- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- Ik-1074-624/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03130-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kristina Šimelionytė
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui V. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Šimelionytei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Linai Kujalytei ir Renatai Skyrelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. R. skunde prašo teismo panaikinti: 1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM) 2010-09-28 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-959; 2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2010-10-22 sprendimą Nr. 3R-255(2010/01-4R-341); 3) priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimu dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo pritaikė jam sankciją dėl 11 308,21 Lt dydžio skolos grąžinimo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010-10-22 sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimą. Su šiais sprendimais nesutinka. NMA prie ŽŪM sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos paramos teikimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, reikalavimus. VAGK sprendimas taip pat neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 str., visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai svarbių aplinkybių. Jis NMA prie ŽŪM 2009-05-11 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metams. Paraiškoje deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų, tame tarpe 13,20 ha pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Nacionalinės mokėjimo agentūros Rinkos reguliavimo programų departamentas, atlikęs paraiškos vertinimą, Agentūros Finansų ir apskaitos departamentui perdavė mokėjimui priklausančią 11 308,21 Lt paramos sumą. Tačiau paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotam laukui Nr. 1, kurį sudaro 3 ha pasėlių, 2009-12-11 buvo nustatytas neatitikimas: kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas. Apie esamą deklaruotų pasėlių neatitikimą sužinojo 2010 m. sausio mėn. iš S. S., kuris jo prašymu patikrino NMA prie ŽŪM internetiniame tinklalapyje skelbiamus pranešimus apie neatitikimus. 2010 metų sausio mėnesio antroje pusėje kreipėsi į Kaniavos seniūnijos vyresniąją specialistę, kuri patikrino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus atsiųstą sąrašą dėl neatitikimų ir nustatė, kad įbraižant Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės dirbamų žemės sklypų planus buvo padaryta klaida: žemės ūkio bendrovė per klaidą planuose pažymėjo jo dirbamą ir deklaruotą 3,17 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. (šiam sklypui jo 2009 metų paraiškoje suteiktas kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to Kaniavos seniūnijos vyresnioji specialistė nurodė, kad NMA prie ŽŪM jis privalo pristatyti dokumentus, patikslinančius esamą neatitikimą: sklypo plano ir nuomos sutarties kopijas, bei seniūnijos pažymą dėl žemės ūkio veiklos vykdymo deklaruotoje žemėje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytus dokumentus NMA prie ŽŪM išsiuntė 2010-01-29 per Panočių paštą. Kaniavos seniūnijos vyresniosios specialistės duomenimis, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė klaidą taip pat ištaisė ir apie tai pranešė NMA prie ŽŪM. Gavusi 2010-01-29 jo siųstą korespondenciją ir remdamasi pateiktais dokumentais, patvirtinančiais paraiškoje deklaruotų duomenų tikrumą, NMA prie ŽŪM 2010-02-04 į jo asmeninę sąskaitą banke pervedė likusią 3 434,73 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius dalį. Taip pat nurodo, kad 2010-03-05 gavo NMA prie ŽŪM Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyriaus 2009-12-11 pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame nurodyta, kad atlikus jo paraiškos duomenų patikrinimą nustatyta, kad du pareiškėjai deklaravo tą patį plotą, ir prašoma pateikti, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, bei žemės sklypo planą. Šio reikalavimo įvykdyti negalėjo, nes dėl nežinomų priežasčių 2009-12-11 pranešimas jam buvo įteiktas tik 2010-03-05. Ant gautos korespondencijos voko išsiuntimo datos nebuvo, todėl visiškai nebuvo aišku ar jis nėra praleidęs pranešime nustatyto 20 dienų termino dokumentams pateikti ir, ar privalo NMA prie ŽŪM pakartotinai teikti žemės dirbimo faktą ir valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išsiųsti 2010-01-29, o tiesioginės išmokos už pasėlius buvo pilnai išmokėtos 2010-02-04. Dėl to kreipėsi į Kaniavos seniūnijos vyresniąją specialistę, kuri, susisiekusi su NMA prie ŽŪM darbuotoju, paaiškino, kad antrą kartą laiško, patvirtinančio 3 ha ploto žemės dirbimą, jos valdymo teisę bei sklypo plano kopijos NMA prie ŽŪM siųsti nereikia. 2010 m. spalio mėn. gavo NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimą dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo, kuriame nurodoma, kad agentūra 2009-12-11 išsiuntė jam pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriuo prašė pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Agentūra nustatė, kad dokumentai pateikti nebuvo, todėl vadovaudamasi eile teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos paramos teikimą ir sankcijų taikymą, dėl 3 ha ploto sklypo dvigubo deklaravimo, nustatė tyčinį neteisingą deklaravimo atvejį ir apskaičiavo 11 308,21 Lt dydžio skolą. NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis dar 2010-01-29 NMA prie ŽŪM išsiuntė dvigubai deklaruoto kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 3 ha ploto lauko Nr. 1 žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, bei žemės sklypo planą. Nors kvito, patvirtinančio minėtos korespondencijos siuntimą NMA prie ŽŪM neišsaugojo, tačiau dokumentų siuntimo faktas yra akivaizdus ir neginčijamas. Šį faktą iš dalies patvirtina jo prašymu 2010-01-28 išduota Kaniavos seniūnijos pažyma apie žemės ūkio veiklą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuri adresuota būtent NMA prie ŽŪM ir kurią kartu su žemės sklypo nuomos sutarties kopija ir sklypo plano kopija išsiuntė NMA prie ŽŪM. Laiško išsiuntimo NMA prie ŽŪM faktą patvirtina ir likusios tiesioginės išmokos už pasėlius dalies pervedimo į jo asmeninę sąskaitą data. Pagal asmeninės sąskaitos išrašą matyti, kad NMA prie ŽŪM paskutinę tiesioginės išmokos už pasėlius dalį pervedė 2010-02-04. Minėtas pavedimas buvo atliktas praėjus vos 6 dienoms nuo 2010-01-29, kada dokumentus, patikslinančius deklaruotų duomenų neatitikimą, išsiuntė agentūrai. Šešių dienų terminas laiško įteikimui Lietuvos Respublikoje yra pakankamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad jo siųstą korespondenciją adresatas gavo. Taip pat nurodo, kad, jeigu minėtų dokumentų iš tikrųjų būtų nepateikęs, agentūra privalėjo vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATŪRA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/06/EB susijusios išmokos“ ir „NATŪRA 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (2010-03-31 įsakymo Nr. 3D-303 redakcija), kurių 25.3 punkte nustatyta, kad esant atvejui, kai vieno pareiškėjo įbraižyta lauko riba persidengia su kito pareiškėjo įbraižyta lauko riba, agentūra abu pareiškėjus informuoja apie jų paraiškose nustatytus laukų ribų neteisingo deklaravimo atvejus ir abiem pareiškėjams sumažina mokėtiną paramos sumą už neteisingai deklaruotą plotą, per agentūros nurodytą terminą pateikus neteisingai deklaruoto ploto žemės dirbimą ir valdymo teisę įrodančius dokumentus, paraiška peržiūrima pakartotinai. Taigi, jeigu NMA prie ŽŪM negavo jo 2010-01-29 siųstų dokumentų, patvirtinančių dvigubai deklaruoto sklypo valdymo teisę, dirbimo faktą ir žemės sklypo plano, ji privalėjo iš karto, atsižvelgiant į neteisingai deklaruotą žemės plotą, sumažinti mokėtiną paramos sumą, t. y. į jo asmeninę sąskaitą nepervesti likusios tiesioginės išmokos už pasėlius dalies (kas buvo padaryta 2010-02-04). Laiku ir tinkamai jį informuoti apie 2009-12-11 nustatytą deklaruotų duomenų neatitikimą, bei nustatyti protingą terminą dokumentų pateikimui. Tačiau nustatytų reikalavimų atsakovė nesilaikė. Pranešimas 2009-12-11 dėl deklaruotų duomenų neatitikimo jam buvo įteiktas tik 2010-03-05, todėl dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių jis negalėjo laiku ir tinkamai, kaip nustatyta pranešime per 20 dienų nuo jo išsiuntimo, pateikti agentūrai dvigubai deklaruoto lauko valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų, bei žemės sklypo plano. NMA prie ŽŪM, priimdama 2010-09-28 sprendimą dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo, neatsižvelgė, jog 2009-12-11 pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo jis gavo praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo išsiuntimo, dėl ko niekaip negalėjo laiku ir tinkamai įteikti dokumentų, patvirtinančių dvigubai deklaruoto sklypo dirbimo faktą ir valdymo teisę, bei sklypo plano. Taip pat pažymėjo, kad tarp jo ir NMA prie ŽŪM, kaip Europos Sąjungos paramos pagal tam tikras priemones teikimą administruojančios institucijos, susiklostę teisiniai santykiai savo prigimtimi prilygintini administraciniams teisiniams santykiams. Nesilaikant atitinkamų administracinių procedūrų yra taikomos sankcijos. Šiuo konkrečiu atveju, nei Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėse, patvirtintose LR Žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188, nei 2006-12-07 komisijos reglamente (EB) Nr. 1975/2006, nei 2004-04-21 Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriais vadovaujantis agentūra taikė sankcijas už nustatytą pažeidimą, nėra nustatyti administracinio poveikio priemonės skyrimo terminai. Tokiu atveju, pagal įstatymo analogiją, turi būti taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dvigubo deklaravimo faktas agentūrai buvo žinomas 2009-12-11, tačiau sankcija už minėtą pažeidimą buvo pritaikyta 2010-09-28 sprendimu, t. y. pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminą.
Dėl VAGK sprendimo nurodo, kad VAGK ginčą išnagrinėjo neobjektyviai, t. y. pažeidžiant ABTĮ 81 str., visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, kompleksiškai netaikė administracinį ginčą reglamentuojančių teisės aktų normų, o vadovavosi tik NMA prie ŽŪM pateiktu situacijos vertinimu. Nagrinėjant ginčą VAGK nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad NMA prie ŽŪM 2009-12-11 pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo jam buvo įteiktas tik 2010-03-05, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo pranešimo parengimo. VAGK nustatė, kad posėdžio metu jis pateikė dvigubai deklaruoto žemės sklypo nuomos sutartį bei sklypo planą, kuriuos siuntė NMA prie ŽŪM, tačiau VAGK, nagrinėdama bylą, nepagrįstai pripažino, kad byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad NMA prie ŽŪM teikė žemės valdymą bei dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus. Komisija nenustatinėjo ir neišsiaiškino, kodėl po 2009-12-11 nustatyto deklaruotų duomenų neatitikimo NMA prie ŽŪM 2010-02-04 pervedė likusią tiesioginės išmokos už pasėlius dalį, nors vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATŪRA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/06/EB susijusios išmokos“ ir „NATŪRA 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (2010-03-31 įsakymo Nr. 3D-303 redakcija), pagal kurių 25.3 punktu, privalėjo iškarto sumažinti mokėtiną paramos sumą. Vadovaujantis minėta taisyklių nuostata, agentūra privalėjo tinkamai informuoti apie deklaruotų duomenų neatitikimą ir suteikti protingą terminą dokumentams, patvirtinantiems žemės valdymo bei dirbimo faktus, pateikti. VAGK nepakankamai įvertino aplinkybę, jog taisyklių 25.3 punkte nustatyta procedūra buvo iš esmės pažeista, dėl ko jis negalėjo per agentūros nustatytą terminą pateikti prašomų dokumentų. Nurodytų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių VAGK kompleksiškai nevertino, o priimdama sprendimą vadovavosi tik NMA prie ŽŪM motyvacija dėl nustatyto pažeidimo ir sankcijų taikymo, taip pat nevertino agentūros skirtų sankcijų termino prasme. Komisijos sprendime nėra aptarta, jog NMA prie ŽŪM deklaruotų duomenų neatitikimas buvo žinomas jau 2009-12-11, nors administracinė poveikio priemonė, o tiksliau sankcija dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo, taikyta 2010-09-28 sprendimu, t. y. praleidus ATPK 35 str. įtvirtintą 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b. l. 1-5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad NMA prie ŽŪM siuntė žemės dirbimą ir valdymo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau neišsaugojo siuntimo kvito. Pranešimą dėl papildomų dokumentų pateikimo pareiškėjas gavo tik 2010-03-05. Pasikonsultavęs su seniūnijos specialiste L. V., dar kartą papildomų dokumentų NMA prie ŽŪM nesiuntė. Deklaruotą žemės plotą jis dirbo, Dubičių bendrovė to ploto nedeklaravo ir jo niekada nedirbo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės 800 Lt teismo ir bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė NMA prie ŽŪM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Varėnos rajono savivaldybei 2009-05-11 pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Pateiktoje Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažiau palankios ūkininkauti vietovės). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Paraiškos administravimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (5AV-1 (avižos)), kuriame deklaruota 3,00 ha, buvo nustatytas neatitikimas (kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas). Pažymėjo, kad Agentūra 2009-12-11 išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 1252254 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuriame prašė pateikti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 (5AV-1 (avižos)) žemės valdymo (nuosavybės, nuomos pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 39 p., jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Atkreipė dėmesį, kad tiesioginės išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurie realiai užsiima žemės ūkio veikla, o ne už tai, kad deklaruoja jiems nuosavybės teise ar kitais pagrindais priklausančias žemės ūkio naudmenas ar pasėlių plotus. Taisyklių 4 p. yra pateikta tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka. Vienas iš atvejų yra, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-11-30 įsakymo Nr. 3D-920 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2009 m. mokėjimo“ 2.5 p. numatyta, kad „nuo 2009 m. gruodžio 10 d. pradedama mokėti parama už energetinius augalus. Kitų šiame įsakyme nustatytų išmokų mokėjimo pradžia nustatoma atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir mokama iki 2010 m. balandžio 30 dienos“. Pareiškėjas nei iki nurodyto termino, nei iki išmokų mokėjimo pabaigos (iki 2010-04-30) nepateikė prašomų dokumentų, todėl faktinis nurodyto lauko plotas lygus 0,00 ha. Kadangi Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį gali būti mokama tiesioginių išmokų pagrindinė dalis, o atlikus pakartotinį šios Paraiškos administravimą faktiniu plotu laikomas 15,14 ha plotas, pagal Paraišką pareiškėjui pritaikytos sankcijos dėl tiesioginių išmokų pagrindinės dalies vadovaujantis Taisyklių 41.1.4 p., kuriame nustatyta, kad, kai nustatytas didesnis nei 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama. Taip pat sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis 2006-12-07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 str. 5 ir 6 d. Taip pat Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, o atlikus pakartotinį šios Paraiškos administravimą faktiniu plotu laikomas 15,14 ha plotas, todėl kompensacinė išmoka neskiriama. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis MPŪV taisyklių 31.3.4 p., kuriame numatyta, kad, kai nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, pareiškėjui pagal atitinkamą priemonę parama einamaisiais metais neteikiama. Dėl susietosios išmokos taikomos sankcijos, nustatytos 2004-04-21 Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004. Sankcijų dydis priklauso nuo nustatytų neatitikimų dydžio (pvz., nuo neteisingai deklaruoto ploto, kai deklaruotas plotas viršija faktinį). Pareiškėjas deklaravo 13,20 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį gali būti mokama susietų išmokų dalis, atlikus pakartotinį Paraiškos administravimą faktiniu plotu laikomas 10,20 ha plotas. Vadovaujantis 2009 m. Taisyklių 42.6 p., kai nustatytas susietosiomis išmokomis remiamos pasėlių grupės ploto didesnis nei 20 proc. tyčinis neteisingas deklaravimas, susietoji išmokos dalis už visas susietomis išmokomis remiamas pasėlių grupes einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. Kadangi parama buvo išmokėta neatsižvelgus į aukščiau nurodytus faktus, pareiškėjui susidarė skola. Apie priimtą sprendimą dėl susidariusios skolos pareiškėjas buvo informuotas NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimu Nr. SPl-(11.84)-959 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“. NMA prie ŽŪM 2010-10-06 buvo gautas pareiškėjo prašymas „Dėl 2009 m. bylos pateikimo“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio buvo pridėti papildomi dokumentai. NMA prie ŽŪM 2010-10-26 raštu Nr. BR6-(11.13)-7103 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad jo prašymas pakartotinai vertinti 2009 m. Paraišką ir panaikinti 2010-09-28 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ negali būti patenkintas. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl ATPK 35 str. nustatyto 6 mėn. termino sankcijai taikyti nurodo, kad 2004-04-26 Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006-04-27 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 659/2006) (toliau – ir Reglamentas) 73 str. nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir delspinigius, apskaičiuojamus už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo pareiškėjui iki jos grąžinimo ar išskaitymo. Taikytina delspinigių norma skaičiuojama pagal nacionalinius teisės aktus. Išmokėtos sumos grąžinimo įpareigojimas netaikomas ir delspinigiai neskaičiuojami, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jei tokios klaidos pareiškėjas pagrįstai negalėjo aptikti. Tačiau, jei klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, įpareigojimas grąžinti išmokėtą sumą ir priskaičiuotus delspinigius taikomas tik tuo atveju, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo buvo informuota per 12 mėnesių nuo išmokėjimo. Šiuo atveju NMA prie ŽŪM klaida yra susijusi su faktiniais elementais, todėl atsakovė, vadovaudamasi Reglamentu, priėmė sprendimą susigrąžinti išmokas. Pažymėjo, kad šiuo atveju dvigubo deklaravimo atvejis kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1 (5AV-1 (avižos)), kuriame deklaruota 3,00 ha, buvo nustatytas su ŽŪB Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrove. Minėta bendrovė 2010-02-17 pateikė NMA prie ŽŪM Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2010-01-27 pažymą Nr. SR-50-(1.7) „Apie žemės ūkio veiklą“, kurioje nurodoma, kad minėtame kontroliniame žemės sklype bendrovė dirba ir deklaruoja žemę Kaniavos seniūnijoje. Pažymėjo, kad prie pareiškėjo prašymo, pateikto NMA prie ŽŪM 2010-10-06, buvo pridėta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo - pažymėjimo kopija (2008-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 3,17 ha) nuosavybės teise priklauso: P. R., S. R., D. P., R. R., M. I.. Minėti savininkai yra sudarę nuomos sutartį nuo 2005-11-10 iki 2012-12-31 su ŽŪB Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrove. Tuo tarpu pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, pridėjo 2008-02-10 žemės sklypo nuomos sutartį, kuria yra išnuomojamas tas pats žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3,17 ha bendras plotas, o yra išnuomojamas 3,11 ha žemės ūkio naudmenų plotas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.547 str. 2 d. numatyta, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31-33).
Teismo posėdyje atsakovės atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad parama Dubičių žemės ūkio bendrovei už ginčijamą žemės plotą nėra išmokėta dėl to, kad nepateikė žemės valdymą patvirtinančių dokumentų. Bendrovei yra taikytos sankcijos, tačiau jų dydis nesikeis, kadangi bendrovė yra deklaravusi didelį plotą žemės ir 3 ha nesudarys 10 proc. deklaruojamo ploto. Bendrovei taip pat buvo siunčiamas pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau ji nepateikė sklypo valdymą patvirtinančių dokumentų, todėl parama už tą sklypą jai nesumokėta. Taip pat paaiškino, kad atsakovė pranešimų nesiunčia: juos siunčia kita bendrovė, su kuria ji sudariusi sutartį, todėl patvirtinti ar paneigti fakto, kad pareiškėjas pranešimą dėl papildomų dokumentų pateikimo NMA prie ŽŪM gavo 2010-03-05, negali. Kodėl paramos mokėjimas nustačius dvigubą deklaravimą pareiškėjui nebuvo sustabdytas, negali paaiškinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. R. 2009-05-11 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir Paraiška), kurioje iš viso deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų, tame tarpe ir 3 ha kontrolinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) byla, b. l. 18-22). NMA prie ŽŪM 2009-12-11 pranešimu Nr. 1252254 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ informavo V. R., kad atlikus jo pateiktos Paraiškos duomenų patikrinimą nustatyta, kad du pareiškėjai deklaravo tą patį plotą ir prašė pateikti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus bei žemės sklypo planą, taip pat per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo datos raštu paaiškinti minėtus neatitikimus (b. l. 22, VAGK byla, b. l. 16).
NMA prie ŽŪM Rinkos reguliavimo programų departamentas 2010-09-28 sprendime Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ nustatė, kad pagal pareiškėjo 2009-05-11 pateiktą Paraišką, atlikus jos vertinimą pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV Taisyklės), apskaičiavo ir iki 2009-12-08 NMA prie ŽŪM Finansų ir apskaitos departamentui perdavė mokėjimui priklausančią 11 308.21 Lt paramos sumą. Taip pat nustatė, kad pareiškėjo Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotam laukui Nr. 1, kuriame deklaruota 3 ha kultūros 5AV-1 (avižos), buvo nustatytas neatitikimas (kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas), todėl vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramos už energetinius augalus, kompensacinių išmokų už valstybės ir savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Natura 2000“ administravimo procedūros aprašo, patvirtinto NMA prie ŽŪM direktoriaus 2008-08-23 įsakymu Nr. BR1-705 nuostatomis, buvo atliktas pakartotinis Paraiškos vertinimas, kurio metu pareiškėjui buvo perskaičiuota priklausanti paramos suma. Pareiškėjui NMA prie ŽŪM 2009-12-11 išsiuntė pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame prašė pateikti žemės valdymo teisę ir dirbimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi iki nurodyto termino dokumentai nebuvo pateikti, laikoma, kad faktinis lauko plotas lygus 0 ha. Dėl to pareiškėjui susidarė 11 308.21 Lt dydžio skola. Taip pat nurodyta, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pareiškėjui pradedamos skaičiuoti palūkanos (b. l. 6-7).
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją prašydamas panaikinti NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-995 (959) ir įpareigoti peradministruoti jo 2009 m. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (VAGK byla, b. l. 1). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010-10-22 sprendimu Nr. 3R-255(2010/01-4R-341) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK byla, b. l. 37-44).
Taip pat pareiškėjas 2010-10-06 prašymu kreipėsi į NMA prie ŽŪM su prašymu peržiūrėti jo 2009 m. pateiktą paraišką tiesioginėms išmokoms gauti ir pridėjo papildomus dokumentus. Prašyme nurodė, kad jis išsiuntė paštu reikiamus dokumentus, tačiau NMA prie ŽŪM jų negavo (b. l. 35). NMA prie ŽŪM 2010-10-26 sprendimu, įformintu raštu Nr. BR6-(11.13)-7103, pareiškėjo prašymo netenkino.
Pareiškėjas ginčija NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-955, kuriuo jam pritaikyta 11 308.21 Lt dydžio sankcija bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-10-22 sprendimą Nr. 3R-255(2010/01-4R-341), kuriuo jo skundas dėl NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimo panaikinimo netenkintas.
Byloje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kurio plotas 3.17 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso P. R., S. R., D. P., R. R. ir M. I. (b. l. 36). Pareiškėjas V. R. 2008-02-10 su P. R. sudarė Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kaniavos sen., Varėnos r., 3.17 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b. l. 15-18). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė 2005-11-10 su žemės sklypo savininkais sudarė žemės sklypo, kurio plotas 3.17 ha, esančio (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 157). Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė 2008-12-02 su V. R. sudarė minėto žemės sklypo panaudos sutartį 3 metams (b. l. 162), tačiau, kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjo atstovė, sutartis tuo metu nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ji įregistruota tik 2011-01-06 (b. l. 164-165).
Paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus asmenims, pageidaujantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 metus nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės (toliau – ir 2009 m. Taisyklės), o paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti paramą pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir MPŪV Taisyklės).
2009 m. Taisyklių 4 p. nustatyta, kad tiesioginė išmoka (toliau – išmoka) – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią sudaro pagrindinė tiesioginė išmoka, susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka ir atsietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka. Tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė tiesioginė išmoka (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; b) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama mažesnė susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; c) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; d) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.
Tų pačių Taisyklių 34-34.1, 34.11 p. nustatyta, kad Agentūra informuoja savivaldybes arba pareiškėjus apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus; nustačiusi deklaruoto ploto ar kitų paraiškos duomenų neatitikimus, raštu informuoja pareiškėją apie nustatytus neatitikimus arba perduoda minėtą informaciją savivaldybei, kuriai pareiškėjas yra pateikęs paraišką, taip pat skelbia minėtą informaciją informaciniame portale.
2009 m. Taisyklių 39 p. nustatyta, kad jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
MPŪV Taisyklių 16-16.1 p. nustatyta, kad Žemės valdymo faktą patvirtinančių dokumentų iš žemės ūkio veiklos subjektų Agentūra ir KDTS gali reikalauti šiais atvejais: kai patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų, miško ar pasėlių plotą. Parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ar miškų ūkio veikla deklaruotame plote ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kt. pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės nuomos ar panaudos sutartis (jei žemė valdoma nuomos ar panaudos sutarties pagrindu) turi būti įregistruota viešajame registre Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Miškų ūkio veiklą įrodo pateikiami miško ruošos ir malkų gamybos realizavimo bei kiti dokumentai, patvirtinantys faktą. Už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Kaip nustatyta byloje esančia medžiaga, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė V. R. dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo niekada nedirbo ir nedeklaravo, nors jį yra išsinuomojusi pagal 2005-11-10 sudarytą žemės nuomos sutartį. Tarp V. R. dirbamo žemės sklypo ir bendrovės dirbamų sklypų yra aiškūs riboženkliai (b. l. 156, 163). Kaip patvirtina byloje esanti 2008-12-02 panaudos sutartis, sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3.17 ha, naudoja pareiškėjas V. R. (b. l. 156-157, 162-165). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad deklaruotą žemės sklypą naudoja pareiškėjas V. R.
Atsakovė 2010-09-28 sprendimu Nr. SP1-(11.84)-955, pareiškėjui pritaikė 11 308.21 Lt dydžio sankciją dėl to, kad administruojant jo Paraišką buvo nustatyti neatitikimai ir jis iki nustatyto termino nepateikė NMA prie ŽŪM 2009-12-11 pranešime nurodytų papildomų dokumentų.
Tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigia, kad jis, 2010 m. sausio mėn. internete patikrinęs informaciją apie pateiktą Paraišką ir pastebėjęs duomenų neatitikimus, kreipėsi į seniūniją informacijos bei pažymos apie dirbamą žemės plotą, o gavęs reikiamus dokumentus, juos paštu išsiuntė NMA prie ŽŪM. Šį jo paaiškinimą patvirtina: seniūnijos pažyma (b. l. 19); teismo posėdyje liudytoja apklaustos seniūnijos specialistės L. V. parodymai apie tai, kad pareiškėjas dar 2010 m. sausio mėn. kreipėsi į ją informacijos dėl deklaruotų duomenų neatitikimo. Ji paaiškino ką reikia pateikti NMA prie ŽŪM, ir gavęs reikiamus dokumentus, pareiškėjas juos išsiuntė NMA prie ŽŪM; teismo posėdyje liudytoja apklaustos pareiškėjo žmonos O. R. parodymai apie tai, kad pareiškėjas dėl dvigubo deklaravimo važiavo į seniūniją, rinko dokumentus ir juos siuntė NMA prie ŽŪM. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo ir pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 22, 23), pareiškėjas NMA prie ŽŪM 2009-12-11 pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimų gavo tik 2010-03-05. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovo atstovė, pranešimus siunčia bendrovė „Itella“, o ne NMA prie ŽŪM, todėl negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjas 2009-12-11 pranešimą gavo tik 2010-03-05. Kaip nustatyta pareiškėjo paaiškinimu ir liudytojos L. V. parodymais, 2010-03-05, gavęs NMA prie ŽŪM pranešimą, pareiškėjas kreipėsi į seniūnijos darbuotoją L.V., kuri, patikrinusi informaciją apie Paraiškos administravimą, informavo pareiškėją, kad jo paraiška baigta administruoti, jokių neatitikimų ar sankcijų nebuvo pažymėta, tai reiškia, kad parama jam išmokėta. Kaip matyti iš byloje esančio V. R. sąskaitos išrašo, NMA prie ŽŪM 2010-02-04 jam pervedė likusią 3434.73 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius sumą (b. l. 21), todėl pareiškėjas, 2010-03-05 gavęs NMA prie ŽŪM 2009-12-11 pranešimą, pakartotinai jokių dokumentų atsakovei nesiuntė, juolab, kad jo Paraiška buvo baigta administruoti ir jam pervesta likusi tiesioginių išmokų už pasėlius suma.
2009 m. Taisyklių 43 p. nustatyta, kad šių taisyklių 41.1 ir 42 punktuose nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Minėtuose punktuose nustatytos sankcijos netaikomos toms paramos paraiškos dalims, apie kuriose esančias klaidas pareiškėjas raštu praneša Agentūrai, jeigu pastaroji pareiškėjo nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ir dar nebuvo pranešusi pareiškėjui apie paraiškoje aptiktas klaidas. Gavus iš pareiškėjo minėtą informaciją, paraiškos duomenys tikslinami atsižvelgiant į esamą padėtį.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė NMA prie ŽŪM laiku ir tinkamai neinformavo pareiškėją V. R. dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, taip pat į tai, kad dar 2010 m. sausio mėn. pabaigoje pareiškėjas NMA prie ŽŪM išsiuntė kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo planą, be to, esant vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas tinkamai deklaravo ir realiai naudojasi šiuo žemės sklypu, atsakovės NMA prie ŽŪM 2010-09-28 sprendimas Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ bei VAGK 2010-10-22 sprendimas Nr. 3R-255(2010/01-4R-341) naikinami. Kiti pareiškėjo skundo argumentai šiuo atveju nėra reikšmingi.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 800 Lt teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai.
ABTĮ 44 str. 6 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Advokatui teikiant pareiškėjui teisines paslaugas, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio dydžio“, nuo 2008-01-01 nustatęs 800 litų MMA.
Pareiškėjas turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė pinigų priėmimo kvitus (b. l. 25, 159), iš kurių matyti, kad pareiškėjas už atstovavimą, dokumento surašymą iš viso sumokėjo 700 Lt. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizuoja ir pateiktuose dokumentuose nėra aptarta, kuri išlaidų dalis teko procesinių dokumentų surašymui, atstovavimui ir kiekviena paslauga atskirai pinigais nėra įvertinta. Tačiau kaip matyti iš pateiktų kvitų 2010-11-10 Nr. 546495 ir 2010-11-11 Nr. 546496, pareiškėjas už skundo surašymą advokato padėjėjai sumokėjo 300 Lt (b. l. 25), o už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2011-01-10 pinigų priėmimo kvitą Nr. 597104 sumokėjo 400 Lt (b. l. 159). Taip pat pareiškėjas paduodant skundą sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 26).
Iš pateiktos 2010-10-28 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-12-30 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad pareiškėjui skundą parengė ir atstovavo teismo posėdyje advokato padėjėja Kristina Šimelionytė (b. l. 24, 158). Advokato padėjėja dalyvavo 2011-01-11 teismo posėdyje, kuris truko nuo 13.45 val. iki 14.46 val., t. y. 1 val. 01 min.
Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo) surašymą, taikomas koeficientas 3. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų ir vienoje byloje sumuojamas. Paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, laikytina, kad advokato padėjėja byloje atstovavo iš viso 1 val. Rekomendacijų 8.18 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0.15 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 5 p., už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus dydžio. Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teisines paslaugas byloje teikė advokato padėjėja, pareiškėjui priteisiama 80 proc. jo turėtų išlaidų už skundo surašymą, t. y. 240 Lt (300*80 proc.) ir 96 Lt (800*1*0,15*0,8) už atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 1 val., taip pat sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis, iš viso pareiškėjui Vytautui Ramaškai iš atsakovės NMA prie ŽŪM priteisiama 436 Lt teismo ir bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo V. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-28 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-10-22 sprendimą Nr. 3R-255(2010/01-4R-341).
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui Vytautui Ramaškai 660 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų) teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.