- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- A-63-2824-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03130-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 1 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-955; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 3R-255(2010/01-4R-341); priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo pritaikė jam sankciją dėl 11 308,21 Lt dydžio skolos grąžinimo. Komisija 2010 m. spalio 22 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Agentūros 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Manė, kad Agentūros sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos paramos teikimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, reikalavimus. Komisijos sprendimas taip pat neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai svarbių aplinkybių. Paaiškino, kad Agentūrai 2009 m. gegužės 11 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metams. Paraiškoje deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų, tame tarpe 13,20 ha pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamentas, atlikęs paraiškos vertinimą, Agentūros Finansų ir apskaitos departamentui perdavė mokėjimui priklausančią 11 308,21 Lt paramos sumą. Tačiau paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotam laukui Nr. 1, kurį sudaro 3 ha pasėlių, 2009 m. gruodžio 11 d. buvo nustatytas neatitikimas: kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas. Apie esamą deklaruotų pasėlių neatitikimą sužinojo 2010 m. sausio mėn. iš S. S., kuris jo prašymu patikrino Agentūros internetiniame tinklalapyje skelbiamus pranešimus apie neatitikimus. Pažymėjo, jog 2010 metų sausio mėnesio antroje pusėje kreipėsi į Kaniavos seniūnijos vyresniąją specialistę, kuri patikrino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus atsiųstą sąrašą dėl neatitikimų ir nustatė, kad įbraižant Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės dirbamų žemės sklypų planus buvo padaryta klaida: žemės ūkio bendrovė per klaidą planuose pažymėjo jo dirbamą ir deklaruotą 3,17 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šiam sklypui jo 2009 metų paraiškoje suteiktas kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to Kaniavos seniūnijos vyresnioji specialistė nurodė, kad Agentūrai jis privalo pristatyti dokumentus, patikslinančius esamą neatitikimą: sklypo plano ir nuomos sutarties kopijas bei seniūnijos pažymą dėl žemės ūkio veiklos vykdymo deklaruotoje žemėje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nurodytus dokumentus Agentūrai išsiuntė 2010 m. sausio 29 d. per Panočių paštą. Kaniavos seniūnijos vyresniosios specialistės duomenimis, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė klaidą taip pat ištaisė ir apie tai pranešė Agentūrai. Gavusi 2010 m. sausio 29 d. jo siųstą korespondenciją ir remdamasi pateiktais dokumentais, patvirtinančiais paraiškoje deklaruotų duomenų tikrumą, Agentūra 2010 m. vasario 4 d. į jo asmeninę sąskaitą banke pervedė likusią 3 434,73 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius dalį. Taip pat nurodė, kad 2010 m. kovo 5 d. gavo Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame nurodyta, kad atlikus jo paraiškos duomenų patikrinimą nustatyta, kad du pareiškėjai deklaravo tą patį plotą, ir prašoma pateikti, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, bei žemės sklypo planą. Pažymėjo, jog šio reikalavimo įvykdyti negalėjo, nes dėl nežinomų priežasčių 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimas jam buvo įteiktas tik 2010 m. kovo 5 d. Ant gautos korespondencijos voko išsiuntimo datos nebuvo, todėl visiškai nebuvo aišku, ar jis nėra praleidęs pranešime nustatyto 20 dienų termino dokumentams pateikti ir, ar privalo Agentūrai pakartotinai teikti žemės dirbimo faktą ir valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išsiųsti 2010 m. sausio 29 d., o tiesioginės išmokos už pasėlius buvo pilnai išmokėtos 2010 m. vasario 4 d. Dėl to kreipėsi į Kaniavos seniūnijos vyresniąją specialistę, kuri, susisiekusi su Agentūros darbuotoju, paaiškino, kad antrą kartą laiško, patvirtinančio 3 ha ploto žemės dirbimą, jos valdymo teisę bei sklypo plano kopijos Agentūrai siųsti nereikia. 2010 m. spalio mėn. gavo Agentūros 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo, kuriame nurodoma, kad agentūra 2009 m. gruodžio 11 d. išsiuntė jam pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriuo prašė pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Agentūra nustatė, kad dokumentai pateikti nebuvo, todėl vadovaudamasi eile teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos paramos teikimą ir sankcijų taikymą, dėl 3 ha ploto sklypo dvigubo deklaravimo, nustatė tyčinį neteisingą deklaravimo atvejį ir apskaičiavo 11 308,21 Lt dydžio skolą. Akcentavo, kad Agentūros 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis dar 2010 m. sausio 29 d. Agentūrai išsiuntė dvigubai deklaruoto kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 3 ha ploto lauko Nr. 1 žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, bei žemės sklypo planą. Taip pat nurodė, kad, jeigu minėtų dokumentų iš tikrųjų būtų nepateikęs, Agentūra privalėjo vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATŪRA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/06/EB susijusios išmokos“ ir „NATŪRA 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-303 redakcija) 25.3 punktu ir privalėjo iš karto, atsižvelgiant į neteisingai deklaruotą žemės plotą, sumažinti mokėtiną paramos sumą, t. y. į jo asmeninę sąskaitą nepervesti likusios tiesioginės išmokos už pasėlius dalies (kas buvo padaryta 2010 m. vasario 4 d.), laiku ir tinkamai jį informuoti apie 2009 m. gruodžio 11 d. nustatytą deklaruotų duomenų neatitikimą bei nustatyti protingą terminą dokumentų pateikimui. Tačiau nustatytų reikalavimų atsakovas nesilaikė. Pabrėžė, jog Agentūra, priimdama 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo, neatsižvelgė, kad 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo jis gavo praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo išsiuntimo, dėl ko niekaip negalėjo laiku ir tinkamai įteikti dokumentų, patvirtinančių dvigubai deklaruoto sklypo dirbimo faktą ir valdymo teisę, bei sklypo plano. Taip pat pažymėjo, kad nei Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188, nei 2006 m. gruodžio 7 d. komisijos reglamente (EB) Nr. 1975/2006, nei 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriais vadovaujantis Agentūra taikė sankcijas už nustatytą pažeidimą, nėra nustatyti administracinio poveikio priemonės skyrimo terminai. Tokiu atveju, manė, kad pagal įstatymo analogiją turi būti taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dvigubo deklaravimo faktas agentūrai buvo žinomas 2009 m. gruodžio 11 d., tačiau sankcija už minėtą pažeidimą buvo pritaikyta 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, t. y. pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminą. Dėl Komisijos sprendimo nurodė, kad Komisija ginčą išnagrinėjo neobjektyviai, t. y. pažeidžiant ABTĮ 81 straipsnį visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, kompleksiškai netaikė administracinį ginčą reglamentuojančių teisės aktų normų, o vadovavosi tik Agentūros pateiktu situacijos vertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I tomas, b. l. 31 – 33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Varėnos rajono savivaldybei 2009 m. gegužės 11 d. pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurios registracijos Nr. 9-1003649672-A1-1 (toliau – ir Paraiška). Pateiktoje Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažiau palankios ūkininkauti vietovės). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiškos administravimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (5AV-1 (avižos)), kuriame deklaruota 3,00 ha, buvo nustatytas neatitikimas (kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas). Pažymėjo, kad Agentūra 2009 m. gruodžio 11 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 1252254 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuriame prašė pateikti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 (5AV-1 (avižos)) žemės valdymo (nuosavybės, nuomos pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad tiesioginės išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurie realiai užsiima žemės ūkio veikla, o ne už tai, kad deklaruoja jiems nuosavybės teise ar kitais pagrindais priklausančias žemės ūkio naudmenas ar pasėlių plotus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 3D-920 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2009 m. mokėjimo“ 2.5 punkte numatyta, kad „nuo 2009 m. gruodžio 10 d. pradedama mokėti parama už energetinius augalus. Kitų šiame įsakyme nustatytų išmokų mokėjimo pradžia nustatoma atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir mokama iki 2010 m. balandžio 30 dienos“. Nurodė, kad pareiškėjas nei iki nurodyto termino, nei iki išmokų mokėjimo pabaigos (iki 2010 m. balandžio 30 d.) nepateikė prašomų dokumentų, todėl faktinis nurodyto lauko plotas lygus 0,00 ha. Kadangi Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį gali būti mokama tiesioginių išmokų pagrindinė dalis, o atlikus pakartotinį šios Paraiškos administravimą faktiniu plotu laikomas 15,14 ha plotas, pagal Paraišką pareiškėjui pritaikytos sankcijos dėl tiesioginių išmokų pagrindinės dalies vadovaujantis Taisyklių 41.1.4 punktu. Taip pat sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Taip pat nurodė, kad Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, o atlikus pakartotinį šios Paraiškos administravimą faktiniu plotu laikomas 15,14 ha plotas, todėl kompensacinė išmoka neskiriama. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 31.3.4 punktu. Rėmėsi 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 659/2006) (toliau – ir Reglamentas) 73 straipsniu ir pažymėjo, jog šiuo atveju Agentūros klaida yra susijusi su faktiniais elementais, todėl atsakovas, vadovaudamasis Reglamentu, priėmė sprendimą susigrąžinti išmokas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu (I tomas, b. l. 176 – 186) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“, panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 3R-255(2010/01-4R-341), priteisė iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui 660 Lt teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 11 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir Paraiška), kurioje iš viso deklaravo 18,14 ha žemės ūkio naudmenų, tame tarpe ir 3 ha kontrolinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Agentūra 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimu Nr. 1252254 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ informavo pareiškėją, kad atlikus jo pateiktos Paraiškos duomenų patikrinimą nustatyta, jog du pareiškėjai deklaravo tą patį plotą ir prašė pateikti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus bei žemės sklypo planą, taip pat per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo datos raštu paaiškinti minėtus neatitikimus. Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamentas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ nustatė, jog kadangi iki nurodyto termino dokumentai nebuvo pateikti, laikomas, kad faktinis lauko plotas lygus 0 ha. Dėl to pareiškėjui susidarė 11 308,21 Lt dydžio skola. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją prašydamas panaikinti Agentūros 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-995 (959) ir įpareigoti peradministruoti jo 2009 m. paraišką Nr. 9-1003649672-A1-1. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 3R-255(2010/01-4R-341) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,17 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso P. R., S. R., D. P., R. R. ir M. I.. Pareiškėjas 2008 m. vasario 10 d. su P. R. sudarė Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3,17 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė 2005 m. lapkričio 10 d. su žemės sklypo savininkais sudarė žemės sklypo, kurio plotas 3,17 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė 2008 m. gruodžio 2 d. su pareiškėju sudarė minėto žemės sklypo panaudos sutartį 3 metams, tačiau, kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjo atstovė, sutartis tuo metu nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ji įregistruota tik 2011 m. sausio 6 d. Teismas rėmėsi Taisyklių 4 punktu, 34 – 34.1, 34.11 punktais, 39 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 16 – 16.1 punktais. Atkreipė dėmesį, jog Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė pareiškėjo dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo niekada nedirbo ir nedeklaravo, nors jį yra išsinuomojusi pagal 2005 m. lapkričio 10 d. sudarytą žemės nuomos sutartį. Tarp pareiškėjo dirbamo žemės sklypo ir bendrovės dirbamų sklypų yra aiškūs riboženkliai. Kaip patvirtina byloje esanti 2008 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartis, sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,17 ha, naudoja pareiškėjas. Taigi, teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, jog deklaruotą žemės sklypą naudoja pareiškėjas. Pažymėjo, jog tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis, 2010 m. sausio mėn. internete patikrinęs informaciją apie pateiktą Paraišką ir pastebėjęs duomenų neatitikimus, kreipėsi į seniūniją informacijos bei pažymos apie dirbamą žemės plotą, o gavęs reikiamus dokumentus, juos paštu išsiuntė Agentūrai. Šį jo paaiškinimą patvirtina: seniūnijos pažyma; teismo posėdyje liudytoja apklaustos seniūnijos specialistės L. V. parodymai apie tai, kad pareiškėjas dar 2010 m. sausio mėn. kreipėsi į ją informacijos dėl deklaruotų duomenų neatitikimo. Ji paaiškino, ką reikia pateikti Agentūrai, ir gavęs reikiamus dokumentus, pareiškėjas juos išsiuntė Agentūrai; teismo posėdyje liudytoja apklaustos pareiškėjo žmonos O. R. parodymai apie tai, kad pareiškėjas dėl dvigubo deklaravimo važiavo į seniūniją, rinko dokumentus ir juos siuntė Agentūrai. Atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjo paaiškinimo ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Agentūros 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimų gavo tik 2010 m. kovo 5 d. Pareiškėjo paaiškinimu ir liudytojos L. V. parodymais nustatyta, kad 2010 m. kovo 5 d., gavęs Agentūros pranešimą, pareiškėjas kreipėsi į seniūnijos darbuotoją L. V., kuri, patikrinusi informaciją apie Paraiškos administravimą, informavo pareiškėją, kad jo paraiška baigta administruoti, jokių neatitikimų ar sankcijų nebuvo pažymėta, tai reiškia, kad parama jam išmokėta. Iš byloje esančio pareiškėjo sąskaitos išrašo matyti, kad Agentūra 2010 m. vasario 4 d. jam pervedė likusią 3 434,73 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius sumą, todėl pareiškėjas, 2010 m. kovo 5 d. gavęs Agentūros 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimą, pakartotinai jokių dokumentų atsakovui nesiuntė, juolab, kad jo Paraiška buvo baigta administruoti ir jam pervesta likusi tiesioginių išmokų už pasėlius suma. Teismas rėmėsi Taisyklių 43 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad Agentūra laiku ir tinkamai neinformavo pareiškėjo dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, taip pat į tai, kad dar 2010 m. sausio mėn. pabaigoje pareiškėjas Agentūrai išsiuntė kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo planą, be to, esant vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas tinkamai deklaravo ir realiai naudojasi šiuo žemės sklypu, teismas atsakovo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ bei Komisijos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 3R-255(2010/01-4R-341) panaikino. Kitus pareiškėjo skundo argumentus laikė nereikšmingais. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui teisines paslaugas byloje teikė advokato padėjėja, pareiškėjui priteisė 80 proc. jo turėtų išlaidų už skundo surašymą, t. y. 240 Lt (300 x 80 proc.) ir 96 Lt (800 x 1 x 0,15 x 0,8) už atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 1 val., taip pat sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis, iš viso pareiškėjui iš Agentūros priteisė 436 Lt teismo ir bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 1 – 3) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde iš dalies remiamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota aplinkybe, kad „byloje esanti 2008 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartis, sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,17 ha, naudoja pareiškėjas. Taigi neginčijamai nustatyta, kad deklaruotų žemės sklypą naudoja pareiškėjas“. Sudaryta Panaudos sutartis viešajame registre įregistruota tik 2011 m. sausio 6 d. O tuo tarpu dvigubo deklaravimo atvejis buvo nustatytas 2009 m., todėl pareiškėjas Paraiškos pateikimo dieną minėto žemės sklypo teisėtai nevaldė (teisėtą valdymą įgijo tik nuo 2011 m. sausio 6 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtą žemės sklypą yra išsinuomojusi ŽŪB Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė, kuri nuomos sutartį yra įregistravusi viešajame registre.
2. Agentūra taip pat nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad „2010 m. sausio mėn. internete pasitikrinęs informaciją apie pateiktą Paraišką ir pastebėjęs duomenų neatitikimus kreipėsi į seniūniją informacijos bei pažymos apie dirbamą žemės plotą, o gavęs reikiamus dokumentus, juos paštu siuntė Agentūrai“. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad buvo siųsti dokumentai registruotu paštu. Kadangi pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, todėl vadovautis vien jo žodiniu aplinkybių paaiškinimu ir liudytojų parodymais, kurie tik patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į seniūniją dėl informacijos, tačiau nepatvirtina, kad minėti dokumentai buvo siųsti būtent Agentūrai, negalima.
3. Byloje yra pateiktos kelios pareiškėjo žemės sklypo nuomos sutartys, kurios viena kitai savo turiniu prieštarauja. Pareiškėjas pateikė dvi žemės sklypo nuomos sutartis, sudarytas 2008 m. vasario 10 d., iš kurių matyti, kad pareiškėjas yra išsinuomojęs iš P. R. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vienoje nurodo 4,10 ha plotą, o tuo tarpu kitoje – 3,17 ha), tačiau minėtos sutartys nėra įregistruotos viešajame registre. Iš pateiktos 2008 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo panaudos sutarties matyti, kad Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė yra sudariusi panaudos sutartį su pareiškėju (sklypo plotas – 3,17 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau minėta panaudos sutartis viešajame registre yra įregistruota tik nuo 2011 m. sausio 6 d., o tuo tarpu Paraiškos pateikimo dienai nebuvo įregistruota, todėl ji nėra tinkama.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 20 – 22) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nors 2008 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartis VĮ „Registrų centras“ yra įregistruota tik 2011 m. sausio 6 d., tačiau teisėtas žemės sklypo naudojimas, tuo pačiu ir valdymas, byloje yra patvirtintas ne tik šia sutartimi, bet ir žemės ūkio bendrovės raštu, kuriame pripažįstama, kad žemės ūkio bendrovė 3,17 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), niekada nedirbo ir nedeklaravo. Agentūra nepripažindama valdymo teisės, apeliaciniame skunde vadovaujasi Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 2 dalimi, tačiau šis straipsnis reglamentuoja ne panaudos, o žemės nuomos sutarties formą.
2. Žemės sklypo dirbimo faktą ir valdymo teisę patvirtinančių dokumentus Agentūrai pareiškėjas yra išsiuntęs 2010 m. sausio 29 d. Nors korespondencijos siuntimo kvito neišsaugojo (ir teismui jo pateikti negalėjo), tačiau praėjus vos 6 dienoms nuo korespondencijos siuntimo, 2010 m. vasario 4 d. į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta likusi tiesioginių išmokų už pasėlius dalis, dėl ko jam nekilo įtarimas, kad Agentūra siųsto laiško galėjo negauti. Agentūros 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo pareiškėjui buvo įteiktas tik 2010 m. kovo 5 d., todėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių jis negalėjo laiku ir tinkamai, kaip nustatyta pranešime, per 20 dienų nuo jo išsiuntimo, pateikti Agentūrai dvigubai deklaruoto lauko valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus bei žemės sklypo planą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Agentūros 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. SP1‑(11.84)-955 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos ir nutarta iš pareiškėjo susigrąžinti 11 308,21 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 11 d. pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „Natūra 2000 išmokos”, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 18 – 22). Agentūrai administruojant paraiškas, nustatyta, kad pareiškėjo ir Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės paraiškose kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype Nr. 1 deklaruotas tas pats žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Taisyklės ir Įgyvendinimo taisyklės. Taisyklių 39 punkte nustatyta, jog jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Nagrinėjamu atveju yra aktuali šios nuostatos dalis, kuri reglamentuoja atvejį, kai du ar daugiau subjektų deklaruoja ta patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, t. y. dvigubą deklaravimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbus analizuojamos teisės normos išaiškinimas, pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2269/2011, 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑2213/2011). Patikros metu nustačius dvigubo deklaravimo faktą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju paramos mokėjimą sąlygoja dvi aplinkybės: 1) būtina nustatyti, ar asmuo užsiima žemės ūkio veikla, ir 2) turi žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. R., S. R., D. P., R. R., M. I.. 2005 m. lapkričio 10 d. šis žemės sklypas buvo išnuomotas Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovei (I tomas, b. l. 36). 2008 m. vasario 10 d. tarp P. R. ir pareiškėjo buvo sudaryta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (I tomas, b. l. 15 – 17, 38, 42), tačiau ši sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Byloje taip pat pateikta tarp Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės ir pareiškėjo 2008 m. gruodžio 2 d. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis, iš kurios matyti, kad Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė pareiškėjui perdavė neatlygintinai naudotis 2005 m. lapkričio 10 d. nuomos sutartimi išsinuomotą 3,17 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 162).
Agentūra nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarp jo ir Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės 2008 m. gruodžio 2 d. sudaryta žemės panaudos sutartis patvirtina, jog pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla ir turi ginčo žemės ploto valdymo teisę, nes minėta sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip to reikalauja Civilinio kodekso nuostatos.
Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos inter alia šio kodekso 6.478 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutartis (šiuo atveju panaudos sutartis), sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis (nagrinėjamu atveju panaudos sutartis), sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Įgyvendinimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2010 m. balandžio 8 d.) 16.1 punkte taip pat numatyta, kad žemės nuomos ar panaudos sutartis (jei žemė valdoma nuomos ar panaudos sutarties pagrindu) turi būti įregistruota viešajame registre Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš bylos duomenų, panaudos sutartis tarp pareiškėjo ir Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2011 m. sausio 6 d. (I tomas, b. l. 164 – 165). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės 2008 m. gruodžio 2 d. sudaryta žemės panaudos sutartis nebuvo registruota viešame registre, vertina pernelyg formaliai, nes ginčo žemės ploto nuomininkas Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovė iš esmės pripažino jo suteikimo pareiškėjui faktą, 2010 m. lapkričio 2 d. pažymoje nurodyta, kad bendrovė 3,17 ha sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedirbo ir nedeklaravo (I tomas, b. l. 163). Tai, kad panaudos sutarties neįregistravimas viešajame registre nelaikytinas esminiu pažeidimu iš esmės patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2010 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-209/2010). Taip pat aplinkybę, kad pareiškėjas ginčo žemės plote vykdė ūkinę veiklą, patvirtina ir paties pareiškėjo paaiškinimai, liudytojos L. V. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (I tomas, b. l. 171 – 172) bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2010 m. sausio 28 d. pažyma apie žemės ūkio veiklą Nr. SR-51-(1.7.), kuri pagal Taisyklių 39 punktą yra tinkamas dokumentas pareiškėjo vykdomai žemės ūkio veiklai įrodyti (I tomas, b. l. 19). Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šių aplinkybių pakanka pripažinti, kad pareiškėjas Taisyklių 39 punkto prasme užsiima žemės ūkio veikla ir turi ginčo žemės ploto valdymo teisę. Taigi laikytina, kad pareiškėjas išpildė abi Taisyklių 39 punkte numatytas sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nesutinka ir su aplinkybe, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis užsiima žemės ūkio veikla, bei žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. gruodžio 11 d. buvo parengtas Agentūros pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo (I tomas, b. l. 22), tačiau, kaip nurodo pareiškėjas bei liudytoja L. V., pareiškėjas dokumentus, įrodančius, kad ginčo sklype jis užsiima žemės ūkio veikla ir turi žemės sklypo valdymo teisę, Agentūrai išsiuntė dar 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 4 d. jam buvo išmokėta likusi tiesioginių išmokų už pasėlius suma (I tomas, b. l. 21), todėl 2010 m. kovo 5 d. gavęs minėtą Agentūros pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo (I tomas, b. l. 23), antrą kartą dokumentų Agentūrai nesiuntė.
Taisyklių 28.1 ir 28.2 punktuose numatyta, kad savivaldybė (seniūnija) suteikia informaciją paramos teikimo klausimais, gavusi Agentūros arba Centro prašymą dėl duomenų apie paraiškose nustatytus netikslumus pateikimo pareiškėjams, informuoja juos apie minėtus netikslumus. Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), ir ES pagrindinių teisių chartija (41 straipsnis) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. administracinėje byloje Nr. A10-655-05).
Kaip minėta, iš liudytojos L. V. parodymų matyti, jog ji pareiškėjui 2010 m. sausio mėnesį teikė informaciją dėl nustatytų trūkumų šalinimo, 2010 m. kovo mėnesį pareiškėjui gavus 2009 m. gruodžio 11 d. Agentūros pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, ji nustačiusi, kad paraiška baigta administruoti, patarė pareiškėjui papildomai dokumentų neteikti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas veikė iš esmės vadovaudamasis kompetentingo pareigūno teikiama informacija, visos abejonės dėl dokumentų pateikimo Agentūrai vertintinos pareiškėjo naudai, o nepalankus pareiškėjui šios situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, pažeistų teisingumo bei protingumo principus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjui pritaikė sankcijas, kadangi pareiškėjas pateikė tiek žemės valdymo teisę, tiek žemės ūkio veiklos faktą įrodančius dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Agentūros 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP1‑(11.84)-955 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 3R‑255(2010/01-4R-341) panaikino.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.