. Č. nustatytas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. Č. yra nekritiškas savo būsenai, nepripažįsta sergąs psichikos liga, elgesys neprognozuojamas, savanoriškai gydytis negalėtų, todėl ekspertų komisija padarė išvadą, kad M. Č. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Kadangi M. Č. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad M. Č. reikalingas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, siekdamas užtikrinti, kad M. Č. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, laiko, jog M. Č. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti M. Č. nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.